Andrius Navickas: Ar seksualinės mažumos lygesnės prieš įstatymą?

Pastarosiomis savaitėmis Kuršių nerija ir vėl visuomenės dėmesį pritraukė ne savo grožiu, bet, regis, paprastu įvykiu Juodkrantėje. Neringos miesto Juodkrantės parodų namų kuratorė Kristina Danilevičienė atsisakė eksponuoti fotografijų parodą pavadinimu „Gyvenimas kartu: šiuolaikinė tradicinė/netradicinė šeima“.

Lietuvoje kasdien rengiama keli šimtai įvairių parodų, na, o norinčiųjų jų surengti skaičius dar kelis kartus didesnis. Taigi, regis, K. Danilevičienės sprendimas neturėtų sukelti triukšmo. Juk viena iš parodų namų kuratorės pareigų ir yra atrinkti tai, kas tinka eksponuoti, o kas - ne. Deja, toliau prasidėjo gana keisti įvykiai. Pirmiausia K. Danilevičienė buvo apkaltinta, jog minėtą parodą atmetė ne dėl estetinių, bet dėl vertybinių motyvų. Beje, tai, kad taip pat buvo nepriimtinas ir pats parodos pavadinimas, pripažįsta ir K. Danilevičienė.

Nuotraukų, kuriose įamžintos tos pačios lyties asmenų gyvenimo kartu akimirkos, paroda pristatoma kaip šiuolaikinės netradicinės (?) šeimos portretas.

Juodkrantėje dirbanti menotyrininkė parodą įvertino taip pat kaip nepagarbą šeimai. Deja, Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė kovo 27 dieną įspėjo K. Danilevičienę, esą ji nusižengė Lietuvos įstatymams, ir jos veiksmai pažeidė seksualinės mažumos teises.

Paroda neturi nieko bendro su šeima?

Su ponia A. Burneikiene kalbėjausi jau visai savaitei praėjus po jos sprendimo pareikšti įspėjimą K. Danilevičienei. Kontrolierė apgailestavo, jog jos sprendimas sukėlė audringą reakciją, buvo įvairiai interpretuojamas, ir kartu patvirtino, kad yra įsitikinusi, jog kitaip pasielgti negalėjo.

Pasak A. Burneikienės, įspėjimas pareikštas, nes esą K. Danilevičienės veiksmai pažeidė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 3 skyriaus 3 dalį: „įstatymų nustatyta tvarka remti visuomeninių organizacijų, viešųjų įstaigų, asociacijų ir labdaros fondų programas, kurios padeda įgyvendinti moterų ir vyrų lygias galimybes“.

Kyla natūralus klausimas – kokias programas siekė įgyvendinti minėta paroda, ir kaip ji susijusi su lygiomis lyčių galimybėmis? A. Burneikienės tvirtinimu, parodų rengėjai meninėmis fotografijomis norėjo supažindinti žiūrovus su kartu gyvenančių žmonių kasdienybe. Pasak kontrolierės, ji pati peržiūrėjo parodą ir nematė nieko, kas galėtų papiktinti žmones, žaloti nepilnamečius.

Keisčiausia man pasirodė tai, kad A. Burneikienė bandė griežtai atskirti parodos ir pagarbos šeimai klausimus. Pasak jos, nereikėtų kreipti didesnio dėmesio į parodos pavadinimą. „Kartais ir krepšininkai savo komandą vadina šeima, todėl ir į parodos pavadinimą turėtume žvelgti, kaip į menininko vaizduotės realizavimą, - sakė A. Burneikienė. - Įstatymas juk nenumato jokių apribojimų meno kūrėjams, kad jie negalėtų vaizduoti šeimos taip, kaip jie nori“.

Kita vertus, A. Burneikienė įsitikinusi, jog valstybinių parodų rūmų darbuotojai tėra tik vykdytojai ir negali spręsti, ką dera eksponuoti, o ko – ne. Keisčiausia, kad ji tvirtino, jog, pagal Juodkrantės parodų salės nuostatus, sprendimo teisė priklauso savivaldybei. Tačiau nuostatai, kuriuos „Bernardinai.lt“ pavyko gauti, aiškiai nurodo, kad sprendimo teisė deleguota pačios salės vadovybei. Taigi keistai nuskambėjo ir A. Burneikienės pateikta įvykio versija: savivaldybė pasikviečia parodą, o nepaklusni menotyrininkė (beje, kaip mums pavyko išsiaiškinti, vienintelė šios srities specialistė Neringoje) tam pasipriešina. Tiesa, kontrolierė teisi bent jau dėl to, kad Neringos savivaldybėje sudaryta komisija pareiškė papeikimą K. Danilevičienei.

Techninis brokas?

