Vykstant šeimos transformacijai mūsų visuomenėje jau nieko nestebina tokie šeimų tipai kaip bevaikės šeimos, vienišos motinos ar tėvai ir nesusituokusios poros. Tačiau, kai kalbama apie meilę ir seksualinį gyvenimą, į bendras normas "netelpantys" asmenys išstumiami iš daugumos gretų. Taigi homoseksualumas - lytinis potraukis tos pačios lyties asmeniui - yra problema pati savaime. Lietuvoje egzistuoja daugybė neigiamų homoseksualumą stereotipų: gėjai yra vaikų tvirkintojai, jie nekontroliuoja savo seksualinio potraukio, nesugeba sukurti ilgalaikių santykių ir pan. Skaitant lietuvišką periodiką, susidaro įspūdis, kad nepakankamai dėmesio skiriama homoseksualų problemoms, visuomenė labiausiai susirūpinusi tuo ar gali homoseksualūs žmonės egzistuoti mūsų visuomenėje, o toks klausimas kaip vaikas homoseksualioje šeimoje iš viso nediskutuojamas arba kategoriškai atmetamas: "Ypatingą pasibjaurėjimą kelia leidimas homoseksualioms "šeimoms" įvaikinti kūdikį. Kas gresia vaikui? Geriausiu atveju - psichinis suluošinimas, blogiausiu - "įtėviai" jį paprasčiausiai ištvirkins" (13). Taigi mūsų visuomenę galima laikyti homofobiška. 1999 metais atlikto Europos vertybių tyrimo duomenimis Lietuva užima priešpaskutinę vietą iš 32 šalių pagal homoseksualumo pateisinimo rodiklius (mūsų šalyje šis rodiklis yra tik 1,86, Olandijoje - 7,83, Švedijoje - 7,72). Net 67,8 % Lietuvos gyventojų atsakė, jog nenorėtų homoseksualios orientacijos kaimynų. Kodėl ši nuomonė tokia negatyvi? R. Mikalajūnaitės (15) teigimu, homofobiją palaiko neigiami stereotipai ir neigiama nuomonė apie seksualines mažumas, o ji yra susijusi su informacijos trūkumu. Todėl labai svarbu apie tai kalbėti: teigiamo požiūrio formavimas, švietimas ta tema padės suvokti egzistuojančius stereotipus ir integruotis homoseksualams į visuomenę, sumažins visuomenės homofobiškumą.