Vaikas masturbuojasi, ką tuomet reikėtų daryti?

Konsultuoja gydytoja psichoterapeutė, vaikų ir paauglių psichiatrė Dalia Mickevičiūtė, psichoterapija-jums.lt

Vaikas masturbuojasi, ką tuomet reikėtų daryti?

Pabandykite atsekti, kokios galėtų būti įtampos priežastys, ir pagalvokite, kaip jas galima būtų išspręsti.

Pasidomėkite, kaip vaikui sekasi mokykloje, kaip jis sutaria su bendraamžiais. O gal skiriatės, kraustotės į naują gyvenamąją vietą? Ar vaikas dažnai jaučiasi liūdnas arba piktas? Kartais gali būti naudinga pasikalbėti su mokytojais, išgirsti, kokį vaiką jie mato mokykloje, kaip jam sekasi mokytis. Neretai gali prireikti ir psichologo pagalbos, siekiant rasti, kas sukelia vaiko patiriamą įtampą. Bet kokiu atveju svarbiausia ne kovoti su simptomu, tai yra, įkyria masturbacija, bet spręsti ją sukėlusias priežastis.

Masturbacijos – kaip seksualumo dalies – suvokimas

Lytiškai nesubrendusiems vaikams, ypač priešmokyklinukams, būdinga, kad, nors jie ir masturbuojasi, ši veikla jiems atrodo nė kiek nesusijusi su suaugusių žmonių seksualumu. Dar daugiau: jie nė neįsivaizduoja, kad dar kažkas, išskyrus juos pačius, gali užsiimti masturbacija ir taip pat patirti malonių pojūčių! Jeigu vaikas pradeda ne tik masturbuotis, bet ir demonstruoti perdėtą seksualumą, seksualų elgesį vaikų (dažnai jaunesnių už save) atžvilgiu, ypatingą susidomėjimą viskuo, kas susiję su seksualumu, „ima žinoti“, kas vyksta intymių santykių metu tarp suaugusiųjų, kad masturbacija yra vienas iš seksualumo išraiškos būdų – galima pradėti įtarti, kad jis buvo patyręs seksualinę prievartą iš vyresnių vaikų ar suaugusiojo.

Atkreipkite dėmesį ir į kitus vaiko elgesio pokyčius: jeigu seksualinė prievarta vaikui buvo gąsdinantis, skausmingas ar traumuojantis įvykis, po jo galima pastebėti raidos regresą (pavyzdžiui, vaikas tapo labiau „prilipęs“ prie mamos, vėl pradėjo šlapintis į lovą ar čiulpti pirštą), agresyvų, nerimastingą elgesį ar atsitraukimą, pasinėrimą į save, uždarumą; gali būti miego ar šlapinimosi, tuštinimosi problemų. Masturbacija gali tapti labai įkyri, vieša, masturbuodamasis vaikas gali net susižaloti

Apie patirtą seksualinę prievartą galima įtarti, jeigu vaikas ima laidyti netinkamus, kartais nemalonius seksualinio pobūdžio juokelius ar komentarus, ypač domisi bet kokiomis seksualinio pobūdžio užuominomis per televiziją ar itin smalsauja tėvų seksualiniu gyvenimu. Šiais atvejais patartina kreiptis pagalbos į vaikų gydytoją, vaikų ir paauglių psichiatrą, psichologą, nes vaikui gali prireikti ilgalaikės psichologinės pagalbos. Be abejo, svarbu nustatyti ir tai, kur ir iš ko vaikas galėjo patirti seksualinę prievartą, ir ieškoti sprendimų, kaip vaiką apsaugoti nuo jį išnaudojusio žmogaus.

Maždaug 10 metų vaikai masturbuodamiesi pradeda siekti orgazmo, ypač berniukai, kurie, sulaukę 11–12 metų, gali pradėti ieškoti pornografinės medžiagos. Tokiu metu ypač svarbu prižiūrėti, kokią informaciją internete vaikai gali pasiekti, ir galbūt pasidomėti galimybėmis apriboti patekimą į suaugusiesiems skirtus tinklalapius.

Masturbacija – kaip vienintelė seksualumo išraiška paauglystėje

Nors apskritai masturbacija nėra laikoma „žalingu įpročiu“, kartais ji gali tokia tapti.

Taip atsitinka tuomet, kai paauglys patiria labai stiprią su masturbacija susijusią stimuliaciją arba ši stimuliacija yra labai dažna: pavyzdžiui, jei jis yra girdėjęs ir įsitikinęs, kad masturbacija yra nuodėmė ir masturbuodamasis jis „keliaus pragaran“ (tokiu atveju paauglys bando kovoti su savo lytiniu potraukiu ir, jei nepajėgia jam atsispirti, masturbuojasi su stipriais kaltės ir gėdos jausmais, kurie veikia kaip papildoma stimuliacija) arba žiūri ekstremalius pornografinius vaizdelius internete.

Reikėtų žinoti, kad orgazmas gali apsvaiginti panašiai, kaip narkotikai, ir po orgazmo turi praeiti tam tikras laikas, kol smegenų neurocheminiai procesai grįžta į pusiausvyros lygį. Kuo galingesnis orgazmo „sprogimas“ ir neurocheminis sujaudinimas (esant minėtai papildomai stimuliacijai), tuo didesnė „duobė“ būna po to, kol atsistato smegenys. Kai kurie žmonės po patirto malonumo gali jausti nerimą, būti mieguisti, jų nuotaika gali tapti prislėgta, tad kyla noras „save gydyti“ pakartotine masturbacija ir taip įsitraukiama į ydingą ratą. Vis dėlto dauguma tokių simptomų nepatiria, tiesiog po patirto orgazmo turi praeiti tam tikras laikas, kol vėl grįžta jautrumas naujiems potyriams.

Kuo tai svarbu?

Paauglystėje kompulsyvus (įkyrus) įprotis masturbuotis gali būti supainiojamas su natūraliai stipresniu lytiniu potraukiu. Jau minėjome, kaip svarbu, kad masturbacija nebūtų siejama su gėda ar kalte (būtent todėl patariama vaikui masturbuojantis stengtis išlikti neutraliems), kartu reikėtų žinoti, kad, užuot užstrigus dažname masturbavimesi, galima paaugliui pasiūlyti kitus būdus seksualinei įtampai „nukrauti“: pavyzdžiui, užsiimti sportu, kokia nors aktyvia fizine veikla ar įsitraukti į mėgstamus užsiėmimus (hobius).

Viršutinis paveikslėlis: © Mina Rad