Artimųjų Rytų lesbietės: mirtina meilė

Neseniai Haifoje įvyko pirmoji netradicinės seksualinės orientacijos arabių konferencija. Organizacija „Asvat" - „Palestiniečių lesbietės", įkurta prieš penkerius metus, pateko priešininkų akiratin po to, kai viešai paskelbė apie šį renginį, kurio apskritai iki tol nieko panašaus nebuvo Artimuosiuose Rytuose. „Asvat" jungia viso labo 85 moteris, dauguma jų - musulmonės, gyvenančios Palestinos autonomijoje.

Už lesbietiškus santykius laukia didelės bausmės

Suprantama, atvirai prisipažinti apie savo seksualinę orientaciją išdrįsta vos viena kita arabė ir tai tik savo artimiesiems. Intymūs santykiai tarp moterų „zinų" islame laikoma labai didelė nuodėmė. Žodis „zina" arabiškai reiškia nesantuokinius ryšius. Įvairiuose musulmonų šalyse lesbiečių laukia didelės bausmės: nuo visuomenės pasmerkimo iki viešo mušimo rimbais ar net mirties bausmės.

Portale islamweb.net kiekvieną savaitę publikuojami nauji, religinių bendruomenių išleidžiami potvarkiai, kurie yra tarsi atsakymai į lankytojų klausimus. Palestiniečiai ieško virtualaus „bendrininko", kuris patartų meilės ryšiuose tarp to paties lyties atstovų. Pagrindinis ir didžiausias portalo pliusas - anonimiškumas. Laikas nuo laiko į portalą užsuka ir tėvai, kurių dukros linkusios į lesbietiškumą, o taip pat „gero linkintys", kurie pasiryžę tokias paklydėles atvesti į doros kelią.

Lesbietiškumas - didelė nuodėmė ir nepataisoma klaida

Klausimas: "Tvarkinga moteris, kuri būdama 35 metų priėmė islamą ir ištekėjo už musulmono, tačiau jos duktė vos sulaukusi 18 metų paliko tėvų namus, kad galėtų kartu gyventi su savo drauge lesbiete. Nelaiminga motina, iškėlusi dukteriai ultimatumą: likti namuose ir tvirtai laikytis islamo įstatymų ar nedelsiant išeiti, sielvartauja, nes nežino, kaip toliau elgtis su dukterimi. Mergaitė vis dar - musulmonė, nors ir apsupta blogų žmonių."

Atsakymas: "Nėra abejonių, kad lesbietiški santykiai, į kuriuos įsitraukė jūsų duktė, yra didelė nuodėmė ir nepataisoma klaida merginos religingumui ir jos savigarbai. Tačiau pažvelkite į šią bėdą išmintingai. Padarykite taip, kad ji imtų jumis pasitikėti. Pasistenkite rasti jos amžiaus vaikinų, kurie galėtų draugauti su ja. Neleiskite jai vaikščioti vienai. Tik su keliomis merginomis arba, kad ją lydėtų „mahrama" (giminaitis, kuris dar nevedęs). Tegul ji paklauso dorovės paskaitų, įrašytų į kasetę. Taip pat raskite savo dukteriai vyrą, kuris galėtų padėti jai „ateiti į protą."

Merginos visam laikui gali tapti „seksualinėmis iškrypėlėmis"

Saudo Arabijos švietimo ministerijos atstovų tvirtinimu, didėja „lesbietiškų romanų" skaičius, kurie dažniausiai atsiranda tarp merginų, koledžo studenčių, besimokančių aukštosiose mokyklose. Nežiūrint to, dvi besibučiuojančios merginos, pagal islamą, tai - seksualinis iškrypimas, kuris prieštarauja religinėms dogmoms ir kultūrinėms karalystės tradicijoms. Tačiau Saudo Arabijoje, pasak atstovų, šioms begėdėms nenumatyta jokia bausmė. Beje, pasigirsta balsų, raginantys siųsti jaunas lesbietes priverstiniam gydymui.

Pasak vienos aukštosios mokyklos socialinės darbuotojos, kurios pasisakymai buvo cituojami arabų laikraštyje anglų kalba ArabNews, vien pastaruoju metu ji pastebėjusi bent dešimt lesbietiškų porų, kurios net viešai nepajėgia užgniaužti savo lesbietiškų jausmų. Dauguma jų „riboja" savo tarpusavio santykius pasibučiavimais ir meiliais apsikabinimais. Tačiau socialinė darbuotoja rimtai susirūpinusi tuo, kad merginos visam laikui gali tapti „seksualinėmis iškrypėlėmis". Socialinės darbuotojos manymu, pedagogai turėtų imtis griežtų priemonių, sprendžiant šią problemą. Pavyzdžiui, pravesti pokalbius dorovės klausimais su merginomis ir jų tėvais. Jei „vedimas į tiesos kelią" neduos rezultatų, vadinasi, merginoms turėtų būti skirtas priverstinis gydymo kursas „nuo nuodėmės."

