Afrodiziakai

Šis žinomas ir ganėtinai populiarus mūsiuose pagardas dedamas į kepinius, pyragus,bandeles, o vyrams įberiama į alkoholinius gėrimus, net alų. Ir ne šiaip sau. O ką mes daugiau žinome apie vanilę? Beveik nieko. Tuo tarpu rašytiniai šaltiniai skelbia, kad į Europą pirmą kartą vanilė atkeliavo dar XVIa. Ir štai kokiomis aplinkybėmis. Mielaširdingas konkvistadoras Ernanas Kortesas įžengė su nedideliu būriu karių į actekų sotinę. Vardan taikos ir gerų ketinimų Indijos imperatorius Montesuma pasiūlė baltaodžiui ritualinį gėrimą. Tai buvo karštas šokoladas, pagardintas vanile. Po to baltaodis lipo sienomis ir reikalavo moterų... Indų tautos atplaiša - actekai nieko nedarė šiaip sau. Ritualiniai gėrimai buvo gaminami tik iš augalų, turinčių mistinių galių. Nors patys actekai visai nebuvo susipažinę su žemės ūkiu, nes nemokėjo nei arti, nei sėti, nei pjauti. Tačiau indų bendruomenės atstovai įsitikino, kad vanilėje slypi didžiulė seksualinė jėga. Tiesa, paskui tai patvirtino ir europiečiai. Pagaliau, juk vanilė - daugiametis augalas, priklausantis orchidų šeimai. Kitaip tariant, - tai viena iš orchidėjos rūšių. O kad vanilės savybės stiprina vyriškumą, pirmieji Europoje sužinojo ispanai. Užkariautojai taip tikėjo vanilės stebuklingomis galiomis, kad jos gamybos paslaptis saugojo 150 metų. Tik XVIII a. viduryje saldusis prieskonis pasklido ir kitose Europos šalyse.Indų tautos atplaiša - actekai nieko nedarė šiaip sau.

Šiuolaikinį žmogų slegia tokia įtempta kasdienybė ir informacijos našta, plūstanti per visas informavimo priemones, kad kartais pritrūkstama laiko ne tik sau, bet ir artimiausiam mylimam žmogui. Tuomet į pagalbą gali ateiti afrodiziakai. Afrodiziakai - senovės graikų grožio ir meilės deivės Afroditės vardu pavadintos įvairios augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagos, skatinančios lytinį potraukį ir aktyvumą, potenciją. Kartais afrodiziakais vadinami visi lytiniai dirgikliai, įskaitant ir erotines nuotraukas, knygas, filmus. Taigi afrodiziakas - bet koks daiktas, kurio skonis, kvapas, vaizdas ar keliamas garsas sukelia aistrą. Kokie bebūtų šio termino apibrėžimai, manome, kad sutiksite - neginčijamo poveikio afrodiziakas yra meilė, meilė ir dar kartą meilė arba bent jau simpatijos, susižavėjimas. Kaip ten bebūtų, dabartinis mokslas dar nėra tiksliai įrodęs, kad vieni ar kiti tariami afrodiziakai iš tikrųjų turi poveikį, skatinantį lytinį potraukį ir potenciją. Galbūt šios priemonės turi tik placebo poveikį - jie veikia tik dėl to, kad žmogus yra tuo įsitikinęs. Žinoma, mes nekalbame apie šiuolaikinius medikamentus: lytiniai hormonai ir kai kurie psichostimuliatoriai turi įtakos lytiniam potraukiui ir aktyvumui.

Kad sužadintų didesnę aistrą ir paskatintų vaisingumą, jau nuo neatmenamų laikų žmonija ieško įvairių medžiagų, griebiasi stebuklingų apeigų ir triukų. Nuo senų laikų naudoti afrodiziakai (maistas, gėrimas ir vaistai), keliantys žmogaus lytinę potenciją. Kiekvienas žmogus ir kiekviena kultūra į afrodiziakus reaguoja savaip. Žolelės ir prieskoniai. Senų senovėje prieskoniai buvo brangesni už auksą. Į Rytų kraštus ieškoti prieskonių traukdavo piratai, avantiūristai, prekeiviai ir užkariautojai. Prieskoniai buvo vartojami ne tik maistui paskaninti ir kvepalams gaminti, bet ir meilės gėrimams taisyti. Kitados buvo manoma, kad bet kuris naujamadiškas maistas turi erotinį užtaisą. Per amžius daugelyje kultūrų ypač išpopuliarėjo įvairių natūralių augalų, pagyvinančių žmonių seksualinį gyvenimą, vartojimas. Įvairūs augalai ir jų nuovirai buvo vartojami gydyti nuo impotencijos ir seksualinio atšalimo. Kai kurių augalų "afrodiziakiškos" savybės buvo žinomos jau antikos laikais. Vaistinė mandragora Senajame testamente minima kaip afrodiziakas ir yra naudojama iki šių dienų. Kitas nuo senų laikų žinomas tokio poveikio augalas – ženšenis.

