Studijuoju viename iš geriausių JAV vakarinės pakrantės universitetų, į kurį atvykau iš kitos valstijos.
Į šį universitetą perėjau 2025 m. rudens semestrą. Tai buvo pirmas kartas, kai gyvenau toli nuo namų. Kadangi universitetas didelis, čia nuolat vyksta daugybė renginių ir visko pilna. Nors jau turėjau savo draugų grupę, nes esu gana bendraujantis žmogus, vieną dieną universiteto teritorijoje prie manęs priėjo žmonės ir paklausė, ar norėčiau padėti įkurti brolijos skyrių.
Iš pradžių labai dvejojau, nes visada buvau gana abejingas vadinamajam graikų gyvenimui universitetuose, o pradėjęs studijuoti šiame universitete ir pamatęs, kiek daug čia visko primena Holivudą, dar labiau nusivyliau šia idėja. Ypač dėl visų istorijų, apie kurias skaitome žiniasklaidoje.
Susitikau su žmogumi, kuris verbavo naujus narius, ir jis nuolat įkalbinėjo mane prisijungti. Pasakiau jam, kad esu tam jau per senas, nes man jau per dvidešimt, ir kad man nepatinka iniciacijos ritualai, per kuriuos naujokai žeminami ar verčiami iškęsti įvairius išbandymus. Jis atsakė, kad nesu per senas, ir užsiminė, jog tokių ritualų nebus, nes būtent aš padedu atkurti brolijos veiklą.
Tuomet pradėjau rimčiau svarstyti šią galimybę. Sužinojęs, kad galėčiau prisidėti prie psichikos sveikatos problemų viešinimo universitete ir didesnės įvairovės skatinimo, galiausiai sutikau.
Norėjau tapti prezidentu. Susipažinęs su naujais brolijos nariais, dalyvavau rinkimuose ir buvau išrinktas prezidentu. Tapau vieninteliu juodaodžiu prezidentu visoje universiteto tarbrolijinėje taryboje (IFC) ir vadinamajame graikų kvartale.
Kaip prasidėjo problemos
Problemos išryškėjo tada, kai sužinojome, kad gausime namą tame pačiame brolijų kvartale.
Ši brolija čia veikė daugiau nei prieš dešimtmetį, tačiau jos veikla buvo sustabdyta. Tuo laikotarpiu jos namas buvo išnuomotas kitai brolijai. Ta kita brolija yra viena populiariausių visame universitete. Dabar, kai mes grįžtame, jie turės išsikraustyti 2026 m. vasarą. Tai viena iš mūsų tarpusavio įtampos priežasčių.
Toliau išvardysiu visus incidentus, kurie man nutiko šiais mokslo metais.
1. Įžeidinėjimai renkant naujus narius (2025 m. ruduo)
Kai su kitais verbuotojais stovėjome prie informacinio stalo ir kvietėme žmones prisijungti prie mūsų, jie pavadino mus krūva pyderų. Apie tai pranešėme universitetui, tačiau jokių veiksmų nebuvo imtasi.
2. Keistas pasiūlymas sudaryti paliaubas
Vėliau „Instagram“ tinkle mane pradėjo sekti vienas universiteto studentas ir atsiuntė paslaptingą žinutę apie galimybę, susijusią su mano brolija, kuri mane galėtų sudominti.
Nors visa tai atrodė netikėta, sutikau apsikeisti telefono numeriais ir pasikalbėti. Per pokalbį telefonu jis atskleidė, kad priklauso konkuruojančiai brolijai, ir pasiūlė sudaryti paliaubas.
Aš neprieštaravau, tačiau buvau šiek tiek sutrikęs, nes paliaubos reikštų, kad tarp mūsų vyksta konfliktas, o mes iš savo pusės jokio konflikto nejautėme. Aiškiai pasakiau, kad mes su jais jokių problemų neturime.
Nepaisant to, pokalbis buvo labai draugiškas. Sutarėme kartu rengti renginius, kad galėčiau apžiūrėti jų namą ir susipažinti su jų prezidentu.
Po pokalbio jis man parašė žinutę, kurioje padėkojo už pokalbį. Turiu visas žinutes ir kitus įrodymus, patvirtinančius šį bendravimą.
Tai buvo VIENINTELIS draugiškas įvykis visoje šioje istorijoje.
