Seksualinės mažumos - nelaimingos ar pavojingos?

Ar kovodamos už savo teises seksualinės mažumos neperžengia ribų? Ar tai netampa mados dalyku ir tam tikra prostitucija? Ar lyties keitimo operacijos išspręs jų problemas? Prie apskrito stalo su žurnaliste Loreta Glebavičiūte kalbasi: gėjų klubo “Men’s factory” savininkas Aleksejus Terentjevas, gydytoja Julija Rakickienė, Katalikių moterų sąjungos pirmininkė Gražina Paliokienė.

Aleksejau, kokios Jūsų teisės pažeidinėjamos?

Aleksejus: Nė vienas darbdavys neprisipažins, kad atleido darbuotoją dėl seksualinės orientacijos. Visuomenė dar nesubrendusi mūsų priimti kaip lygiaverčių narių. Prisimenate skandalą, kai mane sumušė prie klubo? Kai į prokuratūrą padaviau pareiškimą dėl smurto, prieš mane sufabrikavo baudžiamąją bylą, kuri subyrėjo į šipulius. Esu visiškai nekaltas, todėl padaviau į teismą ieškinį dėl moralinės skriaudos kompensavimo. Kai aukšti valdininkai per televiziją pareiškia tyliai susodinsią “pedikus”, tai liudija visuomenės ligą.

Gražina: Kodėl taip save išskiriate iš kitų socialinių grupių? Nuolat pažeidinėjamos ir moterų teisės: vyresnių ar su mažais vaikais nepriima į darbą. Kuri iš mūsų nesvajotų būti vyras: nereikėtų ruošti valgyti, prižiūrėti vaikų, galėtų siekti profesinių aukštumų?

Žiniasklaidoje nuolat mirga homoseksualai — ar neįdiegsime išimties kaip normos? Kaip tai veikia jaunus žmones?

Aleksejus: Jie gina tik savo interesus. Be abejo, tai kažkam pelninga. Jauni žmonės, matydami atviraujančius transvestitus ir gėjus, gaus informacijos, lengviau apsispręs dėl savo orientacijos, jiems nereikės ilgus metus kankintis.

Gražina: Seksualinės mažumos šokiruojamomis demonstracijomis, įžūlia išvaizda tik dar labiau atsiskiria nuo visuomenės. Kad ir kaip garsiai šauksi, greitai nieko nepakeisi. Tolerancija reikalauja laiko. Be to, žiniasklaida šią žmonių grupę pateikia labai agresyviai, ja naudojasi reitingams padidinti. Apstu šou, sensacijų, ekspresijos, tačiau elementarios specialistų informacijos ar švietimo šia tema nėra. Kaip elgtis seksualinių mažumų tėvams, draugams, mokytojams? Žmogus ir taip nelaimingas, o juo dar naudojasi — jo pastangos įsitvirtinti baigiasi nesėkmingai ir tik piktina žmones.

Julija: Nuolat narstomas seksualinių mažumų seksualinis gyvenimas — pikantiška naujiena. Kodėl nesidomima, kaip jie valgo, ką dirba?

Aleksejau, kaip Jūs tapote gėjumi?

Aleksejus: Aš toks buvau, bet to nežinojau. Iki trečios klasės mane augino seneliai. Buvau paprastas berniukas: žaidžiau su mašinėlėmis, sportavau, netgi turiu bokso atskyrį. 14-os pradėjau bendrauti su merginomis. Iš viso turėjau gal 100 moterų. Kurį laiką gyvenau užsienyje, ten buvau vedęs, bet negyvenau su žmona. Pastebėjau, kad mane traukia vyrai. Būdamas 22 metų įsitikinau, kad su manimi kažkas vyksta. Naktimis verkdavau dėl savo nevisavertiškumo. Nesibjaurėjau moterimis — jos man buvo patrauklios, kol nepermiegojau su vyru. Dabar penktus metus gyvenu su tuo pačiu partneriu. Esu laimingas, nes gyvenu taip, kaip noriu, o ne taip, kaip primeta visuomenė. Gėjai sekse laisvesni, išradingesni. Mes vienas kitą pažįstame, mūsų identiška seksualinė informacija. Moteris moterį taip pat jaučia kur kas geriau, nes fiziologiškai yra tapačios. Priešingai lyčiai sunkiau vienai kitą suprasti. Vyras niekada nesužinos, ką iš tiesų jaučia moteris.

Genetinių homoseksualų, kaip gamtos išimčių, yra tik 2 proc. Akivaizdu, kad jų yra kur kas daugiau. Kas tai lemia?

