Mano mokyklos moksleiviai viešai pažemino mane (17 m.) ir mano draugę (16 m.), o aš nežinau, ką daryti.
Man 17 metų, esu mergina ir mokausi Kanados internatinėje mokykloje. Nesu itin bendraujantis žmogus, todėl neturiu daug draugų. Tačiau neseniai susidraugavau su metais jaunesne mergina (jai 16 metų), su kuria tapome labai artimos.
Yra viena didelė problema: beveik visi mūsų bendraklasiai žino, kad esu lesbietė, o mano draugė yra šiek tiek queer, todėl visi mano, kad mes draugaujame kaip pora. Tačiau taip nėra, ir aš nejaučiu jai jokių romantiškų jausmų.
Mūsų mokykloje galioja keistos taisyklės: skirtingų bendrabučių gyventojai negali eiti vieni pas kitus į kambarius, išskyrus tam tikru griežtai nustatytu lankymosi laiku. Yra trys berniukų ir trys mergaičių bendrabučiai.
Todėl susikūrė tradicija kiekvieną penktadienį eiti į mano kambarį, nes mano kambario draugės beveik niekada nebūna. Mes gulime lovoje, žiūrime filmą, valgome užkandžius ir paliekame įjungtas tik LED lemputes, kad būtų jaukiau.
Turime kelis darbuotojus, kuriuos vadiname bendrabučio auklėtojais (Houseparents). Pas juos reikia užsiregistruoti atvykstant į svečius ir išvykstant. Iš penkių darbuotojų tik viena labai griežtai prižiūri lankymosi kambariuose taisykles, ir būtent ji vakar dirbo.
Mes su drauge gulėjome lovoje ir kalbėjomės telefonu su trečiu draugu – vaikinu iš mano klasės. Tuomet atėjo ta darbuotoja ir ėmė mus barti už tai, kad gulime lovoje ir esame uždariusios duris. Ji taip buvo pasielgusi ir anksčiau, tačiau mes nuoširdžiai pamiršome šias taisykles, nes paprastai mokykla jomis rūpinasi tik tada, kai kambaryje būna vaikinas ir mergina.
Ji nutraukė mūsų vizitą anksčiau laiko ir uždraudė mums lankytis viena kitos kambariuose iki atskiro pranešimo. Vis dar galime kartu išeiti į miestą ar leisti laiką viešose erdvėse, tiesiog negalime lankytis kambariuose.
Mums iš tikrųjų pasirodė juokinga, kad tik ši viena darbuotoja taip rimtai žiūri į šias taisykles, todėl nuėjome į apačią ir toliau bendravome bendrojoje poilsio erdvėje.
KAD BŪTŲ AIŠKU: MES NIEKO NEDARĖME, TIK GULĖJOME LOVOJE, VALGĖME UŽKANDŽIUS IR KALBĖJOMĖS TELEFONU SU DRAUGU. NEPADARĖME NIEKO NETINKAMO.
Viskas buvo gerai, kol su drauge nesusitarėme kitą dieną, t. y. šiandien, kartu eiti vakarieniauti. Ji išėjo į savo bendrabutį, o darbuotoja ją sustabdė ir VĖL pradėjo mus barti.
Šį kartą tai vyko viešoje vietoje, kur buvo daugybė žmonių. Darbuotoja net nepaaiškino, ką konkrečiai padarėme, tik garsiai pareiškė, kad turime problemų dėl netinkamo elgesio lankantis viena pas kitą, kad situacija rimtesnė, nei ji iš pradžių manė, ir kad nežino, kada vėl galėsime lankytis viena kitos kambariuose.
Ji taip pat susisiekė su mano draugės bendrabučio darbuotojais. O man šiandien, kaip paaiškėjo, teks susitikti su savo bendrabučio vadovu.
Problema ta, kad darbuotojai mano, jog mes susitikinėjame, nes jeigu būtume dvi heteroseksualios merginos, jiems tai visiškai nerūpėtų.