3. Melagingi kaltinimai „Yik Yak“ platformoje (2026 m. vasaris)
Po kelių savaičių „Yik Yak“ programėlėje pamačiau įrašą, kuriame mano brolijos prezidentas, tai yra aš, buvo kaltinamas tuo, kad esu merginoms nemalonus tipas ir keistai elgiuosi paskaitose.
Prie įrašo buvo pridėta mano nuotrauka, paimta iš mano „Instagram“ paskyros.
Būtent čia prasidėjo pagrindinė problema: buvau kaltinamas tuo, ko nebuvau padaręs, ir man tai atrodė visiškai nepriimtina. Kai kurie studentai patikėjo šiuo įrašu. Taip pat atsirado įvairių pašaipių įrašų, kuriuose buvo minimas mano vardas ir teigiama, kad esu geresnis už konkuruojančios brolijos prezidentą.
Kreipiausi į savo brolijos veiklos konsultantą. Jis susisiekė su konkuruojančios brolijos nacionaline organizacija ir jos alumnų atstovais.
Konsultantas man pasakė, kad greičiausiai tai tik vieno blogo žmogaus darbas. Jie tvirtino, kad nekuria įrašų apie mane ir daugiau to nedarys.
Jis patarė man laikytis tvirtai ir susitelkti į kitus dalykus.
4. Kaltinimai pasikartojo (2026 m. kovas)
Kovo mėnesį „Yik Yak“ vėl buvau apkaltintas panašiais dalykais.
Šį kartą net nebuvau Kalifornijoje – buvau grįžęs į savo gimtąją valstiją, nes pavasario atostogas pradėjau anksčiau.
Šiame įraše taip pat buvo teigiama, kad pasirinkau keistus savo brolijos narius ir laikau save geresniu už tradicines brolijas. Visa tai atrodė labai keista.
Supykęs vėl kreipiausi į savo brolijos konsultantą. Jis patarė man susisiekti su universiteto tarbrolijine taryba (IFC).
Susitariau dėl susitikimo su universiteto IFC direktoriumi, tačiau jis į susitikimą neatvyko. Turėjau pats susirasti jo telefono numerį ir jam paskambinti. Jis net neatsiprašė.
Jis pasakė, kad kadangi vyksta pavasario atostogos, niekas manęs nekliudys, todėl turėtume tiesiog susitelkti į tarpinius egzaminus. Jis taip pat teigė, kad nieko negali padaryti, nes konkuruojanti brolija nėra oficialiai susijusi su universitetu.
Galiausiai pats pateikiau skundą universitetui ir inicijavau konkuruojančios brolijos veiklos tyrimą.
5. Įžeidžiantys komentarai ir keistas dėmesys socialiniuose tinkluose
Mūsų brolijos „Instagram“ paskyroje atsirasdavo neapykantos kupinų komentarų, tačiau jie būdavo greitai ištrinami.
Draugai man pasakojo matę, kaip tos brolijos vaikinai įžeidinėja mus „Instagram“ paskyroje, tačiau šiuo atveju tai daugiausia yra iš kitų žmonių išgirsta informacija.
Keli tos brolijos nariai nuolat žiūri mano asmenines „Instagram“ istorijas, nors aš jų neseku, o jie neseka manęs. Akivaizdu, kad vien tai nėra patyčios, tačiau man atrodo keista.
6. Rasistinis profilis
Vėliau buvo aptikta privati alternatyvi „Instagram“ paskyra, sukurta tos brolijos vardu. Paskyros aprašyme buvo minimas mano vardas ir vartojamas žodis „nigger“ – itin įžeidžiantis rasistinis juodaodžių žmonių įvardijimas.
Esu vienintelis juodaodis prezidentas visoje universiteto tarbrolijinėje taryboje ir brolijų kvartale. Iš viso čia veikia maždaug 20 brolijų.
Keletas konkuruojančios brolijos narių seka šią paskyrą.
Vėl kreipiausi į savo brolijos konsultantą. Šį kartą mano tėvai buvo įsiutę ir reikalavo, kad būtų imtasi veiksmų.
Konsultantas susisiekė su universiteto IFC direktoriumi. Jis paaiškino, kad nors konkuruojanti brolija nėra tiesiogiai susijusi su universitetu, jos nariai vis tiek yra šio universiteto studentai ir privalo laikytis elgesio kodekso.
