Kaip padėti sau išgyvenus seksualinį smurtą?

Elegant back view of woman in lingerie posing on bed, showcasing fashion and intimacy.

Išgyvenusiems seksualinį smurtą svarbu suvokti, kad pradžioje jie turi pasirūpinti savo fiziniu saugumu ir emociniais poreikiais. Toliau – ryžtis dažnai ilgai trunkančiam gijimo procesui, kuris skirstomas į kelis etapus. Problemos įvardinimas, saugumo ir kontrolės sugrąžinimas Seksualinė prievarta yra smurtinė patirtis, todėl svarbu ją įvardinti kaip traumą, kuri yra sudėtinga, reikalaujanti profesionalios pagalbos ir gydymo. Kadangi ... Skaityti toliau

Ką daryti patyrus seksualinį smurtą?

A young woman with a tattoo curled up on a bed, evoking a sense of introspection.

Tai, kas nutiko – ne tavo kaltė. Nekaltink savęs dėl nieko, ką padarei arba ko nepadarei. Daug seksualinę prievartą patyrusių moterų ir vyrų nesikreipia pagalbos (į policiją, į medicinos profesionalus, į psichologinės sveikatos profesionalus), nes nemano, kad kas ja/juo patikės, nemano, kad yra verta/-as rūpesčio, sumenkina savo patirtį ir galvoja, kad „nebuvo taip blogai” arba kad iš ... Skaityti toliau

Seksualinė prievarta prieš vaikus

Tai suaugusio žmogaus veiksmai, kurių tikslas patirti seksualinį pasitenkinimą. Vaikų seksualiniam išnaudojimui priskiriamas išprievartavimas arba mėginimas išprievartauti, seksualinis tvirkinimas, vaiko išnaudojimas pornografijai, lytinių organų demonstravimas, atviras kalbėjimas apie seksą, siekiant šokiruoti vaiką arba sukelti jo susidomėjimą, leidimą ar skatinimą žiūrėti sekso filmus, pornografinius žurnalus. Žinia apie vaiko seksualinį tvirkinimą ar išprievartavimą gąsdina. Pirma suaugusio reakcija ... Skaityti toliau

Seksualinė prievarta

A black and white photo of a woman raising her hand, obscuring her face, suggesting a stop gesture.

Apibrėžimas Seksualinė prievarta – tai priverstinis lytinis santykiavimas su asmeniu panaudojant fizinę jėgą, psichologinį smurtą, manipuliaciją, naudojantis aukos pažeidžiamumu. Seksualinės prievartos formos: išžaginimas, intymių kūno vietų lietimas ar vertimas  jas liesti, intymių vietų rodymas, pornografinės medžiagos rodymas siekiant sujaudinti arba sukrėsti, vertimas filmuotis ar fotografuotis sekso scenose, pornografijai, filmams arba nuotraukoms. Kodėl nukentėjusieji nesikreipia pagalbos į ... Skaityti toliau

Užkirsti kelią seksualiniam smurtui galime dar mokykloje

Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena kasmet priverčia susimąstyti – ką padarėme, kad fizinio, psichologinio, seksualinio smurto aukų skaičiai mažėtų, o požiūris į aukas – keistųsi? Daugėja tiek švietimo, tiek teisinių priemonių, tačiau dėmesys konkrečiai seksualinio smurto prevencijai vis dar per mažas. Šiandien Seime užregistruotas Baudžiamojo kodekso 151 straipsnio pataisų projektas, kuriuo siūloma į ... Skaityti toliau

Ką reikia žinoti apie seksualinį smurtą?

A conceptual portrait of a woman with a marked hand over her mouth, symbolizing silence or censorship.

Seksualiniu smurtu yra laikomas bet koks lytinių poreikių tenkinimas su kitu asmeniu prieš šio valią. Naudoti seksualinį smurtą gali ir visiškai svetimas asmuo, tačiau dažnai smurtautojas būna intymus partneris, šeimos narys ar kitas aukai pažįstamas žmogus. Baudžiamasis kodeksas numato baudžiamąją atsakomybę už išžaginimą, seksualinį prievartavimą bei privertimą lytiškai santykiauti ir visiškai nesvarbu, koks yra aukos ... Skaityti toliau

Nešvari mergina

Woman bed (28)

Nepadorių veiksmų su vaikais tema mūsų visuomenėje vertinama labai vienareikšmiškai. Ji neleidžia nieko kito, kaip tik pasibjaurėjimą, pasmerkimą, draudimą. Taisyklės ir normos - jos mus ir saugo, ir giliai sužeidžia, įspraudžia į rėmus, kurie kartais visiškai neatitinka mūsų jausmų „matmenų“ ir „formų“. - Kai apie tai pagalvoju, norisi švariai nusiprausti. Jaučiuosi purvina, netinkama. Jis palietė ... Skaityti toliau