Aleksejus: Tai priklauso nuo klimato, temperamento, galimybės gyventi laisvai. Iš esmės visi žmonės yra biseksualūs, bet jų orientaciją lemia terpė, tradicijos. Mūsų katalikiškoje šalyje niekada nebus Paryžiaus ar Amsterdamo. Čia žmonės pernelyg kompleksuoti, šaltoki. Daugybė muzikos grupių iš homoseksualumo darosi pinigus. Pažįstu transseksualų, narcizų, kurie nori būti žvaigždės, kad juos dievintų. Dėl savo išskirtinumo jie padarė karjerą.

Julija: Nemažai transvestitų tokiais tik apsimeta, kad patektų į televiziją, išgarsėtų. Kai kurie iš to susikrovė kapitalą, nors nieko bendra neturi su seksualinėmis mažumomis. Tai prisiplakėliai.

Gražina: Lietuvoje gausu socialinių homoseksualų, besiverčiančių prostitucija. Gėjų gyvenimas atrodo gana patrauklus: nereikia auginti vaikų, tėra seksualinis pasitenkinimas, gausybė partnerių. Prisiminkime Romos žlugimo aprašymus: vyrui reikėjo žmonos vaikams gimdyti, meilužės — pasipuikuoti prieš draugus, berniuko — malonumui. Problemų turinti mažuma seksualinę laisvę diegia kaip normą ir iš to nemažai uždirba. Tačiau visame pasaulyje šeima tebėra vertybė.

Homoseksualai — itin solidarūs, padeda siekti postų, suteikia prabangų gyvenimą. Ar galite paneigti, kad gėjai prisivilioja jaunuolius? Ar pirmoji seksualinė patirtis nulemia seksualinę orientaciją?

Aleksejus: Tai neįmanoma. Jei man nepriimtinas seksas su arkliu, aš su juo niekada nesimylėsiu. Vyro apgaule nesujaudinsi. Ką reiškia ištvirkino? Gal vaikinas buvo dar nesusivokęs homoseksualas ar biseksualas. Vienkartinis seksas orientacijos nenulemia. Kita vertus, pasaulyje galima nupirkti viską ir visus, bet tai nėra masiška. Patikėkite, labai sunku mylėtis su tau nemaloniu vyru. Taip, gėjai solidarūs, kaip ir kitos mažumos. Žinoma, gėjus padės savo meilužiui. Tačiau ar sekretorės tampa direktorėmis dėl to, kad yra profesionalės, 18-metės merginos džipus perkasi už savus pinigus? Kieno užpakalis gražesnis, tas daugiau ir gauna. Tai galioja visiems, ne tik homoseksualams.

Gražina: Vaikų globos įstaigose atliktos apklausos rodo, kad daug nepilnamečių parsiduoda homoseksualams.

Aleksejus: Tikrai ne daugiau, nei merginos parsiduoda vyrams.

Julija: Sugundyti galima tik besiformuojantį žmogų. Vaikui formuojantis motina daro bene didžiausią įtaką. Jei mama pernelyg lepina berniuką, neleidžia nieko pačiam spręsti, jis tampa “mergina” ir ilgainiui ima ieškoti vyresnės moters ar vyro, kuris jį toliau globotų. Vyras, kuriam patinka berniukai, psichologiškai yra nesubrendęs, todėl ieško bendravimo su tokiais pat vaikais. Blogą įtaką vaikui daro pernelyg dominuojanti, vyrą ir visą šeimą engianti ar vieniša motina. Dukters troškusi, bet berniuką pagimdžiusi mama psichologiškai augina mergaitę. 13—15 metų jaunuolis yra labilus, jam labai lengva daryti įtaką. Be to, mergaitės subręsta anksčiau, jos mokykloje engia berniukus. Psichologiškai silpnesnis berniukas ieško užuojautos. Jis saugiau jaučiasi su vyru nei su moterimi. Vienkartinis aktas išties nieko nenulemia, tačiau šiokios tokios įtakos padaro.

Jūsų klube daromos nuolaidos kareiviams ir studentams — ar tai ne spąstai naujoms aukoms?

Aleksejus: Visur jiems taikomos nuolaidos. O kareiviai labai retai ateina. Man neįdomu būti klube tarp atsitiktinių žmonių, kur kas įdomiau tarp bendraminčių. Kokia prasmė įsileisti svetimų, prie kurių priėjęs būsi atstumtas? Verčiau klube bus 25 savi nei šimtas žiūrinčių vilkais.

Gal homoseksualų gausėjimas — feminizmo padarinys?

Gražina: Graikijoje dalyvavau projekte, tyrusiame, kaip mokiniams pristatoma meilė. Berniukai atvirai prisipažino bijantys moterų. Ir Lietuvos jaunuoliai bijo mergaičių. Daugėja vienišų motinų, vaikus augina močiutės. Darželyje, mokykloje, poliklinikoje — vien moterys. Visos berniuką auklėja ir mėgina prispausti. O juk vyro esmė — dominuoti. Susiformuoja savimi nepasitikinti asmenybė. Vaikinas nebemoka užkariauti moters.