Direktorius užsiminė, kad pabandys ką nors padaryti.
Tačiau taip ir nesulaukiau jokio atsakymo. Pasibaigus egzaminams vėl su juo susisiekiau, ir jis dar kartą pasakė, kad nieko negali padaryti, nes ši brolija nėra oficialiai susijusi su universitetu.
Ką jau bandžiau daryti
Šiuo metu jau kreipiausi į dėstytojus, savo brolijos konsultantą ir universiteto IFC. Pateikiau skundą universiteto Pilietinių teisių biurui, pranešimą pagal IX antraštinės dalies procedūras („Title IX“) ir pranešimą grėsmių valdymo tarnybai.
Į kiekvieną savo laišką įtraukiau universiteto dekaną ir prezidentą.
Vis dėlto vis dar jaučiu, kad niekas nepatyrė jokių pasekmių.
Sužinoję mano istoriją, tėvai pradėjo nerimauti dėl mano saugumo, nes jiems žinomi atvejai, kai juodaodžiai vyrai brolijose patyrė rimtų problemų.
Esu vienintelis prezidentas, į kurį nusitaikyta.
Man rūpi tai, kad žmonės gali patikėti tokiais baisiais kaltinimais, o tikimybė, kad jais bus patikėta, dar didesnė dėl to, kad esu juodaodis.
Juodaodis brolijos prezidentas, kuris neva netinkamai elgiasi su moterimis… Kodėl kas nors tuo nepatikėtų!? (Sarkazmas.)
Žmonės turi teisę tikėti tuo, kuo nori, ypač jei mano, kad taip apsaugo save. Mane tiesiog siutina, kad visa tai yra visiška netiesa.
Tačiau pats nerimauju ir dėl to, kad ši problema iš tikrųjų nėra vien apie mane. Ji susijusi ir su daugybe kitų studentų, kurie gali patirti patyčias, kreiptis pagalbos ir galiausiai nesulaukti jokio rimto atsako.
Keletas žmonių man sakė, kad pernelyg jautriai reaguoju arba dramatizuoju.
Tai mane gąsdina, nes kažkur gali būti aštuoniolikmetis studentas, iš kurio tyčiojamasi, o į jo pagalbos prašymus niekas rimtai nežiūri. Galiausiai jis gali nuspręsti pats imtis veiksmų.
Suprantu, kodėl žmonės nusižudo: jie prašo pagalbos, bet į jų problemas nežiūrima rimtai.
Tai ne vien apie mane.
Man pasisekė, kad du kartus per savaitę lankausi terapijoje ir esu stiprus, tačiau turiu pripažinti, kad šis semestras buvo tikras pragaras.
Įsivaizduokite: įstoji į savo svajonių universitetą, o vietoj to patiri patyčias.
Tėvai nenori, kad grįžčiau. Tačiau jau išleidau tiek daug pinigų – tiesa, ne tėvų, o savo paties, – kad tiesiog viską mesčiau. Be to, vis dar esu brolijos prezidentas ir nenoriu nuvilti kitų jos narių.
Tėvai vis dėlto mano, kad grįžti būtų nesaugu ir neprotinga. Tačiau nelabai ką gali padaryti, nes man jau per dvidešimt, pats apmoku visas savo sąskaitas ir esu savarankiškas.
Ką man daryti?
Autoriaus vardas neskelbiamas
Atsakymas
Pirmiausia noriu pasakyti, kad tavo reakcija į šią situaciją nėra savaime perdėta ar dramatiška. Tu ne tik susidūrei su įžeidimais ir galimai rasistiniu priekabiavimu, bet ir kelis kartus mėginai gauti pagalbą iš institucijų, kurios, tavo manymu, turėjo bent jau rimtai išnagrinėti tavo skundus. Kai žmogus nuolat bando spręsti problemą, bet nesulaukia aiškaus atsakymo, natūralu jausti pyktį, nusivylimą, bejėgiškumą ir nesaugumą.
Tavo istorijoje svarbūs keli skirtingi dalykai: galimai melagingi kaltinimai, rasistinis įžeidinėjimas, socialinių tinklų naudojimas siekiant tave pažeminti, brolijų tarpusavio konfliktas ir universiteto reakcija į tavo skundus. Juos verta vertinti atskirai, kad galėtum pasirinkti veiksmus, kurie realiai padėtų apsaugoti tave ir tavo ateitį.
