Vakar menininkų apsuptyje teko žiūrėti keletą dokumentinių filmų apie iškilią (gal reiktų sakyti, provokuojančią ar skandalingą) amerikiečių fotografę Sally Mann. Įdomu buvo stebėti save ir žiūrinčius, nes filmo turinys ypač provokuojantis šiandieniniame Lietuvos pedofilijos skandalo kontekste. Sally Mann ilgą periodą buvo apsėsta idėjos fotografuoti tris savo augančius vaikus - nuogus. Nuotraukos tikrai paveikios, pilnos paslapties ir mistikos. Amerikos visuomenė jos išleistą knygą sutiko prieštaringai. Pusę savo gyvenimo jai teko aiškintis ir gintis nuo kaltinimų vaikų pornografija ir išnaudojimu. Kaip argumentus Sally Mann pateikia tai, kad jos vaikai niekada nebuvo prašomi nusirenginėti nuotraukoms, ji tiesiog fiksavo jų kasdieninius šėliojimus užmiesčio vienkiemyje. "Natūralu mamos akyse" - frazė, kuri išgelbėjo menininkę nuo kritikų. Nežiūrint to, dviprasmiškumas jos darytuose nuogų vaikų nuotraukose išlieka. Nesutikau žmogaus, kuris teigtų, kad pedofilija yra toleruotina. Turbūt ir nesutiksiu, nes tai yra absoliutus užribis, priimtinas gal tik paties iškrypėliams. Filmas sukelia dvejopą jausmą: viena vertus - tikrai gražu ir paveiku, kita vertus - jauti, jog užribis kažkur visai šalia. Mačiau, kad panašūs jausmai aplankė visus žiūrinčius.