Moters seksualumas ir aistra

Anatominiai (struktūros) lyties organų pokyčiai Anatominiai (struktūros) lyties organų pokyčiai: makšties užakimas, makšties nebuvimas, įgimtos gimdos anomalijos ir kt. Diagnozuojama ginekologinės apžiūros metu, atliekant HSG, histeroskopiją (gimdos ertmės apžiūra specialių endoskopinių prietaisų pagalba). Dažniausiai dėl šių priežasčių moteris pastoti gali, bet įvyksta savaiminiai nėštumo nutrūkimai ir todėl negali išnešioti ir pagimdyti. Gydymas Gimdos miomos Jei mioma ... Skaityti toliau

Gimdos kaklelio patologija Gimdos kaklelio patologija – dėl praeityje buvusių kaklelio operacijų, susiaurėjęs gimdos kaklelio kanalas. Imuninio nevaisingumo (tarpusavio nesuderinamumas) atvejais gimdos kaklelio gleivėse spermatozoidai žūna. Diagnozuojama atlikus testą po sueities (postkoitalinis testas) – praėjus kelioms valandoms po lytinių santykių tiriamas spermatozoidų judrumas natūralioje terpėje. Imuninio nevaisingumo atveju tikslinga ištirti ir antisperminius antikūnus moters kraujyje. Gydymas ... Skaityti toliau

Ligos apibūdinimas Moterų nevaisingumas – tai negalėjimas pastoti vienerius metus, porai gyvenant normalų lytinį gyvenimą ir nenaudojant kontracepcijos priemonių. Nevaisingumas skirstomas į:- pirminį (kai prieš tai nėra buvę nėštumų);- antrinį (kai yra buvęs nors vienas nėštumas). Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis Nevaisingumo atveju yra pažeista moters lytinė sistema arba sutrikusi lytinių hormonų pusiausvyra. Dažniausiai ... Skaityti toliau

Šeima laikoma nevaisinga, kai moteris, gyvendama su vyru reguliarų lytinį gyvenimą ir nevengdama nėštumo, per 1 metus nepastoja. 10-20% visų šeimų yra nevaisingos. 50% atvejų nevaisingos yra moterys, 40% – vyrai, 10% abu sutuoktiniai.Absoliutus nevaisingumas – kai nesusiformavusios kiaušidės, gimda ir makštis, kiaušidėse nėra lytinių ląstelių arba lytiniai organai pašalinti operaciniu būdu. Reliatyvus nevaisingumas – ... Skaityti toliau

Manoma, kad nevaisingumas šiuo metu paliečia 10-15 proc. šeimų. Nevaisinga pora pradedama tirti bei gydyti, jeigu nevartodama jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, moteris negali pastoti per vienerius metus. Abiejų partnerių tyrimas pradedamas vienu metu. Nevaisingumo priežastys gali būti įvairios. Vyrų nevaisingumo priežastys sudaro apie 30 proc. bendrų nevaisingumo priežasčių ir yra susijusios su spermos kiekio ir kokybės ... Skaityti toliau

Daugelis žino, kad moters vaisingumas mažėja bėgant metams, tačiau neretai net ir sveikiausiame amžiuje dėl neteisingo gyvenimo būdo ir kitų išorinių faktorių neretai dailiosios lyties atstovei gali taip pat sunkiai sektis susilaukti kūdikio. „Moterys, kurios nori padidinti savo pastojimo šansus, dažnai nežino, ką tokiais atvejais daryti ar ko – jokiu būdu nedaryti“, – tikina Teksase ... Skaityti toliau

Turėti kūdikį – natūralus kiekvienos moters siekis. Deja, dalis moterų negali pastoti – yra nevaisingos. Egzistuoja daug faktorių, galinčių paveikti moters nevaisingumą: Nėra abiejų kiaušintakių Kiaušintakių gali visai nebūti jei jie buvo pašalinti operacijos metu. Užakę kiaušintakiai Tai ryškus chlamidinės infekcijos padidėjimas, dėl to jaunos moterys lieka nepratekamais kiaušintakiais. Dėl šios priežasties kiaušialąstė ir spermijai ... Skaityti toliau

Moterų nevaisingumo priežastys dažniausiai yra susijusios su ovuliacijos sutrikimais bei kiaušintakių patologija. Sunkumų pastoti kelia ir moters amžius. Sulaukusi 40 metų amžiaus pastoti geba kas trečia sveika moteris.  Vaisingumą įtakoja ir nuolatiniai emociniai ir psichologiniai stresai, įtampa darbe, netaisyklinga mityba, viršsvoris, aplinkos užterštumas. Moters tyrimas pradedamas nuo išsamios anamnezės surinkimo, apžiūros, echoskopinio ištyrimo. Tuomet atitinkamai ... Skaityti toliau