1. Tau nereikia įrodyti savo stiprybės pasiliekant bet kokia kaina
Atrodo, kad esi labai atsakingas žmogus. Tau rūpi ne tik tavo reputacija, bet ir tavo brolijos nariai, tavo pareigos bei galimybė padėti kitiems studentams. Tačiau dėl šios atsakomybės gali atsirasti jausmas, kad pasitraukti ar padaryti pertrauką reikštų pralaimėti arba nuvilti kitus.
Tai nėra vienintelė galima interpretacija.
Tu gali būti geras lyderis ir kartu nuspręsti, kad tavo saugumas bei psichologinė gerovė yra svarbesni už pareigas. Jei nuspręstum laikinai atsitraukti nuo prezidento pareigų, pakeisti gyvenamąją vietą ar net tęsti studijas kitur, tai nebūtų tavo silpnumo įrodymas.
Prieš priimdamas sprendimą, pabandyk atskirti du klausimus:
- Ar aš iš tikrųjų noriu likti šiame universitete, nes čia galiu mokytis, augti ir kurti ateitį?
- Ar noriu likti daugiausia todėl, kad jau išleidau daug pinigų ir bijau nuvilti kitus?
Antrasis motyvas suprantamas, tačiau jau išleistos lėšos neturėtų versti tavęs neribotai investuoti į aplinką, kurioje jautiesi nesaugus. Tai, kiek jau sumokėjai, neįpareigoja tavęs aukoti dar daugiau savo gerovės.
2. Sukurk vieną aiškią įrodymų ir įvykių chronologiją
Kadangi jau kreipeisi į kelias universiteto tarnybas, tau gali padėti vienas tvarkingas dokumentas, kuriame būtų užfiksuota visa įvykių seka.
Jame nurodyk:
- Incidento datą arba apytikslį laikotarpį.
- Kas įvyko ir kur tai įvyko.
- Kurie įrodymai išsaugoti: ekrano kopijos, nuorodos, žinutės ar liudininkų informacija.
- Kam apie incidentą pranešei, kada tai padarei ir kokį atsakymą gavai.
- Kokių konkrečių veiksmų prašei ir ar jų buvo imtasi.
Išsaugok originalias žinutes, ekrano kopijas su datomis, paskyrų pavadinimus ir nuorodas, jei jos dar prieinamos. Jei įrašai ištrinami, užfiksuok juos tada, kai gali. Nekeisk originalių failų ir nepateik spėjimų kaip patvirtintų faktų.
Ypač svarbu atskirti tai, ką pats matei, nuo to, ką tau papasakojo kiti. Pavyzdžiui, draugų pasakojimai apie įžeidimus gali būti naudinga informacija, tačiau juos reikėtų aiškiai pažymėti kaip kitų žmonių pranešimus.
Taip pat verta išsaugoti draugiško pokalbio su konkuruojančios brolijos nariu įrodymus. Jis savaime neįrodo, kas sukūrė vėlesnius įrašus, bet gali padėti tiksliau atkurti įvykių eigą.
3. Prašyk ne bendro pažado, o konkretaus atsakymo
Iš tavo pasakojimo matyti, kad ne kartą girdėjai, jog kažkas bus padaryta, tačiau vėliau nesulaukei jokios informacijos. Tokiu atveju gali būti naudinga pateikti trumpą, dalykišką rašytinį prašymą atsakingam universiteto pareigūnui.
Jame paprašyk:
- Patvirtinti, kurios tarnybos nagrinėja tavo skundus.
- Paaiškinti, ar pradėtos procedūros vis dar vyksta, ar jos užbaigtos.
- Nurodyti, kuris pareigūnas atsakingas už tolesnį bendravimą su tavimi.
- Paaiškinti, kokios apsaugos nuo galimo tolesnio priekabiavimo gali būti taikomos.
- Informuoti, kaip gali pateikti papildomus įrodymus ir kokia yra apeliacijos ar skundo peržiūros tvarka.
Prašyk atsakymo per aiškiai nurodytą pagrįstą terminą, tačiau nesitikėk, kad universitetas galės atskleisti visą konfidencialią informaciją apie kitus studentus ar galimas drausmines nuobaudas.
