Misionieriaus poza – viena dažniausių sekso pozų. Nors manoma, kad ši poza taip pavadinta dėl to, kad krikščionių misionieriai ją laikė vienintele tikra sekso poza, tačiau jos terminas atsirado tik XX a. viduryje. Šią pozą mėgsta tiek pradedančios, tiek ir patyrusios poros. Pozos populiarumą labiausiai nulemia jos patogumas, geras kontaktas tarp partnerių ir gili penetracija. Pozos metu moteris guli ant nugaros, išskėstomis kojomis, o vyras atsigula ant jos veidu į ją (kad nespaustų moters, vyras atsiremia rankomis arba alkūnėmis), kojomis tarp moters kojų, kirkšnimis maždaug tame pačiame lygyje kaip ir moters (penetracijai palengvinti). Nors vyrui įvedant varpą moters kojos turi būti bent kiek pražergtos, tačiau sueities metu ji gali jas vėl suglausti, šitaip geriau jausdama savyje varpą (didesnė stimuliacija). Moteris penetracijos gilumą gali reguliuoti labiau pražergdama kojas, sulenkdama jas ties klubais arba ir keliais, pakeldama jas vyrui ligi pečių, pritraukdama link krūtų arba apkabindama jomis vyrą.