Vienas pavyzdys, kuris net apstulbino mokyklos dėstytojus, buvo tai, kai jauna musulmonė žmona, būdama septynių mėnesių nėštumo, susirado sau meilužę iš koledžo merginų tarpo. Po kiek laiko nėšia Nura puolė į isteriką, supratusi, kad per artėjančias atostogas, ji bus priversta išsiskirti su savo mylima drauge Rim net savaitei. Mergaitės, dovanojančios viena kitai dovanėles ir meiliai apsikabinančios per pertraukas, tapo kasdieninis reiškinys mokykloje. Dėstytojams beliko tik kraipyti galvomis ir „bjaurėtis" bedieviškomis merginomis.

Irane gėjai - kariami

Irano lesbietės nuoširdžiai tiki, kad jų padėtis šalyje - daug geresnė nei homoseksualų, kurių dažnai laukia mirties bausmė - kartuvės jei atvirai pastebimas jų polinkis į homoseksualumą. Tuo tarpu lesbiečių problemos oficialiai neegzistuoja. Ten taip pat nėra nelegalių klubų moterims ( skirtingai nuo gėjų klubų).

Moters, vardu Nilufar, prisipažinimu, kuriai pavyko ne tik ištrūkti iš Irano į JAV, bet ir viešai pareikšti, kovojanti už savo tėvynainių, seksualinių mažumų atstovų teises. Pasak jos, likusiems tėvynėje, tik pinigai ir geri ryšiai padeda daugeliui atriboti savo seksualinę laisvę nuo policijos įsikišimo.

Nors pati Nilufar, net būdama Amerikoje, bijodama pasekmių, neišdrįso paviešinti savo tikrą vardą. Taip pat elgiasi ir kitos lesbietės, ne savo valia atsidūrusios už Irano ribų. Netradicinės orientacijos moterys, palikusios savo šalį, Amerikoje įkūrė draugiją Homan, kuri gyvuoja jau 10 metų ir jungia iraniečių gėjus, lesbietes, biseksualus ir transvestitus. Iš viso - 12 žmonių.

Libano vyriausybė - palanki seksualinėms mažumoms

Libano vyriausybės požiūris į seksualines mažumas - pats geriausias įrodymas - 2004 metais „be jos žinios" įkurta seksualinių mažumų teises ginanti organizacija „Helem". Tačiau asociacijos veikla, kuri gina gėjų, lesbiečių, transeksualų ir transgenderų teises, oficialiai griežtai draudžiama.

Praėjusių metų vasaros pradžioje libaniečių žiniasklaidoje pasirodė publikacijos, kad Libano premjeras - ministras Fuadas Sinjora rengiasi legalizuoti „Helem" organizaciją. Tačiau netrukus po tų publikacijų „Hizbalos" grupuotės organizavo didžiulę protesto kompaniją, kad Libano vidaus reikalų ministras Achmadas Fatfatas buvo priverstas viešai paneigti „gandus" apie seksualinių mažumų asociacijos legalizavimą.

Dabar seksualinių mažumų teisių gynėjų veikla apsiriboja labai konkrečių problemų sprendimu: kiekvieną savaitę į juos kreipiasi lesbietės ir gėjai, kurių teisės pažeidžiamos dėl seksualinės orientacijos. „Helem" organizacija suteikia „nuskriaustiems" nemokamas advokatų ir psichologų paslaugas. 2006 metais prie asociacijos buvo atidaryta speciali „moterų grupė", kurios pareiga - vienyti Libano lesbietes.

Lesbietiški žaidimai haremuose ir musulmonų šeimose

Daugelio istorikų ir seksologų nuomone, islamas, leidžiantis daugpatystę, kaip nei viena kita religija smerkia bet kokius seksualinius santykius tarp moterų. Tačiau remiantis XIX-XX amžiaus literatūra, išliko daugybė aprašymų apie lesbietiškus žaidimus rytiečių haremuose.