Svarbu ne tik tai, ar kiti studentai sulauks bausmės. Taip pat svarbu, ar universitetas tinkamai užregistravo tavo skundus, įvertino galimą grėsmę ir pateikė tau aiškų paaiškinimą dėl tolesnių veiksmų.
4. Kreipimasis į „Title IX“ ir Pilietinių teisių biurą buvo prasmingas, bet verta išsiaiškinti procedūras
Kadangi studijuoji JAV, universitetui gali būti taikomos skirtingos federalinės ir valstijos taisyklės, taip pat jo paties elgesio kodeksas. Kurios taisyklės taikomos tavo konkrečiai situacijai, priklauso nuo faktų ir institucijos statuso.
„Title IX“ procedūros pirmiausia susijusios su diskriminacija dėl lyties švietimo programose ir veiklose, kurioms taikomi šie reikalavimai. Rasistiniai įžeidimai ir galimas rasinis priekabiavimas gali patekti į kitas universiteto ar civilinių teisių apsaugos procedūras. Vien tai, kad įtraukei kelias tarnybas, negarantuoja, kad kiekviena jų turi jurisdikciją kiekvienam incidentui.
Todėl verta raštu paprašyti, kad kiekviena atsakinga tarnyba paaiškintų, kokią skundo dalį ji nagrinėja ir, jei ji nėra atsakinga, kur reikėtų kreiptis toliau.
Jei manai, kad tavo skundai buvo ignoruojami, gali apsvarstyti nepriklausomą konsultaciją su advokatu, išmanančiu aukštojo mokslo, diskriminacijos ar studentų teisių klausimus. Taip pat gali pasiteirauti, ar universitete yra studentų teisių gynimo tarnyba, ombudsmenas arba konfidencialus konsultantas, galintis paaiškinti procedūras.
Tai nereiškia, kad būtinai reikia pradėti teisminį procesą. Pirmasis tikslas – suprasti savo galimybes, išsaugoti dokumentus ir išvengti situacijos, kurioje vienas po kito siunčiami laiškai nepasiekia aiškaus rezultato.
5. Saugok savo reputaciją, bet nesivelk į viešą karą
Suprantama, kad skaudu matyti savo nuotrauką prie įrašų, kuriuose esi kaltinamas dalykais, kurių, kaip teigi, nepadarei. Ypač kai šie kaltinimai gali paveikti tai, kaip tave vertina kiti studentai.
Vis dėlto nerekomenduočiau atsakyti į kiekvieną įrašą viešai ar pradėti viešą kovą su konkuruojančia brolija. Tai gali dar labiau išplėsti konfliktą ir apsunkinti galimybę atskirti faktus nuo gandų.
Verčiau:
- Išsaugok įrodymus prieš pranešdamas apie paskyras ar įrašus platformai.
- Pranešk apie rasistinius įžeidimus ir galimą priekabiavimą pagal platformos taisykles.
- Peržiūrėk savo socialinių tinklų privatumo nustatymus.
- Jei reikia, pateik trumpą oficialų paaiškinimą savo brolijos nariams, pabrėždamas, kad klausimą sprendi per tinkamas procedūras.
- Nepateik viešų kaltinimų konkretiems žmonėms, jei neturi patikimų įrodymų, kad būtent jie sukūrė įrašus.
Tai, kad keli konkuruojančios brolijos nariai seka rasistinę paskyrą, savaime neįrodo, kas ją sukūrė ar kas už ją atsakingas. Šį skirtumą verta išlaikyti, nes tavo pozicija bus stipresnė, jei remsiesi tuo, ką galima pagrįsti.
6. Tavo rasinė tapatybė nėra priežastis abejoti savo verte ar automatiškai priimti kitų kaltinimus
Tavo nerimas, kad žmonės gali lengviau patikėti neigiamais stereotipais apie juodaodį vyrą, yra suprantamas. Rasistinė kalba, kurią aprašei, nėra nereikšminga vien todėl, kad ji pasirodė socialinių tinklų paskyroje.
Kartu tau nereikia įrodinėti savo vertės kiekvienam žmogui, kuris perskaito gandą. Negali kontroliuoti, ką visi kiti galvoja, tačiau gali pasirūpinti, kad tavo veiksmai, dokumentai ir oficialūs pareiškimai būtų nuoseklūs bei pagrįsti.
