Lesbiečių apvaisinimas sukėlė diskusijas

Pagal naujuosius Švedijos įstatymus dirbtinai gali būti apvaisintos ne tik heteroseksualios, bet ir homoseksualios poros. Tačiau Švedijos lesbiečių poros, norinčios turėti vaikų, mieliau ieško pagalbos užsienyje. Švedijoje dirbtinio apvaisinimo reikia laukti du su puse metų. Užsienyje jas gali dirbtinai apvaisinti greičiau.

Trūksta spermos

Švedijos vaisingumo klinikų darbuotojai baiminasi, kad liepos 1 dieną išėjęs įstatymas, pagal kurį lesbiečių poros turi teisę į dirbtinį apvaisinimą, gali sukelti spermos trūkumą. Medikų nuomone, dėl visuomenėje vyraujančio neigiamo požiūrio į homoseksualius žmones vyrai gali neduoti spermos, nes ji gali būti panaudota lesbiečių apvaisinimui.

„Neturiu nieko prieš tai, kad lesbietės būtų dirbtinai apvaisinamos, bet įsiutau, kai politikai pasakė, kad tai nesukels problemų. Jau dabar mums labai trūksta spermos donorų. Naujasis įstatymas nepadės pritraukti spermos donorų ir dėl to gali nukentėti heteroseksualios poros", - sakė Lindšiopingo universitetinės ligoninės Moterų klinikos vadovas Svante Šelbergas.

Tačiau kai kurie mano, kad donorų neturėtų pritrūkti, o atvirkščiai - naujasis įstatymas galėtų pritraukti naujas donorų grupes, nes homoseksualai iš solidarumo lesbietėms pradėtų duoti spermą.

Kai pasirodė naujasis įstatymas, suteikiantis teisę lesbietėms būti apvaisinamoms dirbtinai, Malmės ir Lundo apskrityse tuzinai homoseksualių porų suskubo pasinaudoti šia galimybe. Kas ketvirta pora, laukianti dirbtinio apvaisinimo Stokholme esančios Karolinskos universitetinės ligoninės Vaisingumo klinikos eilėje, yra homoseksuali.

Donorai - homofobai

Dar neįsigaliojus įstatymui, vaisingumo klinikų medikai neįsivaizdavo, kaip jį reikės taikyti praktikoje. Iškilo daugybė klausimų: ar spermos donorai galės pasirinkti, ar jie sutinka duoti spermą lesbiečių poroms? Ar jau užšaldytos spermos galės būti panaudotos lesbiečių apvaisinimui?

Paaiškėjo, kad pagal įstatymus donorai negali rinktis, kaip bus panaudota jų sperma.

Tai sukėlė prieštaringas reakcijas. Vieni mano, kad donorai neturėtų būti homofobais ir jiems neturėtų rūpėti, kas jų sperma bus apvaisinta.

Kiti mano, kad žmonės turi teisę pasirinkti, kam duoti spermą, nes daugelis yra nusistatę prieš tai, kad tos pačios lyties žmonių poros augintų vaikus.

Klausimų dėl dirbtinio lesbiečių apvaisinimo iškyla ir daugiau. Pavyzdžiui, ar gali lesbietė, iš ankstesnių santykių turinti vaiką, tikėtis, kad bus dirbtinai apvaisinta?

Didžiulės išlaidos

Nors naujasis įstatymas galioja mėnesį, Švedijos lesbietės nesulaukia, kada bus dirbtinai apvaisintos savo šalyje, todėl pagalbos pradėjo ieškoti užsienyje.

Kai kurios lesbiečių poros pagalbos ieško Olandijoje, Suo-mijoje.

32 metų Malina nori bet kokia kaina susilaukti vaikelio. O kaina yra išties nemaža. Apie 150 tūkstančių kronų ji kartu su savo sugyventine sumokėjo vien tik už gydimą. Priskaičiavus visas kelionės į Suomiją, kur yra vaisingumo klinika, išlaidas, susidaro 200 tūkstančių kronų suma.

Beveik dvejus metus Malina ir jos sugyventinė mėgino susilaukti kūdikio. Jos atsistojo į Švedijos Karolinskos universitetinės ligoninės eilę iškart, kai įstatymai suteikė tokią teisę. Bet kol kas pora tebėra eilės gale. Malina ir jos sugyventinė turėtų laukti pustrečių metų, kol jų svajonė išsipildys.

„Mes nesiruošiame ilgiau sėdėti sudėjusios rankas. Ketiname iš naujo ieškoti pagalbos užsienyje, nes kol kas Švedijos klinikose reikalai nejuda į priekį", - kalbėjo Malina.

Eilė didėja

Karolinskos universitetinės ligoninės Vaisingumo klinika tris savaites buvo uždaryta atostogoms. Kai ji atsidarė vėl, eilėje jau stovėjo nebe 31, o 41 pora, tarp jų – dešimt homoseksualių.

Tai blogiau, nei šios klinikos vadovė Šerstin Vulf tikėjosi, nes spermos trūkumas – labai didelis. Donorų tėra 15.

Švedijoje lesbietės galimybės būti dirbtinai apvaisintos gali laukti ilgiau. Socialinės valdybos anksčiau išdalintuose blankuose, kuriuos spermos donorai turi užpildyti, vis dar tebėra klausimas, ar jie nori, kad jų sperma būtų apvaisinta moteris, kuri yra ištekėjusi arba turi sugyventinį.

Anketas norėta pakeisti išbraukiant šį klausimą, tačiau jas išsiųsti jau spermą atidavusiems donorams trukdo Švedijos įstatymai. Jie skelbia: "Dėl etinių priežasčių ligoninės negali kontaktuoti su donoru, kuris jau yra palikęs spermą, netgi jeigu reikėtų paklausti, ar jis sutiktų, kad sperma būtų naudojama apvaisinimui pagal naująsias taisykles".

Faktai:

• Nuo 2005 metų liepos 1 d. net lesbiečių poros Švedijos ligoninėse turi teisę būti dirbtinai apvaisintos. Jos turi stovėti toje pačioje eilėje, kaip ir heteroseksualios poros. Kaip ir heteroseksualios poros, lesbietės turi teisę į keturis dirbtinius apvaisinimus, o jei nepasiseka per tiek laiko susilaukti kūdikio, jos turi teisę į dar du bandymus būti apvaisintos.
• Spermos donorai Švedijoje turi būti 25 – 40 metų.
• Išmoka už spermos donorystę – 300 Švedijos kronų. Žmogus negali tapti daugiau kaip šešių vaikų, kurie gimė po dirbtinio apvaisinimo jo sperma, tėčiu.
• Donoro sperma nenaudojama 6 mėnesius, kol nebus atlikti ŽIV tyrimai.
• Moterų, kurios dirbtinio apvaisinimo būdu bando susilaukti vaikų, amžiaus riba – 38 metai.
• Jeigu laukiama anoniminio donoro spermos, eilėje tenka stovėti dvejus su puse metų, o jei donorą moteris susirado pati, dirbtinio apvaisinimo tenka laukti pusantrų metų.

Pagal užsienio spaudą parengė
GIEDRĖ BALČIŪTĖ