Didžiuliuose haremuose, kuriuose gyvendavo apie šimtas moterų, tikrai nebuvo rojus. Be to, tos moterys buvo dalijamos į kelias kategorijas: žmonas, meilužes, tarnaites, belaisves ir t.t. Todėl ten kunkuliavo nesibaigiančios aistros ir intrigos. Moterų seksualiniai poreikiai dažniausiai nebūdavo patenkinami. Paprastai vyras išskirdavo tik kurią nors vieną iš žmonų. Be to, metams bėgant jis seno ir jo seksualinis aktyvumas silpnėjo. Moterys netekdavo santuokinių ryšių. Tai privesdavo jas prie neurozių, apatijos, patologinio pavydo. Kitos per prievartą tapdavo lesbietėmis.

Šiuolaikinis musulmonas gali turėti keturias žmonas. Daugeliui apsirūpinusiems vyrams gražios žmonos - prestižo reikalas. Tačiau materialiai aprūpinti tokį skaičių moterų musulmonas gali tik pasiekęs atitinkamą praturtėjimo lygį, tačiau tam reikia nemažai laiko. Tuo tarpu jaunos moterys turi gyventi kartu su savo gerokai vyresniu vyru. Nori nenori, bet taip būdavo išprovokuojami lesbietiški santykiai.

Lesbietiškos meilės tema musulmonų šeimose - visiškas tabu islame. Todėl beveik nėra jokių realių liudijimų ar net publikacijų šiomis temomis. Reikia nepamiršti, kad panašūs santykiai - tai ne tik religinių nuostatų griovimas, bet ir skausmingas smūgis vyro savimeilei, kuris gali labai žiauriai nubausti savo žmonas.

Lesbietė, „išlindusi iš spintos"

Samira Serija - aukštos kvalifikacijos medicinos sesuo. Ji - viena iš nedaugelio arabių lesbiečių nepabūgusi, jos pačios išsireiškimu, „išlįsti iš spintos."

Samira save vadina palestiniete, o jos vadovaujama organizacija užsiima lesbiečių ir homoseksualistų problemų sprendimu arabų šalyse. Ji neslepia, kad arabų visuomenė pakankamai konservatyvi seksualinių mažumų atžvilgiu.

Samira pasakojo, kad pajuto esanti lesbietė, kai jai buvo 21 metai. Tuo metu ji jau trejetą metų draugavo su vaikinu ir rengėsi ištekėti už jo, kai besimokydama universitete, trečiame kurse įsimylėjo merginą. „Mano pasaulis, kuriame iki tol gyvenau, sugriuvo, tačiau atsivėrė akys", - prisiminė ji tą laikmetį.

Lesbietės įvaizdis arabų šalyse - prostitutės ir narkomanės

Dabartinė Samiros draugė - iš Izraelio, tačiau jų tarpusavio santykiai klostėsi gana sudėtingai. Nors Samira davė aiškiai suprasti, kad ji suvokė, ką daro ir sąmoningai siekė to.

Samiros teigimu, standartinis lesbietės įvaizdis arabų visuomenėje - tai negražios, nejaunos moterys, nesugebėjusios ištekėti, kartais - prostitutės ar narkomanės. Pasak Samiros, arabų visuomenė nekritikuoja moters, kurioje „ima ryškėti" vyriški bruožai., tačiau, negatyviai žiūri į savo tautietes lesbietes. „Vis dėlto arabų visuomenė pakantesnė lesbietėms, nei homoseksualiems vyrams", - sakė ji.

Geriau mirti gyvai, nei gyventi mirusiai

Samiros šeima tiesiog patyrė šoką, kai iš dukters lūpų išgirdo, kad ji - lesbietė. „Kažkuriuo momentu, spaudžiant giminėms, aš buvau pasirengusi net ištekėti ir , sesers patarimu, turėti „draugę „iš šalies", kad tik paliktų mane ramybėje, - teigė Samira. - Aš jau tada „miriau", nes negalėjau gyventi „perskelta pusiau". Jaučiausi nežmoniškai vieniša."

Nusprendusi viešai prisipažinti esanti lesbietė, ji taip pat sutiko tapti ir Kanados dokumentinio filmo heroje, kurio premjera turėtų įvykti šių metų rudens pradžioje. Filmuotis dokumentiniame filme Samira įkalbėjo ir savo brolius, seseris, tėvus. Tiesa, filmavimo metu, vienas brolių neišlaikė ir puolė filmo režisierių šaukdamas, kad Samira sugriovė šeimą ir savo gyvenimą.

Samira Serija prisipažino, kad visą laiką bijo tapti fizinės prievartos auka. „Tačiau geriau mirti gyvai, nei gyventi mirusiai", - pratarė moteris.