Man 20 metų, mano vaikinui - 24, esame kartu metus. Jo masturbacija pradeda mane erzinti.
Aš suprantu. Masturbacija yra natūrali ir sveiko žmogaus gyvenimo dalis. Tačiau mane neramina naujai susiformavę mano vaikino įpročiai.
Šiek tiek apie mūsų santykius: pažįstami esame jau kelerius metus, o kartu gyventi pradėjome maždaug prieš šešis mėnesius. Prieš apsigyvenant kartu ir pirmuosius kelis mėnesius po to mes dažnai mylėdavomės. Jokių problemų nekilo. Abu atvirai kalbėdavomės apie masturbaciją ir skirtingus pornografijos žanrus, kurie mums patiko. Maniau, kad mūsų seksualiniai santykiai yra sveiki ir geri.
Mano nepasitenkinimas dėl masturbacijos prasidėjo maždaug prieš du mėnesius. Vieną vakarą, kai buvome išgėrę, jis man pasakė, kad atsisiuntė daugybę pornografinių vaizdo įrašų. Tuo metu numojau ranka, manydama, kad tai nėra didelė problema, tačiau vėliau tai vis dėlto pradėjo mane trikdyti. Labiausiai pradėjo erzinti tai, kad galėjau suprasti, KIEKVIENĄ. KARTĄ. kai jis masturbuojasi.
Jo ritualas prasideda tuo, kad bent kartą, o kartais ir du kartus per dieną jis nusėlina į vonios kambarį su nešiojamuoju kompiuteriu ir praleidžia ten maždaug 20 minučių darydamas „kažką“. Tada išsipučia nosį ir išeina su vos pastebima palengvėjusia veido išraiška. Kartais po jo įėjusi į vonios kambarį ant klozeto dangčio randu spermos, o losjono buteliukas guli ant grindų. Jau vien tai man atrodo keista. Bet viskas dar blogiau.
Kartais vakarais jis pasiūlo ruoštis miegoti. Aš susiruošiu, tačiau pastebiu, kad jis nė nepakilo nuo sofos. Paklausiu, ar jis ateis miegoti, ir kiekvieną kartą jis atsako: „Eik miegoti be manęs“ arba „Aš ateisiu truputį vėliau“.
Tą akimirką iškart pasijuntu sugniuždyta ir pradedu skaičiuoti minutes, kol jis ateis į lovą. Kai kuriais vakarais praeina net kelios valandos. Aš nesu naivi. Puikiai žinau, ką jis veikia. Nuolat jaučiuosi taip, lyg jis bandytų manęs atsikratyti, kad galėtų masturbuotis vienas ir nesijaustų dėl to kaltas.
Viskas, ko noriu, - kad mes vėl reguliariai mylėtumėmės. Man atrodo, kad jo dažna masturbacija nuolat tam trukdo. Sunkiausia šioje situacijoje tai, kad nesugebu išreikšti savo jausmų dėl jo įpročių ir galiausiai dėl mūsų seksualinio gyvenimo.
Gal problema manyje? Ar padariau ką nors, dėl ko viskas pasiekė šį tašką?
Manau, svarbu paminėti, kad mes nesimylėjome jau maždaug du su puse mėnesio, ir aš jau nebežinau, ką daryti. Ši situacija mane kankina jau pakankamai ilgai, todėl man reikia atsakymų ir patarimų. Ką turėčiau daryti arba pasakyti? Prašau, bet kas, patarkite!
Giedrė
Ar problema iš tiesų yra masturbacija?
Panašu, kad tave skaudina ne vien tai, jog tavo vaikinas masturbuojasi. Labiausiai žeidžia tai, kad jūsų seksualinis gyvenimas beveik išnyko, o tu jautiesi atstumta ir palikta nežinioje. Kai jis pasirenka likti ant sofos kelioms valandoms, užuot atėjęs miegoti kartu su tavimi, natūralu pradėti galvoti, kad jis tavęs nebenori arba kad pornografija jam tapo svarbesnė už jūsų artumą.
Tačiau vien iš šių aplinkybių negalima tiksliai pasakyti, kodėl jis taip elgiasi. Gali būti, kad pornografija ir masturbacija tapo patogiu įpročiu, kad jis patiria stresą, kad jo seksualinis potraukis pasikeitė arba kad jūsų santykiuose atsirado problemų, apie kurias dar nesikalbėjote. Svarbu ne spėlioti, o išsiaiškinti, kas iš tikrųjų vyksta.
Ar tu dėl to kalta?
Ne, vien tai, kad jūsų seksualinis gyvenimas pasikeitė, nereiškia, kad padarei kažką ne taip. Santykių pradžioje dažnai būna daugiau spontaniško seksualinio artumo, o vėliau ritmas gali pasikeisti. Tačiau beveik trys mėnesiai be sekso, kai vienas partneris jo ilgisi, o kitas, atrodo, renkasi seksualinį pasitenkinimą vienas, yra svarbus dalykas, kurio nereikėtų ignoruoti.
