Jaunimo lytinio gyvenimo psichohigiena

Dar prieš 15-20 metų buvo ginčijamasi, ar reikia vaikams aiškinti lytinius klausimus. Dauguma gydytojų, pedagogų bei psichologų sutiko, kad tokius klausimus būtina aiškinti, ir dabar jie kaip neatskiriama sudėtinė dalis įtraukiami į lytinio auklėjimo ir apskritai jaunimo auklėjimo programą. Labai svarbu išaiškinti lytinio gyvenimo klausimus vaikams, kad jie galėtų išvengti daugelio psichoneurozių ir asmenybės vystymosi sutrikimų. Šie aiškinimai padeda įveikti didelius sunkumus, atsiradusius brendimo laikotarpiu, ir išvengti įvairių lytinių sutrikimų, pavyzdžiui, kai kurių iškrypimų. Aiškinant reikia pateikti vaikams atitinkamos informacijos lytinio gyvenimo, vaikų gimdymo klausimais, bet prieš laiką nesužadinti lytinio potraukio. Atitinkamos žinios apie lytinį gyvenimą yra galingas ginklas, padedantis nugalėti prietarus ir klaidas, neleidžiantis suvulgarinti lytinių klausimų, vadinasi, šios žinios labai svarbios psichohigienos ir psichoprofilaktikos požiūriais. Neaiškinus vaikystėje lytinius klausimus, vėliau žmogui gali įvykti asmeninė tragedija. Mat vaikams ne visada užtenka drąsos pasidalyti savo abejonėmis ar sielvartu net su artimaisiais iš vyresniųjų; o negalėdami patys išspręsti kai kurių seksualinių problemų, vaikai labai sielojasi. Dėl šių vadinamųjų seksualinių konfliktų neretai atsiranda įvairių nervinio pobūdžio sutrikimų. Vaikai, neturintys šiais klausimais elementarių žinių, kartais net suvedžiojami. Be to, negavę teisingo paaiškinimo, vaikai semiasi “žinių” iš atsitiktinių asmenų, kurie jiems viską “paaiškina” taip, kad juos ištinka net sunki psichinė trauma. Dažnai tokio pobūdžio “aiškinimai” yra tiesiog iškreipta, neteisinga informacija, vaikas susidaro klaidingą, o kartais tiesiog fantastinę pažiūrą į lytinį gyvenimą. Įsitvirtinusios psichikoje, šios pažiūros gali nulemti įvairiausius seksualinius sutrikimus, konkrečiai, lytinį iškrypimą, o tai savo ruožtu gali atsiliepti visam tolesniam žmogaus gyvenimui. Jeigu ankstyvoje vaikystėje neišugdomas sugebėjimas susivaldyti, nuslopinti kai kuriuos norus, tai vėliau žmogus nebegali suvaldyti savo lytinio potraukio. Gyvulių lytinį potraukį reguliuoja instinktai. Žmogaus lytinį potraukį reguliuoja ne instinktai, o smegenys, protas.

Lytinio auklėjimo tikslas – įtikinti jaunimą, kad lytinis aktas turi būti dviejų vienas kitam ištikimų žmonių gilių jausmų pasireiškimo finalas. Tik tokiomis sąlygomis lytinis aktas padeda žmogui visiškai atsipalaiduoti ir suteikia jam didžiausią pasitenkinimą. Lytiniai santykiai be tikro jausmo suvulgarina lytinį gyvenimą, neleidžia žmonėms patirti aukštų ir malonių jausmų, išstumia juos iš normalaus vystymosi kelio. Todėl ir vyrai, ir moterys – jauni ir suaugę – savo pačių labui lytinius santykius turi grįsti tik giliais jausmais. Taigi žmogus turi būti ištikimas vienam partneriui, su kuriuo sieja gilūs jausmai, ir partnerį pakeisti galima tik išimtiniais atvejais. Lytinis aktas ir giminės pratęsimo aktas daugelio žmonių sąmonėje jau nebetapatinami. Tačiau negalima dvasinių jausmų pasaulio atskirti nuo lytinio gyvenimo, nes toks vulgarizavimas skaudžiai atsiliepia žmonių asmeniniam gyvenimui, jų santuokai, socialiniam aktyvumui. Be to, čia labai svarbu eilė – visų pirma du žmones turi sieti jausmai, o jau paskui bendros seksualinio pobūdžio emocijos, kurios tarytum sustiprina dvasinį artumą. Priešingu atveju, kai jauni žmonės pirmiau, be laiko, pradeda lytinį gyvenimą, dar nežinodami, kiek jie iš tikrųjų artimi, sunku tikėtis meilės; veikiausiai galima kalbėti tik apie prisirišimą, įpratimą. Paprastai tokia sąjunga nesukuria sąlygų įkvepiančiam dvasiniam artumui, ir žmonės nepajunta didžiulio lytinio pasitenkinimo. Jaunimas turi būti išauklėtas taip, kad savo veiksmus sekso srityje atsakytų. Jis turi jausti žmogišką solidarumą, ryšį su kitu žmogumi ir atsakomybę už tą, su kuriuo susiejo likimą. Atsakomybę už veiksmus sekso srityje galima laikyti viena iš žmogaus psichinio subrendimo sąlygų. Jaunimas turi įsisamoninti, kad lengvai pradėtas lytinis gyvenimas gali pražudyti daugelį asmenų, be to, ne tik pačius partnerius, bet ir gimusį vaiką. Vaiko gimimas tėvams, kurie patys dar yra jaunuolių amžiaus ir neturi galimybių jo auklėti, gali atsiliepti visam tolesniam jų gyvenimui, o moterys dar gali netekti ir fizinės sveikatos.

