woman in purple tank top and pink leggings sitting on billiard table
Prostitucijos prevencija | Seksualinis švietimas

Pasiūla auga, nes paklausa neslopsta

Teksto dydis: +1, +2, normalus.

Europa baisisi lietuvaičių seksualine vergyste, tačiau prostitucija ten tapo įprastiniu darbu

“Po Europos Sąjungos plėtros dramatiškai padaugėjo į Vakarų Europą gabenamų merginų iš Rytų Europos. Daugiau nei pusė parsidavinėjančių moterų atvyksta iš Lietuvos”, - savo reportažą po Vilniuje atlikto tyrimo pradėjo BBC žurnalistė Džil Makgivering.

Ji papasakojo istoriją apie lietuvaitę, kuri, patikėjusi vaikystės draugo pažadais, susigundė vykti į Olandiją. Ten keturis mėnesius kentė seksualinę prievartą. Britų tyrėjai tikina, kad nusikaltėliai iš šio verslo užsidirba milijonus.

Anksčiau visa Europa šiurpo nuo filmo “Liucija amžinai”, kuriame taip pat pasakota šiurpi lietuvaitės istorija. Nebegalėsime piktintis, kai europiečiai sakys, kad nemenką mūsų šalies eksporto dalį sudaro moterys, o prostitucija yra legalus verslas. Kas gilinsis į smulkmenas, kai dabar Europa tokia didelė ir ne vienoje jos šalyje seksualinės paslaugos yra teikiamos nesislepiant.

Pelninga verslo šaka

Lietuvoje iškeltų baudžiamųjų bylų dėl prekybos žmonėmis analizė rodo, kad moterys eksportuojamos į Vokietiją, Ispaniją, Italiją, Daniją, Norvegiją, Olandiją, Angliją, Prancūziją, Šveicariją, Belgiją, Graikiją, Čekiją, Lenkiją ir kitas valstybes. Intensyvus merginų gabenimas į Lenkiją aiškinamas tuo, kad šalis yra tapusi savitu moterų tranzito punktu.

Moterų pardavimas užsienyje priklauso nuo prostitucijos paklausos, taip pat prostitucijos legalizavimo bei jos dekriminalizavimo. Naujų rinkų prekeiviams žmonėmis padeda atrasti intensyvi mūsų šalies piliečių migracija ir verslo ryšiai užsienyje.

Lietuva yra tapusi ne tik moterų eksporto, bet ir tranzito tarp Rytų ir Vidurio Europos valstybių šalimi. Moterys iš Rytų Europos valstybių į Lietuvą įvairiais tikslais dažniausiai atvyksta pačios, nemažai jų - ketindamos verstis prostitucija.

Remiantis Jungtinių Tautų duomenimis, organizuota prekyba žmonėmis ir organizuota prostitucija įeina į 17 labiausiai pavojingų transnacionalinių organizuoto nusikalstamumo pasireiškimo formų, kuri duoda nusikaltėliams daugiau nei 300 proc. pelno.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ekspertų duomenimis, neteisėtos pajamos, gaunamos tik iš prostitucijos verslo Lietuvoje, siekia per 50 milijonų litų, o apskritai iš prekybos žmonėmis ir su ja susijusiomis nusikalstamomis veikomis - 200-300 milijonų litų.

Lietuva nepriklauso šalims, kuriose išaiškinama daug prekybos vaikais atvejų. Tarp prekybos vaikais atvejų nebuvo nustatyta, kad nukentėję būtų mažamečiai (asmenys iki 14 metų). Visais atvejais tai buvo nepilnametės merginos nuo 14-17 metų, kurios priverčiamos užsiimti prostitucija ar įtraukiamos į ją.

Imigrantės iš kaimyninių valstybių - Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos - Lietuvoje sudaro daugiau nei 15 proc. visų prostitučių. Įsitraukusios į nelegalų prostitucijos verslą, jos prievarta seksualiai išnaudojamos, kai kurios išvežamos į Vakarų valstybes. Tuo verčiasi ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitų valstybių piliečiai.

