Kovą su pornografija Lietuva pralaimi į vienus vartus

Informacinių technologijų žala

Europos Sąjungos siekiai apsaugoti vaikus nuo pornografinių vaizdų internete Lietuvoje atsimuša lyg į sieną.

Mūsų šalyje nėra nei už interneto kontrolę atsakingų institucijų, nei techninių priemonių žalingai informacijai internete riboti.

Interneto tinklų filtravimas, tinklalapių skirstymas į kategorijas pagal jų turinį, policijos pareigūnų veiksmai pažabojant pornografinių svetainių kūrėjus, visuomenės sąmoningumo lygio kėlimas - ne dabartinė, o dar tik planuojama veikla Lietuvoje. Mat šiuo metu šalies teisinė bazė, skirta apsaugoti vartotojus nuo žalingo turinio informacijos internete, praktiškai taikoma nepakankamai.

Savo nepilnametes atžalas savarankiškai bandantys apsaugoti tėvai jaučiasi bejėgiai: koją kiša spartėjantis informacinės visuomenės kūrimas, tarp nepilnamečių didėjantis kompiuterinio raštingumo lygis, nežinojimas, kur kreiptis pagalbos.

Kenkia lytinei brandai

Į mamos gimtadienį susirinkusiems svečiams dešimtmetis berniukas su pasididžiavimu rodo jo kambaryje stovintį kompiuterį su interneto prieiga bei demonstruoja turimą žaidimų kolekciją.

Vakarėliui įsibėgėjus ir suaugusiesiems pradėjus pasakoti nešvankius anekdotus, dėmesio netekęs vaikas įsiveržia prie šventinio stalo ir pareiškia, kad, palyginti su tuo, ką jis galįs parodyti internete, tie anekdotai - tik pasakos vaikams.

Amo netekę berniuko tėvai po trumpo tardymo sužino, jog jų atžalai prireikė vos 45 minučių priėjimą prie interneto ribojantiems slaptažodžiams įveikti.

Į tėvų pažadą artimiausiomis dienomis pasirūpinti moderniausia kompiuterio apsauga dešimtmetis vaikas su ašaromis akyse atkirto: "Kam, tėte? Pas mano bendraklasį namie gali landžioti po internetą kada ir kiek tik nori! O jeigu ką, tai plikų mergų galim nubėgti pasižiūrėti ir į interneto kavinę..."

"O mano vaikams pornografija neįdomi, nes viską apie seksą jiems papasakojau",- išdidžiai iškėlusi galvą replikavo tris vaikus turinti viešnia.

Ši reali situacija - tik vienas iš pavyzdžių, iliustruojančių tikrovę. Net ir didžiausios tėvų pastangos apsaugoti savo vaikus nuo to, kas draudžiama, problemos neišsprendžia. Ką bekalbėti apie tuos, kuriems apskritai stinga noro pasidomėti, kas jų vaikams rūpi.

Gydytojas psichoterapeutas Viktoras Šapurovas sako, kad dėl neigiamo pornografinio turinio vaizdinių poveikio nepilnamečiams kyla daugiau seksualinių fantazijų, didėja poreikis mylėtis. O tai skatina anksčiau pradėti lytinį gyvenimą.

"Daugiau apie sekso įvairovę sužinoję nepilnamečiai skatinami mechaniniam, bejausmiam lytiniam santykiavimui. Todėl sulaukę 25-30 metų jie seksu nusivilia", - mūsų dienraščiui aiškino medikas.

Per menka įstatymų bazė

Europos Sąjungose (ES) šalyse jau šešerius metus vaikų apsauga nuo pornografijos internete - ne tik tėvų ar pedagogų, bet ir valstybės reikalas.

1999 m. pirmąjį atitinkamą veiksmų planą parengusios ES institucijos dabar pagal programą "Dėl saugesnio naudojimosi internetu ir naujų interneto technologijų skatinimo 2005-2008 metais" žada daugiausiai dėmesio skirti visuomenės sąmoningumui skatinti, kovai su neteisėtu interneto turiniu bei saugesnei aplinkai kurti.

Praėjusių metų pabaigoje pradėtai vaikų apsaugos nuo pornografinių bei rasistinių vaizdų internete kampanijai nuspręsta skirti 45 milijonus eurų.

Europos Komisijos duomenimis, kai kuriose ES šalyse po internetą kasdien naršo apie 60 proc. vaikų, netyčia ar kryptingai aptinkančių pornografinio turinio informacijos. O tėvai dažnai tai sužinoję arba nekreipia dėmesio, arba nežino, ko griebtis.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kompiuterius turi kas dvidešimtas namų ūkis ir beveik pusę jų turi interneto prieigą.

Mūsų šalyje pornografijos internete problema valdžia susirūpino vos prieš kelerius metus. Nuo diskusijų ir viešų kalbų 2003 metais pereita prie teisinės bazės kūrimo - tokio pobūdžio įsipareigojimus Lietuva prisiėmė siekdama narystės ES. Tačiau dar ir šiandien pripažįstama, kad viešosios informacijos internete teisinis reguliavimas yra nenuoseklus ir nepakankamas.

Šiuo metu neaišku, nei kas tiksliai turi kontroliuoti internetą, ar šią laisviausia vadinamą erdvę apskritai įmanoma kontroliuoti ir, jeigu taip, kokie būdai efektyviausi.

Rezultatas - nulinis

Pasak Romo Gudaičio, Lietuvos žurnalistų etikos inspektoriaus, Lietuvoje nėra institucijos, tiesiogiai atsakingos už interneto turinio kontrolę.

Atsakomybės našta dalijasi ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras su vadinamąja kiberpolicija priešakyje, ir Policijos departamentas apskritai.

Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija bei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba domisi tik užfiksuotais pažeidimais elektroninėse visuomenės informavimo priemonėse.

Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Vyriausybės su interneto turiniu apskritai neturi nieko bendra ir yra atsakingas tik už technines apsaugos priemones.

Tad iniciatyvos imtis apsaugos priemonių rezultatas - kol kas nulinis. Internetas prigrūstas pornografinių nuotraukų, filmukų. Apstu ne tik užsienietiškų tokio pobūdžio svetainių, bet ir lietuviškų "šedevrų". Tokiuose tinklalapiuose, kaip "Kamasutra", "Viešnamis", "Pornografija visiems" apstu ir tekstinės, ir vaizdinės informacijos.

Tačiau ne viskas taip beviltiška ir nekontroliuojama, kaip gali atrodyti. Tam tikri praktiniai žingsniai žengiami ir situacija turėtų iš esmės keistis per artimiausius kelerius metus.

Priemonės įdiegtos?

Visų minėtų institucijų atstovai tikino, kad siekiant riboti pornografijos kiekį internete yra intensyviai dirbama. Tačiau apie šios veiklos rezultatus visi kalba skirtingai.

2003 m. kovo 5 d. Vyriausybės nutarimu "Dėl viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos patvirtinimo" Policijos departamentas įpareigotas pasirūpinti specialios telefono linijos įdiegimu bei atskira elektroninio pašto dėžute. Šios priemonės skirtos informacijai apie netinkamos medžiagos internete skleidimą kaupti.

Policijos departamento Ryšių su visuomene skyrius informavo, kad užduotis atlikta: veikia elektroninio pašto dėžutė informacija@policija.lt bei specialus telefono numeris Vilniuje (8 5 27253720). Deja, ši informacija Policijos departamento svetainės rubrikoje "Aktualūs kontaktai" atsirado tik po to, kai jos pasigedo "Vakarų ekspresas".

"Praktiškai ir telefonas, ir paštas veikia. Gaunamą informaciją apdorojo vienas žmogus ir ją perduoda Lietuvos kriminalinės policijos biurui. Vėliau ji skirstoma pagal pranešimo pobūdį specializuotoms tarnybos",- aiškino Policijos departamento atstovai.

Anot jų, jau sulaukta kelių pranešimų apie pažeidimus internete, tačiau jie nepriskirti rezonansinių nusikaltimų kategorijai.

Bejėgiai kiberpolicininkai

Apie nuveiktus ar planuojamus darbus mus dominančioje srityje klausėme ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo skyriaus pareigūnų. Vadinamosios kiberpolicijos komisaras Markas Marcinkevičius pripažino, jog pornografijos internete problema itin opi, tačiau jo vadovaujamas skyrius čia - bejėgis.