Kalbant apie jaunus jau pradėjusius lytiškai bręsti žmones, pasakytina, kad yra nemaža aplinkybių, kuriomis galima pasinaudoti, ginant arba neigiant iki vedybinį lytinį gyvenimą (pagal Kinskį).

Iki vedybinius lytinius ryšius pateisina šie faktoriai:

1. Fiziologinis poreikis patenkinti lytinį jausmą.
2. Galimybė fiziškai ir psichiškai patenkinti lytinį jausmą.
3. Galimybė vystytis toms emocijoms, kurios vėliau gali praversti vedybiniame gyvenime.
4. Galimybė lengviau fiziškai adaptuotis jauname amžiuje. Vėliau tai gali sukelti šiokių tokių sunkumų.
5. Pageidautina seksualines emocijas ugdyti su kitos lyties partneriu negu išgyventi jas vienumoje, pavyzdžiui užsiiminėjant onanizmu (masturbacija).
6. Savotiška erotinė treniruotė, ypač vyrams (vėliau gali praversti vedybiniame gyvenime).
7. Vystosi ir įsigali heteroseksualinės emocijos; jos gali užkirsti kelią homoseksualizmui.
8. Galimybė lengvai ir be keblumų išsiskirti. Nesėkmė iki vedybiniame lytiniame gyvenime ne tokia pražūtinga kaip vedybiniame.
9. Galimybė prieš santuoką patikrinti, ar partneriai tinka vienas kitam sekso požiūriu, ar lytinis gyvenimas teikia jiems pasitenkinimą. Kitaip tariant, savotiškas seksologinis testas.

Iki vedybinius lytinius ryšius neigia šie faktoriai:

1. Galimybė turėti kokių nors nemalonumų, kai santykiai iškyla viešumon.
2. Gresia nepageidautinas nėštumas.
3. Galima užsikrėsti venerine liga.
4. Sąžinės graužimas, suvokus sąmoningai, kad pažeidžiamos moralinės, etinės, juridinės ir kitos normos.
5. Baimė, kad nepasmerktų visuomenė.
6. Gali atsirasti pareigos jausmas tuoktis su partneriu ir šis jausmas tuo metu gali būti vienintelis stimulas santuokai sudaryti, nepagrįstas nei psichologiniu, nei biologiniu požiūriu. Abejotina, ar tokia santuoka bus tvirta.
7. Galimybė vesti nepageidautiną partnerę, norint užmaskuoti iki vedybinį nėštumą.
8. Tikimybė, kad nereguliarus lytinis gyvenimas iki vedybų vėliau gali pastūmėti sutuoktinius į neištikimybę ir atsirasti su nevedybiniais lytiniais ryšiais susijusių pasekmių.
9. Gali išlikti iki vedybiniu laikotarpiu patirtos seksualinės traumos. Vėliau, jau susituokus, dėl jų gali sutrikti seksualinės emocijos, ypač moterims.
10. Moters nuogąstavimas, kad vyras nustos ją gerbti ir nepanorės tuoktis su ta kuria jau turėjo lytinius santykius.

Šiuolaikinio jaunimo gyvenimą užgožė erotika ne todėl, kad atsirado savaiminių pakitimų lyties srityje arba kad nusmuko moralė visame pasaulyje, o dėl to, kad jį iš šalies pradėjo veikti dirbtiniai faktoriai. Kai lytinis potraukis atsiranda anksti, kol dar nesusiformavę psichiniai stabdžiai, gyvenimo tikslai bei uždaviniai vis labiau susipina su sekso sritimi, o lytinis potraukis pradeda stelbti asmenybę apskritai. Šioje situacijoje “susidoroti” su savo lytiniu potraukiu beveik neįmanoma, ir žmogus pasidaro jo vergas. Kai potraukis esti nepaprastai stiprus, tenkinant lytinį jausmą, lengvai gali atsirasti nukrypimų.

Panaudota literatūra:

Maria Furst “Psichologija”; Lumen leidykla, Vilnius 1998m.
Justinas Pikūnas “Asmenybės vystymasis.Kelias į savęs atradimą”; Vytauto Didžiojo universitetas 1994m.
K.Imelinskis “Lytinio gyvenimo psichohigiena”; Mokslas, Vilnius 1980m.