Kaip buvo filmuojama pornografija Vokietijoje

Pomėgis pornografijai - tiesiog įsisiurbęs vokiečiams į kraują. Net ir pačiais sunkiausiais valstybės gyvavimo metais vokiečiai įsigudrino filmuoti pornografiją. Jau daug kam nebe paslaptis nacistų pornografijos industrijos darbai, kuriuos tik prieš ketverius metus atskleidė Toras Kinkelis savo romane Endstufe. („Paskutinė stadija").

Dokumentinę istoriją teko „užmaskuoti"

Romano veiksmas vyksta 1941 metais, išgalvotame SS higienos institute. Tačiau iš esmės knyga paremta realiais įvykiais. Tiesa, advokato patarimu, beveik dokumentinę istoriją apie tai, kaip nacistinės Vokietijos karininkai filmavo pornografijos filmus, rašytojui teko „užmaskuoti".

Nežiūrint to, kad pornografija - laikoma viena „kapitalizmo ligų", tačiau esant komunistų režimui, ji buo už „įtatymo ribų". Nors net nuvertus Berlyno sieną, įvežti į VDR (Vokietijos Demokratinę Respubliką) Vakarų seksualinio pobūdžio filmus ir bet kokią kitokią erotinės pakraipos produkciją buvo griežtai draudžiama.

Aktorius neatpažino savęs filme

1980 metais Bisdorfo karinėje bazėje buvo įrengta pusiau legali pornografijos gamybos studija. Apie 160 Rytų Vokietijos kareivių ir karininkų ne tik filmavo, bet ir patys dalyvavo pornografijos filmuose, kuris vėliau buvo demonstruojamas Vokietijos kariuomenės „viršūnei", generolams ir kitoms Varšuvos sutarties šalių atstovams.

Dokumentinis filmas „VDR gamybos pornografija" buvo parodytas Rytų Vokietijos televizijos kanalu MDR, šių metų kovo 26 - osios naktį. Žiūrovai galėjo pamatyti kelias, neperdaug šokiruojančias ištraukas iš kelių pornografijos filmų. Pavyzdžiui, besibučiuojantys apsinuoginę jauni karininkai ir pusiau apsinuoginusios moterys - eilinės su šalmais. „Aš nepažinau savęs, - vėliau pasakys vienas kareivis, kuris atliko pornografijos filme vieną pagrindinių vaidmenų. - Net žmona nepažino manęs, ačiū, Dievui."

Pornografijos filmus kūrė pagal karo vadų užsakymus

57 - erių metų Ditmaras Šurcas (Dietmar Scurtz) - buvęs pornografijos filmų garso režisierius ir aktorius, kuris dabar dirba Bundesvero departamente, žiniasklaidos atstovu, viename savo interviu sakė, kad filmavimo grupė pradėjo kurti filmus 1982 metais ir darbavosi iki pat komunistinio režimo pabaigos. Vien 1989 metais nufilmavo 12 erotinių filmų. Suprantama, nieko nebūtų buvę padaryta be Vokietijos kariuomenės vadovybės palaiminimo. Juo labiau, kad tie pornografijos filmai buvo filmuojami pagal jų užsakymus. „Visi filmai buvo rodomi paslapčia ir aukštų karo pareigūnų leidimu", - sakė Ditmaras Šurcas.

Trumpametražiniai pornografijos filmai buvo filmuojami 16 mm juosta, o studija įrengta buvusios karo ligoninės patalpose. Be to, dauguma moterų, kurios filmavosi pornografijos filmuose, buvo vietos gyventojos, civilės. „Mes iš pradžių paklausėme, ar jos norėtų gauti vaidmenį kine ir beveik visos iš karto sutikdavo. - tvirtino Šurcas. - Taip jos galėjo papildomai užsidirbti."

Filmo epizoduose - komunistinio režimo satyra

Sprendžiant iš dokumentinio filmo fragmentų, tuometinis pornografijos stilius primena ankstyviąją Skandinavijos šalių pornografiją. Kai kuriuose filmo epizoduose galima įžvelgti net komunistinio režimo satyrą. Pavyzdžiui, vienoje scenoje matyti, kaip medicinos kabinete sėdi darbininkas ir laukia, kol įeis gydytoja. Ji pasirodo ir sako vyriškiui: „Nusirenk iki juosmens". Jis atsako: „Ne, aš - jūsų mechanikas". Tada gydytoja prasisagsto chalatėlį ir pasiūlo darbininkui užsiimti seksu. Po to sako vyriškiui esanti laiminga, kad atsirado bent vienas mechanikas šalyje, kuris sutaisys jos mašiną. Kitoje scenoje - moteris - eilinė su šalmu stovi aikštelėje, kur neužilgo pražygiuos paradas, ir staiga išgirsta komandą: „Breasts Out" („Apsinuoginti krūtinę"). Moteris paklūsta.

Pasak Šurco, kiekvieno pornografijos filmo premjera tapdavo įvykiu, kurio nepraleisdavo valdantis šalies elitas.

Vokiečiai turėjo teisę į nudizmą

Po kiek laiko dokumentinio filmo „VDR gamybos pornografija" ištraukos per „trečiąsias rankas" - Danijos naujienų agentūrą buvo įdėtos ir į internetą. Pirmiausia - Dr.dk portalą. Be to, filmas įdomus tuo, kad jame, panašu, pirmą kartą atvirai parodyta, jog pornografija anuomet buvo gaji ir Rytų Vokietijoje. Pavyzdžiui, kad 1980 metais pornografija pusiau legaliai buvo filmuojama Berlyne. Tiesa, minėtame portale „iškirpti" kai kurie gana svarbūs kadrai, tačiau atvirai demonstruojami nudistų kadrai - nėra labai vertingi. Paaiškėjo, kad komunistinis režimas tuometinėje Rytų Vokietijoje, VDR buvo liberalesnis nei pačioje Sovietų Sąjungoje ir VDR gyvenantys vokiečiai, skirtingai nei broliai iš kitų soclagerio šalių, turėjo teisę į nudizmą.