Pastaruoju metu mažėja prostitučių iš Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos importas į Lietuvą, o ši tendencija aiškinama tuo, kad Lietuvoje ypač krito darbo seksualinių paslaugų srityje užmokesčiai, yra padidėjusi deportacijos rizika. Tai reikštų, kad kažką pakeisti yra įmanoma.

Nematomi pančiai

Merginų gabenimas į užsienį yra toks pat naudingas kaip prekyba narkotikais ir ginklais, tačiau rizika yra mažesnė. Užsienio žurnalistei pavyko pasišnekėti su kaliniu Haroldu, nuteistu už prekybą žmonėmis. Jis pasakojo, kaip keliaudavo po kaimus, teiraudavosi apie jaunas merginas, kurios gali ieškotis darbo, ir su jomis susidraugaudavo. Iš pradžių pasiūlydavo joms darbo vietoje, paskui pakviesdavo jas į vakarėlį geriau susipažinti. Vėliau pasiūlydavo joms darbą užsienyje ir jos atsidurdavo viešnamiuose.

Ne vieną tokią istoriją, tik ne iš prekybos žmonėmis organizatorių, o iš jos aukomis tapusių merginų yra girdėjusios organizacijų, padedančių joms sugrįžti į normalų gyvenimą, darbuotojos. “Tačiau kol kas nežinoma, ar daug yra bent mėginančių sugrįžti į kitokį gyvenimą merginų. Italijoje gyvenanti lietuvaitė, jau ne vienerius metus globojama tenykščių organizacijų, pasakojo, kad buvusiai prostitutei sunku atprasti nuo gausybės seksualinių kontaktų. Net turėdamos mylimuosius jos dar ilgai važiuoja ieškoti klientų”, - sako Kristina Mišinienė, vienos tokių programų, globojamų “Caritas”, koordinatorė.

Fiziologinis poreikis, kuris atsiranda po kelių mėnesių prievartinio, bukinančio ir labai intensyvaus seksualinio gyvenimo, tarsi pririša prie šios profesijos. Būtent dėl to į prekiautojų žmonėmis tinklus patenkančios merginos labai retai iš jų išsiveržia. O išsiveržusios tiesiog nemoka gyventi. Joms bet koks darbas, už kurį mokami pinigai, atrodo pernelyg sunkus ir prastai apmokamas. Ką ir kalbėti apie rūpinimąsi buitimi. Jaunutės merginos, Lietuvoje buvusios vaikais, tapusios prostitutėmis tiesiog neįgyja kitokio gyvenimo patirties, nemoka skaičiuoti pinigų. Jos, atiduodančios beveik visą uždarbį suteneriams, alkanos laukia, kol jie atveš sumuštinių, nemoka išsivirti pietų ir išsiplauti savo kambario grindų.

Vokiečiai toleruoja

Garbaus amžiaus Berlyno gyventoja, kuri diplomatiniame miesto kvartale dirba prostitute jau 49 metus, planuoja išeiti į pensiją kitais metais, kai jai sueis 64-eri, teigia Vokietijos laikraštis “Bild”.

Nors prostitutėms reikėjo palikti šį rajoną po Berlyno sienos nuvertimo, kai akligatviai buvo sujungti su Rytų Berlynu, Renatai Dolei buvo leista ten pasilikti.

“Aš turiu daug reguliarių klientų”, - laikraščiui teigė šviesiaplaukė moteris, kuri buvo nufotografuota su trumpu raudonu sijonėliu ir baltais aukštakulniais bateliais prie Japonijos ambasados. Moteris iš savo klientų ima 30 eurų. Jei per naktį pasitaiko keturi ar penki klientai, tai naktis R. Dolei būna itin sėkminga.

Jos vyras kiekvieną vakarą po žinių atveža ją į darbą. Moteris turi devynerių metų anūkę. Prostitucija Vokietijoje yra legalizuota, ten yra 400 tūkst. registruotų šios profesijos atstovių, o Berlyne jų yra 10 tūkst. R.Dolė teigė bandžiusi dirbti populiariajame raudonųjų žibintų kvartale, tačiau ją iš ten išvijo jaunesnės konkurentės. Neatmestina galimybė, kad ne viena jų yra mūsų tautietė, dirbanti nelegaliai.

Įvertinkite straipsnį

0 / 12 Įvertinimas 0

Jūsų įvertinimas:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *