Kai buvau jauna ir „ieškojau savęs“, mūsų šeimos dušo kabinoje buvo dušo galvutė, kurią pasukus galėjai gauti galingą vandens srovę, bet jos nebuvo galima nuimti. Tačiau ten buvo viena iš tų pusės sėdynės tipo dalykėlių, ant kurių galima atsisėsti prie dušo krašto. Trumpai tariant, aš ant jos stovėdavau viena koja, o kitą atsirėmusi į sieną, kad mano putytė būtų arčiau vandens srovės.
Patyriau daug orgazmų, bet kai prisimenu tą akrobatinį šou, suprantu, kad vienas mažas paslydimas ir galėjau likti paralyžiuota... ir, žinote... nuoga.
Įvertinkite straipsnį
Jūsų įvertinimas:
Straipsnis publikavimui parengtas mūsų bendradarbių - laisvai samdomų: autorių, straipsnių rašytojų, redaktorių ir tekstų vertėjų. Straipsniuose gali būti panaudota indormacija iš vieno ar kelių informacinių šaltinių, ar straipsnis parengtas naudojantis šaltinio medžiaga. Tai gali būti staipsnis, kurio pilnas ar dalinis tekstas yra išverstas iš užsienio kalbos.