DABAR daugybė žmonių galvoja, kad mano kambaryje darėme kažką netinkamo, nes buvome viešai išbartos. Nežinau, ką daryti, nes dėl tam tikrų priežasčių pati labai stipriai nenoriu seksualinio artumo, o mano draugė taip pat tam tikru mastu jaučia panašiai. Nenoriu, kad kiti žmonės klausinėtų apie dalykus, dėl kurių jaučiuosi nejaukiai, ar darytų nemalonias prielaidas. Mano kambario draugė jau taip pasielgė.
Taip pat negaliu tikėtis tėvų palaikymo. Apie savo seksualinę orientaciją esu pasakiusi tik tėčiui, nes mama yra labai homofobiška ir netgi galėtų išbraukti mane iš testamento.
Trumpai: mane ir mano draugę viešai išbarė taip, kad susidarė įspūdis, jog darėme kažką netinkamo. Visa tai vyksta tik todėl, kad abi esame queer, nors nesame pora.
ATNAUJINIMAS VISIEMS, KURIEMS RŪPI: Mane „pasikalbėti“ išsikvietė į VIEŠĄ VIETĄ, KUR BUVO DAR DAUGIAU ŽMONIŲ! Man pasakė, kad, nors tiki, jog nepadariau nieko netinkamo, mano elgesys vis tiek priskiriamas prie „raudonosios zonos“ elgesio (red zone behavior), o jei tai pasikartos, teks susitikti su direktoriumi.
Nuostabu...
Autorės vardas nežinomas
Atsakymas
Suprantama, kodėl jautiesi pažeminta, supykusi ir sutrikusi. Iš tavo pasakojimo matyti, kad labiausiai skaudina ne vien draudimas lankytis kambariuose, bet ir tai, kaip darbuotoja elgėsi su jumis viešai: užsiminė apie tariamai netinkamą elgesį, nepateikė konkrečių paaiškinimų ir taip paskatino kitus žmones daryti seksualinio pobūdžio prielaidas apie jūsų santykius.
Ypač nemalonu, kai tokioje situacijoje turi rūpintis ne tik savo reputacija, bet ir tuo, kad kiti žmonės nepradėtų klausinėti apie tavo asmeninį gyvenimą ar seksualumą.
Tu neprivalai įrodinėti, kad esi „pakankamai lesbietė“, kad galėtum turėti artimą draugę, ir neprivalai aiškinti savo seksualinių ar romantinių jausmų tam, kad būtum gerbiama.
1. Atskirk taisyklių pažeidimą nuo to, kaip su jumis buvo elgiamasi
Čia svarbu atskirti du klausimus.
Pirma, mokykla gali turėti internatinio gyvenimo taisykles dėl uždarų durų, buvimo lovoje ar mokinių lankymosi kambariuose. Net jeigu jos atrodo keistos ar taikomos nenuosekliai, mokykla gali tikėtis, kad mokiniai jų laikysis.
Antra, net ir tokiu atveju darbuotojai turėtų gebėti paaiškinti, kokia konkreti taisyklė buvo pažeista, kokios pasekmės numatytos ir kodėl jos taikomos. Viešas barimas, sukuriantis įspūdį, kad mokiniai užsiėmė seksualine veikla, nėra tas pats, kas ramus taisyklių paaiškinimas.
Todėl nereikia įrodinėti, kad mokykla apskritai negali nustatyti tokių taisyklių. Daug stipresnė pozicija būtų reikalauti, kad jos būtų paaiškintos aiškiai, taikomos nuosekliai ir įgyvendinamos nepažeidžiant mokinių orumo.
2. Per susitikimą su bendrabučio vadovu kalbėk konkrečiai
Kadangi jau buvo pasakyta, jog tavo elgesys priskiriamas „raudonajai zonai“, verta išsiaiškinti, ką ši sąvoka reiškia pagal mokyklos taisykles.
Gali paklausti:
- Kokią konkrečią taisyklę, jų nuomone, pažeidei?
- Ką tiksliai mokykla laiko „raudonosios zonos“ elgesiu?