Šv. Valentino dieną rekomenduojama gaminti patiekalus su vadinamaisiais afrodiziakais. Šis žodis pasiekė mus iš senovės Graikijos, jis reiškia „meilės malonumą“. Afrodiziakais vadinami ingridientai, stimuliuojantys seksualinį potraukį. Štai senovės graikai prieš meilės naktį valgydavo alyvuoges. Kama Sutra rekomenduoja ryžių patiekalus, troškintus svogūnus, medų. Korėjiečiams didžiausias afrodiziakas – nuodingųjų gyvačių mėsa, japonams – midijos, egiptiečiams – česnakas, kinams – ženšenis. Femina.lt siūlo jums keletą greitų, bet skanių patiekalų. Gaminkite juos ne tik Valentino dieną, ir meilės jausmą patirsite kasdien. Beje, istorija mini mažiausiai tris kankinius Valentino vardu. Vienas iš jų buvęs talentingas gydytojas ir pasižymėjo aistra maistui. Pasak legendos, šis Valentinas netgi vaistus gamindavo skanius.

Afrodiziakai - senovės graikų grožio ir meilės deivės Afroditės vardu pavadintos įvairios augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagos, skatinančios lytinį potraukį ir aktyvumą, potenciją. Kartais afrodiziakais vadinami apskritai lytiniai dirgikliai, įskaitant ir erotines nuotraukas, knygas, filmus. Žmonės nuo seno ieškojo priemonių, kurios leistų išlaikyti jaunatvę ir lytinį pajėgumą - potenciją (pirmąkart minima Egipto papirusuose, 2000 m. pr. m. e.). Beveik kiekvienos tautos tautosakoje esama „meilės gėrimų“, kurie neva žadina aistrą. Įvairus maistas taip pat priskiriamas afrodiziakams. Apskritai, lytinį aktyvumą skatinančios savybės priskiriamos labai įvairiam maistui - mėsos ir daržovių patiekalams, jūros gėrybėms, prieskoniams, net ir bulvėms (kol jos buvo egzotiška daržovė, dar neįsigalėjusi Europoje). Indų Kamasutroje rašoma, kad prieš mylintis reikėtų pavalgyti patiekalą iš ryžių. Prancūzijos karalius Henrikas IV, pagarsėjęs meilės nuotykiais, kas rytą išgerdavo stikliuką konjako, skiesto su kiaušinio tryniu. Keltai, savo ruožtu, potencijai didinti gėrė alų su tryniu. Vynas, manoma, irgi pasižymi afrodiziakų savybėmis. Z. Froidas buvo įsitikinęs, kad patys veiksmingiausi lytinio potraukio stimuliatoriai yra ruginė duona, moliūgo sėklos, džiovinti vaisiai, dilgėlės, grybai.

Šokolade įlietas sužadėtuvių žiedas. Šokolado masažas. Šokoladinis vyriškas organas. O gal pageidaujate šokolado fontano arba lietaus? Viskas įmanoma. Šokoladas keičia tik pavidalą, o esmė išlieka tokia pat - saldus malonumas. Iš šokolado galima išgauti pačių netikėčiausių dalykų. Atnešti dovanų šokolado plytelę ar šokoladinių saldainių – labai įprastas reiškinys, tačiau, norint labai nustebinti artimus žmones, galima užsakyti šokoladinį masažą arba fontaną, iš kurio liejasi šokoladinis lietus. Pasak lingvistų, žodis „kakava“ buvo paminėtas labai seniai, apie tūkstantį metų prieš Kristų, o pats žodis „kavamedis“ lotynų kalboje reiškia „dievų maistą“. Dabar „dievų maistu“ gali skanauti visi. Kiekvienas renkasi pagal skonį – pienišką, juodą, baltą ir pagal pavidalą – saldainius, gryną šokoladą, šokoladinius ledus ir panašiai. Dovanodami šokoladinius gaminius įvairiomis progomis niekada neprašausite, o einant į svečius nusinešti šokolado plytelę beveik privaloma.

