Seksualinis priekabiavimas

Seksualinis priekabiavimas pasaulyje pripažįstamas viena opiausių diskriminacijų dėl lyties problemų ir laikomas šiurkščiu žmogaus teisių pažeidimu. Ši veika neigiamai veikia psichinę ir fizinę priekabiavimo aukos sveikatą, ekonominę bei socialinę padėtį, gyvenimo kokybę.

Žmogus negali savivaliauti ir savo veiksmais varžyti kitų žmonių teisių bei laisvių. Per 2003 03– 2004 03 laikotarpį moterų ir vyrų lygių galimybių tarnyba seksualinio priekabiavimo skundų gavo net 10%. Tačiau teismų praktikoje dar iki šiol nebuvo nė vienos tokio pobūdžio bylos.

Seksualiniu priekabiavimu yra pažeidžiama žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvė, jo orumas, garbė. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas seksualinio priekabiavimo sąvoką apibūdina kaip užgaulų, žodžiu ar fiziniu veksmu išreikštą seksualinio pobūdžio elgesį su asmeniu, su kuriuo sieja darbo, tarnybiniai ar kitokio priklausomumo santykiai.

Galima drąsiai teigti, jog asmuo priekabiauja, jei jis (ji):

• atlieka veiksmus, verčiančius asmenį jaustis nepatogiai (priekabiautojas be reikalo virš asmens pasilenkęs, per arti priėjęs ar užspaudęs į kampą)
• kalba tokius dalykus, kurie verčia asmenį jaustis nemaloniai (asmuo pasijunta nepatogiai dėl netinkamų komentarų apie kūną ar lytinį gyvenimą)
• žodžiais ar veiksmais sukuria bauginančią, žeminančią, priešišką, įžeidžiančią aplinką (pasireiškia viešu žeminimu ar psichologiniu spaudimu).

Kartais tokio pobūdžio elgesys gali būti suprantamas kaip komplimentų išraiška. Nebūtinai įkyrūs telefono skambučiai, oro bučiniai, per ilgi rankos palaikymai sveikinantis yra nemalonūs asmeniui. Tai gali būti elgesys, kurio asmuo labai tikėjosi, laukė, siekė savo atžvilgiu ir kuris jam yra priimtinas. Elgesys, kuris nėra asmeniui nemalonus ar nepriimtinas nebus baudžiamas jau vien todėl, kad toks asmuo nepateiks skundo dėl atitinkamų veiksmų.

Nukentėjusiuoju nuo seksualinio priekabiavimo gali būti tiek vyras tiek moteris. Taip pat - bet kuris asmuo, net tas, kuris nesuvokia pažeminimo fakto, yra neveiksnus. Jei nuo seksualinio priekabiavimo nukenčia mažametis (asmuo iki keturiolikos metų), veika kvalifikuojama kaip mažamečio asmens tvirkinimas.

Seksualinio priekabiavimo pasitaiko darbo vietose, studijų, mokslo, švietimo institucijose, viešose vietose. Tačiau galimybei skųstis tai neturi jokios įtakos. Pavyzdžiui, jei sekretorė, patiria iš darbdavio seksualinį priekabiavimą diskotekoje, kavinėje (t. y. ne darbo vietoje), ji vis vien turi teisę kreiptis su skundu dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

Seksualiai priekabiavusiam asmeniui gali būti taikomos trejopos teisinio poveikio priemonės: baudžiamoji atsakomybė, civiliniai teisiniai gynimo būdai, administracinės poveikio priemonės. Veikos kaltininkui gali būti paskiriama bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Asmuo, patyręs seksualinį priekabiavimą, turi teisę pateikti moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriui skundą. Įrodymais, jog buvo patirtas seksualinis priekabiavimas gali būti liudytojų parodymai, nukentėjusiojo paaiškinimai, įvairios nuotraukos, garso įrašai, laiškai, rašteliai, piešiniai, kuriuose užfiksuotas seksualinį priekabiavimą liudijantis elgesys.

Atlikus tyrimą, Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierius gali priimti vieną iš šių sprendimų: atmesti skundą, kai įtarimai nepasitvirtino, nutraukti tyrimą, kai trūksta duomenų ar pareiškėjas skundą atsiima, įspėti dėl padaryto pažeidimo, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines baudas, tyrimo medžiagą perduoti tyrimo organams, jeigu nustatomi nusikalstamos veikos požymiai.

Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, kad “Žmogaus asmuo neliečiamas. Žmogaus orumą gina įstatymas. Draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.”

Diskriminavimą dėl lyties bei seksualinį priekabiavimą draudžia tiek tarptautiniai dokumentai, tiek įvairių šalių nacionalinių teisės aktų nuostatos, todėl nereikia taikstytis su įžeidimais, žeminimu, niekinimu.

Konsultacijas rengia VšĮ “Vilniaus universiteto Teisės klinika” – nemokamos teisinės konsultacijos, Vilnius, Vilniaus g. 25; tel: 8 (5) 231 28 00; el.paštas: teises.klinika@tf.vu.lt ; www.teisesklinika.lt