- Ar tai oficiali taisyklių kategorija, ar tik darbuotojos vartojamas apibūdinimas?
- Kokios pasekmės numatytos, jei panaši situacija pasikartos?
- Ar draudimas lankytis kambariuose taikomas vienodai visiems mokiniams, nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos?
- Kodėl apie situaciją buvo kalbama viešai, o ne privačiai?
Stenkis ramiai laikytis faktų. Tau nereikia susitikimo metu įrodinėti, kad esi gera mokinė ar kad tavo draugystė yra „nekalta“. Pakanka aiškiai paaiškinti, ką darėte, ir paprašyti, kad mokykla pagrįstų savo sprendimus.
Jeigu jauti, kad gali sutrikti ar supykti, iš anksto užsirašyk svarbiausius klausimus. Taip pat gali paprašyti, kad pokalbyje dalyvautų kitas patikimas darbuotojas.
3. Paprašyk, kad apie tavo asmeninį gyvenimą nebūtų kalbama viešai
Net jeigu mokykla mano, kad taisyklės buvo pažeistos, tai nesuteikia pagrindo viešai sudaryti įspūdžio, kad padarei kažką seksualiai netinkamo.
Gali ramiai pasakyti:
„Suprantu, kad mokykla turi lankymosi kambariuose taisykles, ir noriu tiksliai žinoti, kokia taisyklė, jūsų nuomone, buvo pažeista. Tačiau man nepriimtina, kad apie šią situaciją kalbama viešai taip, jog kiti mokiniai gali manyti, kad užsiėmėme seksualine veikla. Prašau tokius klausimus spręsti privačiai ir aiškiai įvardyti faktus, o ne leisti kitiems daryti prielaidas.“
Tai nėra agresyvus atsakymas. Tai aiškiai išsakyta riba.
Jeigu darbuotojai tvirtina, kad situacija buvo rimta, gali paprašyti paaiškinti, kuo remdamiesi jie padarė tokią išvadą. Nebūtina sutikti su miglotais kaltinimais, kurių niekas nesugeba konkrečiai apibrėžti.
4. Jei manai, kad jūsų atžvilgiu elgiamasi kitaip dėl seksualinės orientacijos, fiksuok faktus
Tavo įtarimas, kad heteroseksualios merginos nebūtų sulaukusios tokios reakcijos, vertas dėmesio. Vis dėlto vien iš šio įvykio negalima galutinai nustatyti, ar darbuotoja iš tiesų diskriminavo jus dėl seksualinės orientacijos.
Kad galėtum pagrįstai iškelti šį klausimą, verta užsirašyti:
- Kokios taisyklės buvo taikomos kitoms panašioms situacijoms.
- Ar kitos mokinių poros ar draugės buvo įspėtos už tokį patį elgesį.
- Ką darbuotoja tiksliai pasakė apie jūsų santykius ar seksualinę orientaciją.
- Kada ir kur vyko pokalbiai bei kas juos girdėjo.
- Ar mokykla pateikė skirtingus paaiškinimus dėl to paties įvykio.
Jeigu paaiškėtų, kad panašus elgesys vertinamas skirtingai būtent dėl seksualinės orientacijos, tai būtų svarbi priežastis kreiptis į mokyklos administraciją ar už mokinių teises atsakingą instituciją.
5. Tau nereikia visiems aiškinti, kad jūs nesate pora
Suprantu, kodėl norisi iš karto ištaisyti kitų žmonių nuomonę. Tačiau nerekomenduočiau bandyti paaiškinti visos situacijos kiekvienam mokiniui, kuris apie ją išgirdo.
Jeigu kas nors klausia, gali atsakyti trumpai:
„Mes esame draugės. Mokykla mums priminė lankymosi taisykles, bet nenoriu aptarinėti asmeninių detalių.“
Jeigu žmogus mėgina išgauti daugiau informacijos ar klausinėja apie seksualinius dalykus, gali pasakyti:
„Tai privatu ir nenoriu apie tai kalbėti.“
Tau nereikia niekam įrodinėti, kad nesate seksualiai aktyvios, aiškinti, kodėl nenori seksualinio artumo, ar pateikti savo seksualumo apibrėžimo. Tavo ribos galioja net tada, kai kiti žmonės smalsauja arba skleidžia gandus.