Prievartos prieš vaikus formos

sculpture, bronze, child, boy, grief, park, freiburg, sculpture, child, child, boy, boy, boy, boy, boy

Paprastai, kai kalbama apie prievartą prieš vaikus, išskiriamos trys jos formos: emocinė, fizinė ir seksualinė prievarta. Tačiau kartais, siekiant didesnio tikslumo bei aiškumo, įvardijamos ir kitos prievartos rūšys. Išsamiau apžvelgsime vieną tokių klasifikacijų. Fizinė prievarta. Tai užpuolimas ar kitoks tyčinis veiksmas prieš vaiką, kurio pasekmė – padaryta fizinė žala vaikui. Į šį apibrėžimą įtraukiamas ir smurtas prieš vaikus, neretai dangstomas kūno bausmių būtinybe auklėjime. Tokie „auklėtojai" į darbą dažnai paleidžia kumščius, o smūgiai neaplenkia ir vaiko galvos. Lewis ir Pincus, mokslininkai iš JAV, teigia, jog neretai smurtinių nusikaltėlių ar žiaurių žudikų smegenys buvo pažeistos dar vaikystėje dėl įvairių traumuojančių įvykių, tarp kurių reikšmingą vietą užima vaikų mušimas šeimose. Manoma, kad tokios traumos galėjo nulemti pakitusią smegenų žievės augimo raidą, kurios rezultatas – nesugebėjimas kontroliuoti agresijos, smurto proveržių. Seksualinė prievarta. Ši prievartos forma apima incesto, išprievartavimo ar bet kokios kitos pedofilinės veiklos atvejus, kai prievartautojas, siekdamas pasitenkinimo, pasinaudoja vaiku. Tokių asmenų seksualinė sfera dažnai yra sutrikusi, o santykiai su partneriu – nepatenkinantys. Tokie santykiai gali būti neadekvatūs, paremti prievarta ar iš viso neegzistuoti. Tuomet prievartautojas siekia pasitenkinimo pasinaudodamas savo autoritetu, vaiko bejėgiškumu, jo priklausoma nuo suaugusiųjų žmonių padėtimi ir pan.

Mane prievartauja mano vyras

Lola susirado mane pati. „Girdėjau, kad Jūs rašot apie smurtą prieš moteris. Ar tiesa, kad jei vyras verčia mylėtis tave, kai nenori, ir taip, kaip nenori, tai jau yra smurtas?" - toks klausimas atkeliauja mano elektroniniu paštu. Atsakau, kad be jokios abejonės - taip, ir siūlau susitikti. Tačiau Lola (tai jos interneto slapyvardis) sutinka kalbėtis tik susirašinėdama „Skype‘u". Sako, kad apie tai nepasakoja net savo geriausioms draugėms. Iš pirmo žvilgsnio jos būsimasis vyras Petras (pavadinkime jį taip) neatrodė panašus į sekso ištroškusį maniaką, netgi priešingai - atrodė nedrąsus ir kone perdėtai dorovingas. „Pamatytum, kaip jis piktindavosi visokiom kekšėm ir paleistuvėm. Šitai kategorijai priskirdavo visas, kurios vakarais vienos vaikščiodavo gatvėmis, dėvėjo palaidines didelėmis iškirptėmis ar trumpus sijonus. Sakė, kad mane kaip tik todėl ir išsirinko - vienintelė tarp visų vakarėlyje buvusių merginų neatrodžiau kaip „baro merga". Jis asistavo švelniai ir ilgai, buvo labai taktiškas, neįkyrus. Per tris pirmuosius draugystės mėnesius mes net nepasibučiavome. Bet man tai atrodė visai normalu - pati tuo metu buvau nekalta, ir tokį jo elgesį vertinau kaip pagarbą." Po pusės metų Petras nutarė supažindinti savo merginą su motina. „Jis taip jaudinosi prieš šitą vizitą, net labiau nei aš, 5 kartus privertė mane persirengti - tai spalva netiko, tai ilgis, tai skeltukas per gilus...