Viduramžiais buvo tikima, kad rabarbarai – puikus afrodiziakas. Galima pabandyti suvilioti savo mylimąjį, paruošus jam ledų su rabarbarų padažu. Rabarbarus reikia patroškinti su trupučiu vandens ir cukraus, tyrę dar kartą pertrinti ir gautu padažu užpilti ledus. Nors rabarbaras yra daržovė, bet ruošiamas jis kaip vaisius ir labiausiai tinka saldiesiems patiekalams. Mūsų skonio receptoriai itin teigiamai vertina saldumą ir gaivų rūgštumą. Valgyti galima tik rabarbarų lapkočius, kuriuos dar reikia nulupti, o lapai ir šaknys yra nuodingi. Ruošiant patiekalus iš rabarbarų, svarbu žinoti, kad jie greit suverda, tas ypač aktualu, jei pagal receptą reikia, kad gabalėliai išlaikytų savo formą. Įdomu ir tai, kad troškinami rabarbarai patys išskiria daug vandens, todėl gaminant vandens reikia pilti visai mažai. Rabarbarai labiausiai dera su imbieru ir citrusiniais vaisiais. Rabarbarus galima ir žiemai šaldyti, tik suskubti reiktų iki liepos mėnesio, nes paskui jie „pasensta“: prikaupia pernelyg daug rūgščių, kurios žmogui nereikalingos ir netgi žalingos.

PT-141 pagaliau suteiks galimybę moterims kontroliuoti savo seksualinius troškimus. Naujasis produktas rinką pasieks po trejeto metų. Kol kas mėginama išsiaiškinti galimus pavojus ir šalutinius naujojo preparato poveikius. Tyrimų su liūtais metu paaiškėjo, kad daugeliu atveju PT-141 dozė veikia 15 minučių. Preparatą vartoję moterys ne tik jaučia pojūčius genitalijų srityje, bet ir stiprų norą lytiškai santykiauti. PT-141 plačiau tyrinėtas eksperimentų su vyrais metu. Anoniminis pacientas 007 pareiškė, jog naujojo preparato dėka jaučia ne tik padidėjusią lytinę potenciją, bet ir didesnį energijos antplūdį bei kūno atjaunėjimą. Kitas pacientas prisipažįsta, kad preparatas padėjo atstatyti lytinį potraukį. Tuo tarpu 128 pacientas pabrėžė, kad apie naująjį preparatą žino jo žmona, kuri gali pasakyti skirtumą tarp PT-141 ir Viagros. Kol kas nėra žinomas PT-141 veikimo mechanizmas, tačiau žinoma tai, kad Viagra veikia kraujotakos sistemą, o naujasis preparatas - smegenis.

Maltas muskato riešutas,
imbieras,
cinamonas,
1 šaukštelis medaus,
citrinos sultys,
virintas arba mineralinis vanduo.
Gaminimo trukmė: 1 minutė
Pateikimas: atšaldytas arba karštas (vietoj vakarinės arbatos)

Paruošimas:
Visus ingridientus (kiekis - pgl. skonį) išmaišyti karštame/šaltame vandenyje.

p.s. visi prieskoniai - aktyvūs afrodiziakai. Nepadauginkit!

Meilės kultas gimė Rytuose. Ten pradėti vartoti ir įvairūs prieskoniai, kurie ne tik gerino patiekalų skonį, bet ir skatino mylėtis. Dažniausiai iš įvairių prieskoninių žolelių buvo gaminami meilės gėrimai. Per amžius daugelyje kultūrų ypač išpopuliarėjo įvairių natūralių augalų, gerinančių seksualinį gyvenimą, vartojimas. Augalai ir jų nuovirai buvo vartojami gydant impotenciją ir seksualinį šaltumą. Kai kurių augalų lytinį potraukį skatinančios savybės buvo žinomos jau antikos laikais. Vaistinė mandragora Senajame testamente minima kaip afrodiziakas ir vartojama iki šių dienų. Kitas nuo senų laikų žinomas tokio poveikio augalas — ženšenis. Jau senovėje prekeiviai, piratai, avantiūristai bei užkariautojai traukdavo į Rytų kraštus ir ieškodavo prieskonių, nes tuo metu jie buvo brangesni net už auksą. Subtilusis cinamonas. Jis jau senų senovėje buvo paplitęs Ceilono saloje ir Kinijoje. Vartojama vidinė medžio žievės dalis, kuri rankomis susukama į lazdelių pavidalo volelius. Gerai išdžiovintos lazdelės būna rudos, glotnios, plonytės ir trapios. Visada geriau pirkti cinamono lazdeles nei maltą cinamoną — prieš vartojimą susmulkintas prieskonis bus aitresnis, kvapnesnis ir veiksmingesnis.