Afrodiziakai
Afrodiziakai - senovės graikų grožio ir meilės deivės Afroditės vardu pavadintos įvairios augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagos, skatinančios lytinį potraukį ir aktyvumą, potenciją. Kartais afrodiziakais vadinami apskritai lytiniai dirgikliai, įskaitant ir erotines nuotraukas, knygas, filmus. Žmonės nuo seno ieškojo priemonių, kurios leistų išlaikyti jaunatvę ir lytinį pajėgumą - potenciją (pirmąkart minima Egipto papirusuose, 2000 m. pr. m. e.). Beveik kiekvienos tautos tautosakoje esama „meilės gėrimų“, kurie neva žadina aistrą. Įvairus maistas taip pat priskiriamas afrodiziakams. Apskritai, lytinį aktyvumą skatinančios savybės priskiriamos labai įvairiam maistui - mėsos ir daržovių patiekalams, jūros gėrybėms, prieskoniams, net ir bulvėms (kol jos buvo egzotiška daržovė, dar neįsigalėjusi Europoje). Indų Kamasutroje rašoma, kad prieš mylintis reikėtų pavalgyti patiekalą iš ryžių. Prancūzijos karalius Henrikas IV, pagarsėjęs meilės nuotykiais, kas rytą išgerdavo stikliuką konjako, skiesto su kiaušinio tryniu. Keltai, savo ruožtu, potencijai didinti gėrė alų su tryniu. Vynas, manoma, irgi pasižymi afrodiziakų savybėmis. Z. Froidas buvo įsitikinęs, kad patys veiksmingiausi lytinio potraukio stimuliatoriai yra ruginė duona, moliūgo sėklos, džiovinti vaisiai, dilgėlės, grybai.