Seksualinis vaikų elgesys

woman standing beside wall

Atskirai norėtųsi aptarti vaikų seksualinių žaidimų reikšmę, vertinant galimą seksualinį išnaudojimą. Kai maži vaikai elgiasi seksualiai, kartais yra sunku atskirti natūralų ir sveiką elgesį nuo elgesio, kuris yra pavojaus signalas ir praneša mums apie vaiko išgyvenamą sumaištį. Natūralus ir sveikas seksualinis elgesys – yra elgesys skirtas tyrinėjimui, informacijos rinkimui. Tai yra elgesys, kai vaikai tyrinėja vienas kito kūną, žiūrinėdami, liesdami (pvz. žaisdami gydytoją) arba tyrinėja, susipažįsta su lyties vaidmenimis ir elgesiu (pvz. žaisdami “namus”). Natūralus seksualinis vaikų elgesys visada yra laisvanoriškas, žaidimuose ir tyrinėjimuose dalyvauja to paties amžiaus, ūgio, išsivystymo lygio vaikai. Vaikai, kurie įsitraukia į seksualinius tyrinėjimus paprastai daug laiko praleidžia kartu, (yra draugai, ar broliai, seserys) kartu žaidžia įvairiausius žaidimus ir atlieka įvairiausius tyrinėjimus, tame tarpe ir lyties, tai yra abipusis, bendras tyrinėjimas. Seksualinis elgesys yra ribotas laike ir pasitaiko kartas nuo karto, nedominuoja tarp visų kitų žaidimų. Seksualiniai žaidimai gali priversti vaiką susigėsti, bet paprastai nepalieka gilaus pykčio, gėdos, baimės ar nerimo jausmų. Dažniausiai šie tyrinėjimai yra spontaniški ir paprastai vaikai patiria nuo prisilietimų malonius pojūčius. Kai vaikai yra užklumpami, žaidžiant seksualinius žaidimus, ir jiems paaiškinama, kad jie turi sustoti, toks elgesys pastebimai sumažėja.

Seksualinė prievarta

Woman holding stomach while kneeling, expressing discomfort from abdominal pain.

Seksualinė prievarta – tai suaugusio žmogaus veiksmai vaiko atžvilgiu, tikslu patirti seksualinį pasitenkinimą arba su šia sritimi susijusį pelną. Vaikų seksualinis išnaudojimas apjungia išprievartavimą arba mėginimą išprievartauti, seksualinį tvirkinimą, vaiko panaudojimą pornografijai, lytinių organų demonstravimą, atvirą kalbėjimą apie seksą, norint šokiruoti vaiką arba sukelti jo susidomėjimą, leidimą ar skatinimą žiūrėti sekso filmus arba pornografinius žurnalus. Žinia apie vaiko seksualinį tvirkinimą ar išprievartavimą gąsdina. Pirma suaugusio reakcija yra neigimas – “to negali būti”. Neigimas yra tiek asmeninė žmogaus, tiek ir visuomenės reakcija – “to negali būti šitoje šeimoje”, “to negali būti mūsų bendruomenėje”. Deja, faktai rodo, kad seksualinio tvirkinimo atvejų yra visų sluoksnių šeimose, dauguma tvirkintojų yra vaikui gerai pažįstami žmonės, giminaičiai, ir kad vaikai nėra linkę meluoti apie seksualinį išnaudojimą. Seksualiai išnaudojami vaikai, net ir patys mažiausi, tikrai nesuprantantys to, kas iš tikrųjų vyksta, jaučia didžiulę gėda papasakoti apie šiuos įvykius. Jie išgyvena baimę, nerimą, izoliaciją, jaučiasi kitokie, yra padidintai jautrūs. Kadangi seksualinė prievarta tiesiogiai pažeidžia kūno ribas, tai ir jos pasekmės gali būti matomos “kūno elgesyje”.

Seksualinė vaikų prievarta – po baimės ir gėdos šydu

Close-up of female leg with 'My Body My Choice' tattoo, wearing yellow dress.

Viešumas yra pats geriausias ginklas prieš seksualinę vaikų prievartą. Juk būtent tuo gėdos, pasibjaurėjimo bei "negali šito būti" jausmu ir naudojasi tvirkintojai. "Negaliu patikėti, kad tokie dalykai vyksta!" – pasibaisėjęs atsiliepė vienas komentatorius į praėjusį mano straipsnį. Gaila, bet tai iš tiesų vyksta. Kartais su profesiniu pavydu žvelgiu į kolegas, kuriems pavyko nuplėšti tą mistiškos baimės, gėdos ir pasibjaurėjimo šydą, kažkada dengusį onkologines ligas. Netgi žinomi žmonės nebebijo viešai prisipažinti susirgę ir pasidalinti savo skaudžia patirtimi. Tikiu, kad sulauksime laikų, kai drąsiai ir atvirai prabilsim ir apie šitą bėdą. Laikų, kai gėdytis ir slėptis reikės ne aukai, o prievartautojui. Laikų, kai visos tarnybos, pradedant vaikų teisių apsauga ir baigiant policija, operatyviai reaguos į menkiausią signalą apie prievartą prieš vaiką. Ir ne tik šeimoj, bet ir, pavyzdžiui, globos namuose ar internatuose, kur tam sudarytos visos sąlygos. O kol kas pagrindinę atsakomybės naštą ant savo pečių turi užsikrauti motinos. Kad ir kaip paradoksaliai be-skambėtų, būtent jos dažniausiai ir pasislepia po tuo patogiu gėdos, baimės ir negalėjimo patikėti šydu. Nors pas mus tyrimų kol kas nėra atlikta, užsienio šalių statistika rodo, kad motinos, išgirdusios iš savo atžalų, kad tėvelis ar kitas kuris šeimos narys elgiasi netinkamai, toli gražu ne visada tuo patiki. Be abejo, čia suveikia ir savisaugos instinktas.