Nepilnamečių seksas – kaip skaniausias saldainis. Amžiaus cenzo nebėra

Seksualinis potraukis ir seksualinė tapatybė nėra tas pats

Turbūt niekam ne paslaptis, jog dauguma paauglių tam tikru gyvenimo etapu eksperimentuoja su seksualiniu elgesiu – tai įprastas, natūralus ir galingas potraukis^[1].

Dargi reikėtų nepamiršti, kad paaugliai gali norėti ne tik sekso, tačiau ir romantiško artumo – jie tokiu būdu patenkina savo smalsumą ir tiria suaugusiųjų elgesio modelius.

Kai kuriuos paauglius seksualiai traukia priešingos lyties žmonės, kiti gi jaučia trauką tos pačios lyties žmonėms arba yra biseksualūs. Tuo tarpu būdami jauni jie neretai negali identifikuoti savęs kaip gėjų, lesbiečių ar biseksualų – paaugliai sakosi esą heteroseksualūs ar panseksualūs (jaučiantys emocinę trauką nepaisant lyties ir kitų asmenų seksualinės orientacijos).

Šiais nežmoniškų laisvių troškimo bei rungtyniavimo laikais seksualinis potraukis taip pat skiriasi nuo lytinės tapatybės, kuri iš esmės esti kaip žmogaus nuojauta, kas jis yra – vyras, moteris, abu ar nė vienas – ir tai, be abejo, gali atsispindėti seksualinėje orientacijoje bei pasirinkime dėl romantiškų ar seksualinių partnerių.

Faktas tas, jog vaikas mokysis apie seksualumą mokykloje, kalbės apie tai su draugais ir ras informacijos internete. Tačiau jaunimas pasitiki informacija, kurią gauna iš savo tėvų, ir būtent todėl reikia skatinti atvirą bendravimą apie paauglių seksualumą.

Pokalbis taip pat gali padėti iš anksto apgalvoti savo vertybes ir įsitikinimus, nes jei vaikas jaučiasi sumišęs dėl jausmų ir klausia apie tos pačios lyties atstovų patrauklumą, nesmerkiantis atsakymas yra pirmas žingsnis savęs pažinimo link.

Nepilnamečių lytinius nusikaltimus įtakoja pornografija ir narkotikai

Ištyrus nemažą atsitiktinių įtakų dalį manoma, kad patirtis, pornografija, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis ir agresyvūs aplinkinių veiksmai paaiškina nepilnamečių lytinių nusikaltimų vystymosi kilmę. Mat jaunuoliai naudoja prievartą tada, kai yra linkę daryti ir kitus nusikaltimus, tokius kaip įsilaužimai, vagystės ir pan.

Taip, kai kurie jaunuoliai po to yra įtraukiami į sunkių seksualinių nusikaltimų registrus, kuriuose jie lieka visą gyvenimą, tačiau nemaža dalis valstybių tokių veiksmų vis tik nesiima^[2].

Dargi kai kurios šalys daugelį metų stengėsi visiškai panaikinti jaunimo įtraukimą į seksualinių nusikaltėlių registrus, ragindamos rengti reabilitacines programas, o ne skirti bausmių struktūras, atspindinčias suaugusiųjų bausmes, kurios neretai veda į pakartotinius nusikaltimus. Mat įrodyta, jog įtraukiant jaunus žmones į seksualinių nusikaltimų registrus yra kurstomi benamystės, įkalinimo ir psichologinių traumų ciklai, kurie toli gražu neužkerta kelio tolimesniems nusižengimams.

Palyginus valstybes ir jų sankcijas tarpusavyje įdomu dar ir tai, kad buvimo registre „kaina“, su tuo susijusios pasekmės ir bausmė už įstatymus laužantį jaunimą taip pat labai skiriasi. Rodo saloje, pavyzdžiui, nusikaltęs jaunimas negali gyventi arčiau nei tam tikru atstumu nuo mokyklos; Misūryje jie negali dalyvauti Helovino šventėse ir pan. Kitaip sakant, yra labai daug niuansų, kuriais remiantis valstybės aiškina savo įstatymus, ir aš manau, kad ši tema labai sudėtinga.

Žiniasklaida gali tapti tramplinu atviram pokalbiui

Faktas tas, kad kiekvienas vaikas gaus daug dezinformacijos iš savo bendraamžių ir žiniasklaidos, ir visai nesvarbu, kokia tema būtų gvildenama. Tačiau žinios, gaunamos iš šių šaltinių iš tikrųjų gali būti vienas efektyviausių būdų priartėti prie nuolatinio dialogo apie seksą ir seksualumą bei tapti išties naudingomis mokomomis akimirkomis.