Taip pat neturi viešai atsiskleisti ar pasakoti apie savo draugės seksualinę orientaciją. Tai yra jos asmeninė informacija.
6. Kaip elgtis su kambario drauge ir kitais žmonėmis?
Jei kambario draugė uždavė nejaukių klausimų arba padarė seksualinio pobūdžio prielaidų, gali pasakyti, kad nenori aptarinėti šio įvykio ir kad jos spėlionės tave žeidžia.
Jeigu ji toliau kišasi į tavo asmeninį gyvenimą, nebūtina su ja diskutuoti apie savo orientaciją. Gali kartoti tą pačią trumpą ribą ir pokalbį užbaigti.
Tuo pačiu metu verta išsaugoti ryšį su drauge, jeigu jums abiem ši draugystė svarbi. Neleiskite, kad kitų žmonių spėlionės priverstų jus atsisakyti įprasto bendravimo. Galite kartu leisti laiką bendrose erdvėse, eiti vakarieniauti ar žiūrėti filmus ten, kur leidžia mokyklos taisyklės, kol situacija bus išspręsta.
7. Dėl tėvų palaikymo – pirmiausia galvok apie savo saugumą
Rašai, kad mama yra homofobiška ir bijai, jog dėl tavo seksualinės orientacijos ji galėtų atsisakyti palikti tau palikimą. Tai labai sunki padėtis, ypač kai mokaisi internatinėje mokykloje ir norėtum, kad tėvai tave palaikytų.
Tu neprivalai atsiskleisti mamai, jeigu manai, kad tai galėtų sukelti tau emocinių, finansinių ar kitokių sunkumų. Tavo saugumas ir galimybė pačiai pasirinkti, kam pasakoti apie savo seksualumą, yra svarbūs.
Jei tėtis yra palaikantis ir gali padėti, apsvarstyk galimybę su juo pasikalbėti apie šį incidentą, jeigu tai tau saugu. Taip pat gali ieškoti kito patikimo suaugusiojo mokykloje, pavyzdžiui, konsultanto, psichologo ar darbuotojo, kuris gerbia LGBTQ+ mokinių teises.
8. Svarbiausia – neleisk, kad šis incidentas priverstų tave gėdytis savęs
Tu gali būti lesbietė, turėti artimą queer draugę, nenorėti seksualinio artumo ir kartu tiesiog norėti ramiai žiūrėti filmą bei valgyti užkandžius. Šie dalykai vienas kitam neprieštarauja.
Mokykla gali nustatyti taisykles dėl mokinių elgesio internate, tačiau tavo seksualinė orientacija savaime nereiškia, kad tavo draugystė yra seksualinė ar netinkama.
Jeigu iš tiesų pažeidėte kokią nors taisyklę, galima ją aptarti ir susitarti, kaip jos laikytis ateityje. Tačiau tau nereikia prisiimti gėdos dėl veiksmų, kurių nepadarei, ar jaustis kalta dėl to, kas esi.
Mano pagrindinis patarimas: per susitikimą ramiai paprašyk aiškaus taisyklių paaiškinimo, privataus ir pagarbaus situacijos nagrinėjimo bei vienodo taisyklių taikymo visiems mokiniams. Jei mokykla ir toliau viešai tave žemins ar nevienodai vertins dėl seksualinės orientacijos, fiksuok įvykius ir kreipkis į aukštesnę mokyklos administraciją ar kitą patikimą suaugusįjį.
Tu nusipelnei pagarbos ir privatumo. Ir tau nereikia atsisakyti artimos draugystės vien todėl, kad kiti žmonės ją interpretuoja taip, kaip jiems patogiau.
Įvertinkite straipsnį