Prievartos prieš vaikus formos

Paprastai, kai kalbama apie prievartą prieš vaikus, išskiriamos trys jos formos: emocinė, fizinė ir seksualinė prievarta. Tačiau kartais, siekiant didesnio tikslumo bei aiškumo, įvardijamos ir kitos prievartos rūšys. Išsamiau apžvelgsime vieną tokių klasifikacijų.

Fizinė prievarta

Tai užpuolimas ar kitoks tyčinis veiksmas prieš vaiką, kurio pasekmė – padaryta fizinė žala vaikui. Į šį apibrėžimą įtraukiamas ir smurtas prieš vaikus, neretai dangstomas kūno bausmių būtinybe auklėjime. Tokie „auklėtojai" į darbą dažnai paleidžia kumščius, o smūgiai neaplenkia ir vaiko galvos. Lewis ir Pincus, mokslininkai iš JAV, teigia, jog neretai smurtinių nusikaltėlių ar žiaurių žudikų smegenys buvo pažeistos dar vaikystėje dėl įvairių traumuojančių įvykių, tarp kurių reikšmingą vietą užima vaikų mušimas šeimose. Manoma, kad tokios traumos galėjo nulemti pakitusią smegenų žievės augimo raidą, kurios rezultatas – nesugebėjimas kontroliuoti agresijos, smurto proveržių.

Seksualinė prievarta

Ši prievartos forma apima incesto, išprievartavimo ar bet kokios kitos pedofilinės veiklos atvejus, kai prievartautojas, siekdamas pasitenkinimo, pasinaudoja vaiku. Tokių asmenų seksualinė sfera dažnai yra sutrikusi, o santykiai su partneriu – nepatenkinantys. Tokie santykiai gali būti neadekvatūs, paremti prievarta ar iš viso neegzistuoti. Tuomet prievartautojas siekia pasitenkinimo pasinaudodamas savo autoritetu, vaiko bejėgiškumu, jo priklausoma nuo suaugusiųjų žmonių padėtimi ir pan.

Su lytėjimu susijusi prievarta

Apie prievartą, susijusią su lytėjimu, galima kalbėti tuomet, kai tarp tėvų bei jų mažų vaikų nėra fizinio kontakto arba jis yra labai menkas ir tuo pačiu remiasi prievarta, baudžiamaisiais, netinkamais veiksmais. Fizinis kontaktas yra ypatingai svarbus normaliai vaiko raidai pirmaisiais penkiais jo gyvenimo metais. Netgi paauglystėje kai kurie vaikai siekia artimo fizinio kontakto su savo tėvais. Todėl plačiai atskleidžiama prievartos prieš vaikus tema gali turėti ir neigiamų pasekmių. Dalis tėvų (ypač tėčiai) pradeda baimintis, jog fizinis kontaktas su vaiku gali būti palaikytas ar suprastas kaip prievartos aktas. Tačiau, bet kokiu atveju, tinkamo elgesio ribos egzistuoja ir jas paprastai nustato kultūrinė aplinka bei laikmetis.

Egzistencinė prievarta

Egzistencinės prievartos atveju ignoruojamos vaiko teisės, iškyla pavojus vaiko egzistencijai.
Paprastai kalbama apie nesirūpinimą vaiko poreikiais:

- Fiziniais poreikiais (maistas, drabužiai, pastogė);
- Intelektualiniais poreikiais (mokymas, švietimas);
- Psichologiniais poreikiais (asmenybės raida, pasitikėjimas savimi, savigarba, brandumas);
- Socialiniais poreikiais (buvimas grupės nariu, draugystė, bendravimo įgūdžiai, santykių užmezgimas ir palaikymas).

O taip pat apie vaiko egzistencijos ignoravimą:

- Vienintelio vaiko atstūmimą;
- Vieno vaiko ignoravimą kitų vaikų, kuriais rūpinamasi, atžvilgiu;
- Vaiko kaip atskiros žmogiškos būtybės ignoravimą (į vaiką žvelgiama taip, tarsi jis yra kieno nors kito, paprastai tėvų, egzistencijos pratęsimas);
- Vaiko atsisakymą, apleidimą.

Religinė arba kulto prievarta

Šios prievartos poveikyje vaikas yra verčiamas priimti ribotas išskirtines savo tėvų arba globėjų religines pažiūras, o bet kokia kitokio tikėjimo ar mąstymo galimybė yra atmetama. Bet koks vaiko elgesys, kuris neatitinka rigidiškų, tėvų išpažįstama religija paremtų, reikalavimų, baudžiamas bausmėmis ar kitais prievartos veiksmais. Tokiu būdu sutrikdoma vaiko tarpasmeninių santykių sfera, nes jam draudžiama bendrauti su kitaip mąstančiais žmonėmis. Be to, toks vaikas gali turėti keistų, nenatūralių ir dažnai klaidingų seksualinių fantazijų, lūkesčių, ir tai neretai paveikia normalią seksualinę raidą.

Įvertinant šios prievartos poveikį ir pasekmes būtina atsižvelgti į vyraujančios kultūros (o taip pat joje priimtos religijos) įtaką asmenybės raidai.

Emocinė prievarta

Ši prievartos forma apima:

- Atsisakymą, nenorą ar negalėjimą išreikšti vaikui savo meilę;
- Sąmoningą savo meilės vaikui slėpimą;
- Išankstinių sąlygų kėlimą (pvz., „Kai tu taip elgiesi, aš nemyliu tavęs");
- Vieno vaiko išskyrimą iš kitų;
- Vaiko asmenybės individualios raidos galimybių slopinimą, neigimą;
- Vaiko įtraukimą į konfliktus tarp tėvų (kartais vaikas tampa tarsi įkaitas);
- Vaiko vertimą prisiimti kitų asmenų (paprastai jaunesnių brolių ar seserų) globą, kai vaikas yra dar per mažas prisiimti tokią atsakomybę;
- Vaiko stebėjimą, kaip namuose reguliariai vartojamas alkoholis ar kitos svaiginančios medžiagos, o kartais net vertimą dalyvauti tokioje veikloje;
- Vaiko buvimą tėvų ar kitų suaugusių prievartos liudininkais.

Psichologinė prievarta

Šiai prievartos rūšiai priskiriami tokie veiksmai:

- Neteisinga nuolatinė kritika kasdieniniame gyvenime;
- Neteisingi kaltinimai, neretai vaikas kaltinamas dėl dalykų, kurie nėra su juo susiję (vaikas tampa „atpirkimo ožiu");
- Vaiko negerbimas ir nevertinimas;
- Vaiko ir jo pasiekimų nepripažinimas;
- Vengimas pagirti vaiką;
- Nenuoseklumas vertinant ir teisiant vaiką;
- Neaiškios, besikeičiančios, nenuoseklios ribos, kartais ribų visai nėra, o kartais jos yra itin griežtos;
- Akių kontakto ilgą laiką nebuvimas;
- Nenuspėjamas tėvų elgesys.

Parengta pagal tinklalapį internete. Adresas: http://www.successunlimited.co.uk/related/abuse.htm