Tavo vaikinas turi teisę masturbuotis, net jei esate pora. Tu taip pat turi teisę norėti artumo, jaustis geidžiama ir tikėtis, kad apie jūsų seksualinį gyvenimą bus galima kalbėtis atvirai. Nė vienas iš šių poreikių savaime nėra neteisingas.
Vis dėlto masturbacija ne visada reiškia, kad žmogus nebenori savo partnerio. Svarbu atskirti patį įprotį nuo jo poveikio jūsų santykiams. Problema tampa rimta tada, kai seksualiniai įpročiai nuolat išstumia bendrą intymumą, trukdo susitarimams arba apie tai neįmanoma pasikalbėti.
Kaip pradėti pokalbį?
Pasirink ramų laiką, kai nė vienas iš jūsų nesate susierzinę, neskubate ir nesiruošiate miegoti. Nekaltink jo dėl pornografijos atsisiuntimo ir nebandyk įrodyti, kad masturbacija savaime yra blogai. Kalbėk apie tai, kaip jautiesi ir ko tau trūksta.
Galėtum pasakyti maždaug taip:
„Noriu pasikalbėti apie mūsų santykius ir seksualinį gyvenimą. Pastebėjau, kad jau daugiau nei du mėnesius nesimylėjome, ir dėl to jaučiuosi atstumta bei sutrikusi. Man netrukdo pati mintis, kad tu masturbuojiesi, bet man skaudu, kai atrodo, kad tam skiri laiko, o mūsų artumui jo nebelieka. Nenoriu tavęs kontroliuoti ar versti mylėtis. Noriu suprasti, kas pasikeitė, ar tu vis dar manęs trokšti ir kaip abu galėtume susigrąžinti artumą.“
Tuomet leisk jam atsakyti. Pasistenk išgirsti ne tik tai, ką jis sako, bet ir tai, ar jis iš tikrųjų nori suprasti tavo jausmus. Galbūt paaiškės, kad jis pats vengia sekso dėl nerimo, sumažėjusio potraukio ar kitų priežasčių, apie kurias jam sunku kalbėti.
Ką daryti, jei jis ir toliau renkasi pornografiją?
Nereikia tikrinti jo naršyklės istorijos, sekti, kiek laiko jis praleidžia vonios kambaryje, ar kiekvieną vakarą laukti ir skaičiuoti minutes. Toks nuolatinis budėjimas tik dar labiau didins tavo nerimą, bet nepadės išspręsti problemos.
Verčiau kartu aptarkite, ko kiekvienam iš jūsų reikia. Galite susitarti sąmoningai skirti laiko pasimatymams, prisilietimams, bučiniams ir kitokiam artumui, nepadarant kiekvieno prisilietimo įsipareigojimu mylėtis. Taip pat galite atvirai aptarti, ar pornografijos vartojimas daro įtaką jo seksualiniam potraukiui ir ar jis pats norėtų keisti savo įpročius.
Svarbu, kad tai nebūtų vien tavo pastangos. Tu negali viena atkurti jūsų seksualinio gyvenimo, jei jis nenori kalbėtis, aiškintis priežasčių ar ieškoti sprendimo. Ir nereikėtų reikalauti, kad jis mylėtųsi vien iš pareigos - seksas turi būti abipusis noras.
Kaip suprasti, ar santykius galima pagerinti?
Atkreipk dėmesį į jo reakciją po pokalbio. Jei jis nuoširdžiai išklauso, paaiškina savo pusę ir kartu su tavimi ieško sprendimo, tai geras ženklas. Nebūtina, kad viskas pasikeistų per vieną dieną, tačiau turėtų atsirasti daugiau atvirumo ir bendrų pastangų.
Jei jis nuolat vengia pokalbio, menkina tavo jausmus, kaltina tave vien dėl to, kad nori artumo, arba pažada ką nors keisti, bet nieko nedaro, verta rimtai pagalvoti, ar šie santykiai atitinka tavo poreikius. Jei jums abiem sunku suprasti, kas vyksta, gali padėti porų konsultavimas. Jei jis pats jaučia, kad nebegali kontroliuoti pornografijos vartojimo arba tai trukdo kasdieniam gyvenimui, jis taip pat gali kreiptis individualios pagalbos.
Svarbiausia - nebandyk įrodyti savo vertės konkuruodama su pornografija. Tu neturi būti gražesnė, seksualesnė ar labiau stengtis, kad nusipelnytum dėmesio. Tau reikia ne garantijos, kad vaikinas niekada nebemasturbuosis, o aiškumo, ar jis nori kurti su tavimi tokį santykį, kuriame abu jaučiatės mylimi ir seksualiai artimi.
Trumpai: pasikalbėk su juo tiesiai, bet be kaltinimų. Paklausk, kas pasikeitė, ir aiškiai pasakyk, kad tau trūksta sekso bei bendro artumo. Tada vertink ne vien jo pažadus, o tai, ar jis pasirengęs kartu spręsti problemą. Tavo poreikiai svarbūs, tačiau sprendimas turi gerbti ir jo laisvę, ir tavo teisę rinktis santykius, kuriuose jautiesi geidžiama bei išgirsta.
Įvertinkite straipsnį