"Gėda kam pasakyti, bet, ko gera, užteks tylėti ir vaidinti, esą viskas gerai. Kiberpolicijoje, kuri kompetentinga tirti aibę elektroninių nusikaltimų, yra penki etatai. Tiek pareigūnų realiai nepajėgūs ką nors nuveikti. Štai, pastaruoju metu sugebėjome skirti tik vieną policininką pedofilijos atvejams tirti", - sakė M. Marcinkevičius, prisipažinęs, kad dažnai sulaukia pašaipių replikų iš užsienyje dirbančių kolegų.

Su ženklu "S"?

Žurnalistų etikos inspektorius apie nepilnamečių apsaugą nuo pornografijos internete buvo linkęs kalbėti įstatymų kalba.

Lietuvos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatyme teigiama, kad draudžiama rodyti, parduoti, dovanoti, dauginti ir nuomoti vaikams žaislus, kino filmus, garso bei vaizdo įrašus, literatūrą, laikraščius, žurnalus ir kitus leidinius, kurie tiesiogiai skatina ar propaguoja karą, žiaurų elgesį, smurtą, pornografiją ar kitaip kenkia vaiko dvasiniam ir doroviniam vystymuisi.

Anot R. Gudaičio, Visuomenės informavimo įstatyme, kaip pagrindiniame dokumente, reguliuojančiame šią sritį, kol kas nėra apibrėžta elektroninės visuomenės informavimo priemonės sąvoka. Tai reiškia, kad nėra reglamentuotas ir internetas bei elektroninė žiniasklaida. Todėl internetu platinamą informaciją reglamentuoja tik 2003 m. priimtas poįstatyminis aktas, dėl kurio atitikimo Konstitucijai artimiausiu metu laukiama Konstitucinio Teismo išvados.

"Kadangi ES yra pabrėžusi, jog saugant vartotojus nuo žalingo turinio informacijos internete būtina skatinti savireguliacijos priemones, praėjusių metų vasarą Lietuvos žurnalistų etikos inspektorius sukvietė didžiųjų šalies portalų valdytojus bei redaktorius prie apskrito stalo. Tikimasi, kad artimiausiu metu interneto savireguliacijos institucija bus įkurta",- sakė R. Gudaitis.

Be to, 2004 m. birželio 2-ąją Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo nustatytas viešojo naudojimo tinkluose platinamos informacijos žymėjimo reikalavimus. Priimta, kad interneto tinklalapiuose pateikiamą viešąją garso ir vaizdo informaciją įvertina interneto tinklalapio valdytojas. Jeigu pateikiama informacija atitinka bent vieną neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios informacijos kriterijų, tinklalapyje būtina įdiegti įžanginį puslapį (priešlapį) su įspėjamuoju užrašu lietuvių ir anglų kalbomis, nurodant amžių, kurio sulaukęs žmogus gali atidaryti tinklalapį.

Filtrai - ne visagaliai

Pasistūmėjimą į priekį šioje srityje prognozuoja ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) atstovai. Mat netolimoje ateityje valstybė galės savo piliečiams nemokamai išdalinti vadinamuosius apsauginius filtrus.

Anot vyriausiojo specialisto Jono Bitino, interneto filtravimas itin paplitęs Vakarų šalyse: "Atitinkamų filtrų dėka įmanoma apsisaugoti nuo nepageidaujamos informacijos, blokuoti prieigą prie tų tinklalapių, kuriuos vartotojas mano esant žalingus."

Pašnekovas taip pat pridūrė, kad toks savarankiškas apsisaugojimo būdas vis dėlto nėra visiškai patikima priemonė.

"Prieš pat Kalėdas mūsų komiteto kompiuterius užpuolė kažkoks neregėtas pornografijos virusas. Vieną kartą kažkam atidarius pornografinį tinklalapį su galūne "ru", kas kelias sekundes ėmė rastis panašaus turinio paveikslėliai ir filmukai, kiti pornografiniai tinklalapiai, tarp kurių - ir su galūnėmis "com", - neslėpė J. Bitinas. - Įdomiausia, kad virusas prisikabino prie sisteminių programos bylų ir jokia antivirusinė programa jų negalėjo sutvarkyti. Vienintelė galimybė atsikratyti viruso - instaliuoti pagrindinę kompiuterio programą iš naujo."

2004 m. IVPK įsigijo penkias populiarias užsienio šalyse žalingo interneto turinio filtravimo priemones su teise jas pritaikyti lietuviškai aplinkai. Artimiausiu metu jas bus galima gauti nemokamai iš IVPK interneto svetainės.