Aleksejus: Mano pirma meilužė buvo daug vyresnė. Vyresnės moterys — geriausios jaunuolių sekso mokytojos. Iš kur jaunai mergaitei žinoti sekso paslapčių?

Julija: Grynai homoseksualių ir grynai heteroseksualių žmonių tėra po 4—5 proc. Visi kiti — biseksualūs. Tyrimai ir apklausos rodo, kad beveik visiems bent kartą šmėstelėjo mintis apie homoseksualius santykius. Tačiau jas slopina auklėjimas, standartai, tradicijos. Vyrų orientacija susiformuoja anksčiau nei moterų — maždaug iki 20 metų. Moterys homoseksualios dažniausiai tampa maždaug 30-ies — ilgus metus žemintos vyro ieško ramybės kitur. Engiama, vyro despoto išpuolius kenčianti mama mergaitės galvoje taip pat formuoja vyrą kaip baubą.

Transseksualumas — psichinis lyties tapatumo sutrikimas. Ar galima keisti lytį psichiškai sutrikusiems žmonėms?

Julija: Po tokios operacijos sunku prisitaikyti prie kito statuso. Nei psichoterapija, nei vaistais tokio žmogaus nepakeisi.

Gražina: Prieš lyties keitimo operaciją reikėtų vartoti hormonus. Tačiau nekenksmingų hormonų nėra — net mažos jų dozės didina kraujo krešėjimą, insulto, infarkto, vėžio grėsmę, veikia kepenis. O transseksualai turėtų vartoti didžiules dozes. Mes trumpiname tų žmonių gyvenimą! Dėl ko? Kad po operacijos jie liktų tokie pat nelaimingi? Jie tikisi, kad po operacijos viskas pasikeis. Tačiau stebuklų nebūna. Kai žmogus kėsinasi į Dievo vaidmenį, visada nukenčia.

Aleksejus: Transeksualo problema yra galvoje. Visą gyvenimą jis jautėsi ne savo lėkštėje, dėl to nelaimingas, piktas. Todėl ir po operacijos lieka nepatenkintas.

Kaip vertinate, kai homoseksualų pora įsivaikina ar pasigimdo vaiką?

Aleksejus: Ne kiekvienas gėjus nori vaikų. Tačiau jei tai atitinka visus reikalavimus, yra gera socialinė padėtis, išsilavinimas, kodėl neįvaikinus našlaičio?

Gražina: Esu prieš tokią teisę. Iš globos namų paimtas vaikutis ir taip yra nukentėjęs, sutrikusios raidos, o dar atiduodamas į lesbiečių ar gėjų šeimą. Visaverčiam vystymuisi reikia normalios šeimos.

Julija: Nesvarbu, kokios pakraipos šeima — didžiausias minusas, jei ji yra iširusi. Ir heteroseksualų, ir homoseksualų šeimoje gali gimti homoseksualių vaikų. Lesbietės dažniausiai nenori, kad jų vaikai taptų homoseksualūs, šiuo atveju jos yra tiesiog motinos — trokšta šeimos, vaikų, anūkų.

Julija, Jūs dirbate kalėjimo ligoninėje. Kalėjimas yra homoseksualų kalykla?

Julija: Kalėjime analinis ar oralinis aktai nelaikomi homoseksualiais, tačiau taikomi kaip žeminimo priemonė žemesnei kastai formuoti. Silpnesnės psichikos, įsitvirtinti nesugebantys žmonės nukenčia, tačiau išėję iš kalėjimo netampa homoseksualais. Kaliniai kartą per mėnesį gauna ilgalaikį pasimatymą. Daugumai seksualumą slopina nelaisvė.

Ar reikėtų sunerimti, kai sūnus matuojasi mamos drabužius, o duktė žaidžia tik su mašinytėmis?

Julija: Visi vaikai matuojasi mamų drabužius. Sunerimti derėtų, jei berniukas domisi tik savimi, turi narcisizmo požymių, linkęs bendrauti su vyresniais vyrais. Jei vaikas tampa homoseksualus — jis vis tiek tavo vaikas. Žinoma, šoko sunku išvengti. Tėvai turi padėti vaikui save priimti tokį, koks jis yra.

Aleksejus: Mamai apie savo orientaciją pasakiau 22 metų. Jos reakcija buvo tokia: “Dėkuidie, nesi narkomanas”. Svarbiausia — tolerancija. Kas žino, gal ir jūsų šeimoje atsiras homoseksualių vaikų?