Ar egzistuoja tokia graži krūtinė, kokią piešia didieji menininkai? Dailininkas fotomenininkas Rimantas Dichavičius atsako: "Ne! Modelių ieškojau paplūdimiuose, baseinuose, sporto salėse, visur, kur tik ėjau. Gražių veidelių daug, figūrų taip pat, bet kad būtų ir tas, ir tas - retai. Aš turėjau daugiau nei 200 modelių, bet iš jų tik du ar trys atitiko mano supratimą apie grožį. Objektyviai įvertinti moters kūną padėjo fotoaparatas. Nuotraukose matyti smulkiausios raukšlelės, menkiausi įbrėžimai. O nuotraukos kaip smokingas. Gražus žvilgantis drabužis, bet jei nutūpė koks pūkelis, jį ir tematai. Dailės institute mokiausi anatomijos, nuo antrojo kurso piešiau nuogas figūras. Tačiau tik pradėjęs fotografuoti pamačiau, koks netobulas žmogaus kūnas. Grožio gamta žmonėms atseikėjo nevienodai. Tačiau ne itin dailius kūno kontūrus kompensuoja įgimtas moteriškumas, kitos gerosios savybės. Iškilios standžios krūtys - tai dar ne viskas. Man tas "gruntas" ne viršuje, o kur kas giliau... Moters grožis labai trapus. Grožis - ne pražydę, o besiskleidžiantys žiedai, kol pumpuras stangrus, kol du krūtų pumpurėliai stirkso kuo ryškiausiai. Tai penkioli-kos septyniolikos me-tų mergaitės. Septyniolika metų - riba fotografijai. Vyresnės gali pozuoti dailininkui, jis kūną gali padaryti lygesnį".