Visiškai natūralu, kad paaugliams kyla klausimų apie savo seksualinę tapatybę. Ir nors požiūris į gėjų ir lesbiečių tapatumą išlieka painus ir sudėtingas, nereikėtų pamiršti, jog mums visiems kadaise kilo nestandartinių klausimų.

Tiesa ta, kad įvairus seksualinis turinys yra labai paplitęs tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ir jį vaizduojant retai akcentuojama atsakomybė bei rizika (pavyzdžiui, prezervatyvų naudojimas ir nėštumas), susijusi su seksualine veikla bendrąja prasme. Todėl atsižvelgiant į tai, kad jaunimas vis daugiau laiko praleidžia internete ar prie televizoriaus ekranų bei šių priemonių poveikį jų raidai būtina daugiau dėmesio skirti skaitmeninės seksualinės žiniasklaidos aptarimui, tokiu būdu sumažinant neigiamas pasekmes ir padidinant teigiamą (švietėjišką) poveikį.

Taip, intymus bendravimas gali sukelti didelę riziką ir pasekmės labiau tikėtinos „debiutavus“ seksui ankstyvame amžiuje. Tuo tarpu nėštumo didėjimas tarp paauglių bei lytiniu keliu plintančių infekcijų skaičius rodo, jog didelė dalis žmonių lytinius santykius pradeda kai dar nėra pasirengę prisiimti su tuo susijusios atsakomybės^[3].

Mes matome įvairias intymaus bendravimo formas visur, kur tik bepažiūrėtume: filmuose veikėjai diskutuoja apie savo seksualinę patirtį bei fantazijas ar pasišaipo iš „nevykusių“ sekso partnerių; žurnaluose yra nuodugniai aptariami kone visi įmanomi būdai malonumui išgauti; tuo tarpu lytinis aktas vaizduojamas it lėlių teatras su suvaidintomis emocijomis tik todėl, jog bijoma atstūmimo.

Įvairūs įrodymai sieja sekso poveikį tradicinėje žiniasklaidoje su seksualinio požiūrio ir elgesio pokyčiais. Tuo tarpu kai kurie šaltiniai teigia, kad ryšis tarp seksualinio turinio ir vėlesnio, ankstesnio nėštumo rodo ne tik tai, kad žiniasklaida skatina perdėm didelį seksualinį aktyvumą, bet ir pabrėžia (nors ir rečiau) galimas rizikas. Kitaip sakant, teisingo turinio pasirinkimas gali skatinti sveiką su intymiu bendravimu susijusį mąstymą.

Žinoma, seksualios kaip labiausiai priimtinos (prieinamos) moters vaizdavimas socialinėje žiniasklaidoje prisideda prie paauglių įsitikinimų formavimo, kuomet pabrėžiama būtinybė būti koketiškomis, gundančiomis ir įspūdį darančiomis viliokėmis, tačiau tokios informacijos eskalavimas taip pat yra susijęs su destruktyviu savęs vertinimu, kūno gėda ir sumažėjusiu seksualiniu tvirtumu, ir tai, be abejo, yra išties žalinga.

Aišku, nereikia vertinti žiniasklaidos pagal vieną „kurpalį“ – jei sugebame atsirinkti naudingą turinį, tai gali tapti išties geru pamatu tolimesniam seksualiniam vystymuisi ir sveikatos palaikymui. Tuo tarpu paauglių skatinimas panaudoti savo kūrybinius sugebėjimus prisidedant prie žiniasklaidos turinio kūrimo gali padidinti ne tik pasitikėjimą savimi, bet ir pagerinti informacijos turinį bendrąja prasme.

Kita vertus, žalingo turinio ribojimas vaikų atžvilgiu bei pateikiamos informacijos aptarimas sukurs glaudesnį šeimos tarpusavio ryšį ir prisidės prie jauno žmogaus adekvačių sprendimų priėmimo.

Šaltinis: 77.lt

Naudoti šaltiniai

1. arrow_upward John A. Hunter, Ph:D. UNDERSTANDING JUVENILE SEX OFFENDERS: RESEARCH FINDINGS AND GUIDELINES FOR EFFECTIVE MANAGEMENT AND TREATMENT ojp.gov
2. arrow_upward Gabe Stern. State Juvenile Sex Offense Laws Are Wide-ranging, Harmful, Report Says jjie.org
3. arrow_upward How to Talk With Teens About Sex sutterhealth.org

Viršutinis paveikslėlis: Freepik