Jei jauti, kad ši situacija sukelia ne tik pyktį, bet ir nuolatinį budrumą, gėdą ar baimę būti neteisingai suprastam, aptark tai su terapeutu. Tai nėra ženklas, kad nesugebi susitvarkyti. Tai yra būdas apsaugoti save nuo ilgalaikių emocinių pasekmių.
7. Pasitark su tėvais apie saugumo planą, o ne vien apie tai, ar grįžti
Tėvų nerimas gali atrodyti kaip spaudimas atsisakyti universiteto, tačiau tikėtina, kad jie pirmiausia bijo dėl tavo saugumo. Tu jau suaugęs ir pats apmoki savo sąskaitas, todėl galutinis sprendimas dėl studijų priklauso tau, tačiau neprivalai šio sprendimo priimti izoliuotai.
Galėtum su tėvais ir terapeutu aptarti kelis realius variantus:
- Grįžti į universitetą, bet iš anksto susitarti dėl saugumo ir pagalbos plano.
- Laikinai sumažinti dalyvavimą brolijos veikloje arba perduoti dalį prezidento pareigų kitiems.
- Išsiaiškinti, ar galima pakeisti gyvenamąją vietą, paskaitų tvarkaraštį ar kitus dalykus, kurie padėtų jaustis saugiau.
- Išsiaiškinti akademines galimybes, jei nuspręstum pasiimti pertrauką ar pereiti į kitą universitetą.
Prieš priimdamas sprendimą, surink konkrečią informaciją apie finansines pasekmes, kreditų perkėlimą, stipendijas ar kitą paramą. Taip galėsi rinktis ne vien iš baimės ar pykčio, bet ir įvertinęs ilgalaikes pasekmes.
8. Brolijos prezidento pareigos nėra svarbesnės už tavo gerovę
Tu nenori nuvilti žmonių, kurie pasitikėjo tavimi ir išrinko tave prezidentu. Tai suprantama. Tačiau tavo atsakomybė nėra vien išlaikyti brolijos veiklą bet kokia kaina.
Gali būti naudinga su kitais brolijos vadovais aptarti, kaip pasidalyti atsakomybe, kad visas spaudimas nekristų tik ant tavęs. Jei prireiktų, gali laikinai pasitraukti nuo viešų pareigų, kol sprendžiami skundai. Tai nereiškia, kad atsisakai savo tikslų ar kad kiti laimėjo.
Tavo noras skatinti psichikos sveikatos problemas aptariančią ir įvairesnę universiteto bendruomenę yra vertingas. Tačiau neturi tapti vieninteliu žmogumi, kuris neša visą šios misijos naštą.
9. Išlaikyk terapiją ir stebėk, kaip ši situacija tave veikia
Labai gerai, kad jau lankaisi terapijoje du kartus per savaitę. Pasakyk savo terapeutui ne tik apie pačius įvykius, bet ir apie tai, kaip jie veikia tavo miegą, koncentraciją, santykius, saugumo jausmą ir norą grįžti į universitetą.
Jei pastebėtum, kad nebegali normaliai miegoti, nuolat jautiesi nesaugus, patiri stiprų nerimą ar kyla minčių pakenkti sau, kreipkis papildomos pagalbos nedelsdamas. Jei kiltų tiesioginis pavojus tavo saugumui, kreipkis į skubiąją pagalbą.
Nereikia laukti, kol pasieksi ribą, kad turėtum teisę sulėtinti tempą ar paprašyti pagalbos.
Mano pagrindinė rekomendacija
Neskubėk nei mesti universiteto, nei grįžti bet kokia kaina. Pirmiausia išsiaiškink, kokios realios apsaugos ir procedūros tau prieinamos, susistemink įrodymus ir su terapeutu bei tėvais įvertink, ar grįžimas būtų pakankamai saugus ir psichologiškai pakeliamas.
Jei nuspręsi likti, tai turėtų būti todėl, kad vis dar nori ten studijuoti ir turi planą, kaip apsisaugoti, o ne todėl, kad jau išleidai daug pinigų ar bijai nuvilti savo broliją. Jei nuspręsi pasitraukti, tai nereiškia, kad pralaimėjai.
Tu gali rūpintis kitais studentais ir siekti teisingumo, bet neprivalai paaukoti savo sveikatos, kad įrodytum, jog problema rimta. Tavo saugumas, orumas ir ateitis yra ne mažiau svarbūs už bet kokias pareigas universitete.
Įvertinkite straipsnį