Kodėl ji paprasčiausiai neišeina? Tai yra klausimas, kurio klausia daugelis žmonių, kurie mano, kad žino tikruosius faktus, kai kalbama apie buitinę prievartą. Jie turi susidarę įspūdį, kad moterys, įpainiotos į smurtinius santykius, susigūžia prieš brutalius vyrus, kurie jas parklupdo ir reguliariai prikulia, yra nesveiko proto, nes kai šioms pažemintoms moterims suteikiama galimybė susilaukti policijos įsikišimo arba gauti kitokią pagalbą, jos atsisako. Jos taip pat atsisako palikti savo vyrą. Ignoravimas, susijęs su buitinio smurto dinamika, daugeliui žmonių sudaro įspūdį, kad pačias moteris reikia kaltinti dėl tokios padėties, kurioje jos atsidūrė, arba kad šioms moterims patinka patirti smurtą, kas yra tiek pat netiesa, kiek tai skamba neįtikinamai. Tai, ko šie žmonės nesugeba suprasti, yra tai, kad palikus agresyvų ir smurtaujantį partnerį dar nėra garantijų, kad smurtas baigsis. MITAS: visi smurtautojai yra žiaurūs žmonės, kuriems patinka smurtinė visuomenė, jie yra ir išoriškai grubūs, dažniausiai nevalyvi, neturintys išsilavinimo, priklausomi nuo alkoholio arba narkotikų. FAKTAS: nėra jokio “vidutinio” smurtautoją apibrėžiančio bruožo. Jis gali būti turtingas arba neturtingas. Jis gali būti gerbiamas savo bendruomenėje, bažnyčioje, darbe žmogus. Smurtautojai yra gana žavingi ir draugiški žmonės. Žinoma, kad moterų netraukia brutalumas. Labai lėtai, per ilgą laiko tarpą išlenda manipuliuojantys žmogaus bruožai.