Vaikų masturbacija: į ką tėvams reikėtų atkreipti dėmesį?

Konsultuoja gydytoja psichoterapeutė, vaikų ir paauglių psichiatrė Dalia Mickevičiūtė, psichoterapija-jums.lt

Į ką tėvams reikėtų atkreipti dėmesį?

Pačių tėvų reakcija į vaiko masturbaciją

Labai svarbu, kad patys tėvai į vaiko masturbaciją (arba kitą normalų su seksualumu susijusį elgesį, pavyzdžiui, „gydytojo“ žaidimą) nereaguotų pernelyg stipriai.

Žinoma, netikėtai pamačius besimasturbuojantį vaiką labai sunku sureaguoti protingai ir ramiai, nes tokioje situacijoje dažniausiai reaguojame pasąmoningai, taip, kaip galbūt į mus pačius reagavo vaikystėje arba taip, kaip diktuoja mūsų moraliniai, religiniai įsitikinimai.

Vis dėlto reikėtų stengtis išlikti ramiems ir nepasielgti ar nepasakyti ko nors tokio, kas galėtų sukelti vaikui kaltės ar baimės jausmus: šie jausmai gali turėti daug neigiamos įtakos vaiko savivertei, savo kūno vaizdo suvokimui ir vėlesniam lytinio tapatumo formavimuisi.

Jeigu jūsų moralinės ir (arba) religinės nuostatos yra tokios, kad masturbaciją laikote nuodėme ir netinkama veikla, labai svarbu savo požiūrį vaikams perteikti labai atsargiai ir geriau palaukus, kol jie bus vyresni,geriau suvoks pačią moralės ir (arba) tikėjimo, kuriuo remiate savo požiūrį į masturbaciją, esmę.

Tinkamas, pozityvus požiūris į savo kūną, domėjimasis lyties organais, nelaikant jų „nešvariais“, „nuodėmingais“, yra svarbus sveiko seksualumo ir normalios savivertės formavimuisi.

Kita vertus, svarbu vaiką išmokyti, kad jis nesimasturbuotų viešai – paprasčiausiai dėl to, kad mes gyvename tokioje visuomenėje, kur toks elgesys nėra priimtinas.

Vaiko mokymas socialiai priimtino elgesio

Tinkamo elgesio mokymas apima ne tik pokalbį apie tai, kad masturbuotis viešai nedera, bet kartu ir platesnes temas: reikėtų papasakoti vaikui, kad mūsų kūnas priklauso tik mums, ir yra dalykų, kuriuos mes darome tik privačiai, nematant kitiems, yra dalykų, kurių negalima leisti kitiems daryti su mumis, taip pat yra tokių, kurių negalima leisti daryti kitiems, jei mes su tuo nesutinkame.

Jei užklumpame savo vaiką masturbuojantis netinkamoje vietoje, geriausia būtų švelniai ir ramiai jam ar jai pasakyti, kad tai geriau daryti nuošalesnėje, privatesnėje vietoje. Jei masturbavimasis viešai tampa problema, gali prireikti taikyti disciplinos priemones, tačiau BŪTINAI prisiminkite, kad disciplina turėtų būti susijusi NE su pačiu veiksmu – masturbacija, o tik su vieta, kurioje tai daroma.

Masturbacijos reikšmė vaikui

Pati masturbacija nėra žalinga, tačiau, nors ir retai, ji gali būti požymis, kad vaikas su kažkuo nesusitvarko.

Pagrindiniai tokie dalykai gali būti du:

vaikas patiria pernelyg didelę įtampą,

vaikas patiria seksualinę prievartą.

Reikėtų žinoti, kad, nors vaikai masturbuojasi dažnai – keletą kartų per dieną, tai dažniausiai vyksta tada, kai jie nuobodžiauja ir nėra užsiėmę kuo nors kitu.

Masturbacija gali būti būdas pabėgti nuo įkyrėjusios rutinos ar išblaškyti nuobodulį.

Jeigu taip, vaikus nesunkiai galima nuo šios veiklos atitraukti – masturbacija nėra, kalbant profesionaliais terminais – kompulsyvi, įkyri.

Susirūpinti reikėtų tuomet, kai vaikas kitais būdais negali pasiekti geros savijautos.

Jei vaikas jaučia stiprią įtampą, masturbavimasis gali tapti įkyriu veiksmu, kuris toks stiprus, kad nuo jo sunkiai pavyksta atsitraukti, susilpnėja domėjimasis kitais dalykais ar tiesiog kitiems interesams nebelieka laiko ar jėgų. Beje, daugelis suaugusiųjų masturbuojasi dėl to paties tikslo – siekdami sumažinti įtampą.

Viršutinis paveikslėlis: © Safar Safarov