Po kelių bandymų pavyko Neringos savivaldybėje atrasti darbuotoją, kuris patvirtino, jog Juodkrantės parodų rūmai veikia savarankiškai, ir kad buvo sudaryta komisija K. Danilevičienės sprendimui įvertinti. Komisija buvo sudaryta administracijos vedėjos iniciatyva ir K. Danilevičienės veiksmus įvertino kaip „techninius darbo nesklandumus“. Komisija taip pat įpareigojo sugriežtinti K. Danilevičienės darbo grafiką, liepė menotyrininkei savo sprendimus labiau derinti su parodų salės direktore. Taip pat nuspręsta sudaryti ekspertų komisiją, kad panašaus pobūdžio skandalai nesikartotų.

Tiesa, visiškai neaišku, kokie ekspertai bus pakviesti į menotyrininkės veiksmus vertinančią komisiją, be to, ką šiuo atveju reiškia „techniniai nesklandumai“.

Neringos meras V. Giedraitis lakoniškai paneigė, jog pritaria tokio pobūdžio pareigoms. Taip pat ir kiti kalbinti savivaldybės darbuotojai tvirtino, kad K. Danilevičienės aplaidumą rodo pirmiausia tai, jog tokia paroda apskritai buvo atvežta į Juodkrantę.

Pati K. Danilevičienė teigė, kad yra įsitikinusi, jog pasielgė teisingai, neleidusi eksponuoti fotografijų parodos. Ji pripažino, kad vadovavosi pirmiausia etiniais motyvais, ir mano, jog paroda būtų sukėlusi dar didesnį skandalą. Menotyrininkė apgailestavo, kad kiaulystę šįkart iškrėtė Vilniaus dailės gimnazija, kuri jau ne pirmus metus atveždavo įdomių parodų į Juodkrantę. Šįkart, deja, atvežė tokią parodą, kuri sukėlė skandalą. K. Danilevičienė paneigė A. Burneikienės tvirtinimą, kad parodos iniciatorė buvo Neringos savivaldybė.

Kalbant su neringiškiais, absoliuti dauguma pritarė K. Danilevičienei. Taip pat ir viena savivaldybės darbuotoja, nenorėjusi, kad būtų minima jos pavardė, teigė, jog komisija pareiškė papeikimą pirmiausia dėl to, kad nenorėjo dar vieno skandalo Neringoje. Esą ir taip Neringa linksniuojama dėl statybų, nenorėta vėl pyktis su centrine valdžia.

Bažnyčia gina tradicinę šeimą ir remia K. Danilevičienę

Lietuvos Vyskupų Konferencijos Šeimos reikalų taryba labai operatyviai reagavo į šį įvykį. Jau kovo 29 dieną buvo išplatintas kreipimasis į Žmogaus teisių komitetą bei Šeimos ir vaiko reikalų komisiją, kuriame nepritariama Lygių galimybių kontrolierės vertinimui.

Kreipimesi sakoma: „Vykdydama savo pareigas, Lygių galimybių kontrolierė turėjo įrodyti, kad parodos kuratorė savo veiksmais pažeidė kitokios lytinės orientacijos asmenų lygias galimybes reikštis profesinėje, visuomeninėje ar kultūrinėje plotmėje, tačiau tokių įrodymų nebuvo pateikta. […] Maža to, protestą pareiškė ne fotografijų autorius […]; fotografas savo lytinės orientacijos nedeklaravo, todėl galimas jo saviraiškos laisvės suvaržymas nepriklauso Lygių galimybių kontrolierės kompetencijai. Protestą pareiškė fotografijų objektai (ar jų atstovai), tačiau fotografuojami asmenys turi vienintelę demokratinių valstybių įstatymais ginamą teisę – teisę neleisti, kad jie būtų fotografuojami ir fotografijos publikuojamos prieš jų valią.

Mūsų įsitikinimu, Lygių galimybių kontrolierės nutarimas kvestionuoja ponios Danilevičienės teisę priimti sprendimus laikantis krikščioniškos dorovės principų, taikyti kultūros įstaigos projektams etinius kriterijus. Joks Lietuvos teisės aktas neapibrėžia homoseksualų poros kaip „šeimos“. Priešingai, Konstitucijos 38 straipsnis tiesiogiai susieja šeimą su motinyste, tėvyste ir vaikyste bei santuoka, nusakoma kaip laisvas vyro ir moters sutarimas. Todėl kuratorės reikalavimas, kad homoseksualų poros tradicinių įsitikinimų žiūrovų ir nepilnamečių auditorijai nebūtų pristatomos kaip „šeimos“, visiškai atitinka Lietuvos įstatymų normas, ką ir kalbėti apie paprotinę tradiciją ir viešąją moralę“.

Kreipimosi autoriai taip pat pažymėjo, jog: „Visuomenės dorovė ir piliečių pasitikėjimas valstybe patirtų didžiulį smūgį, jei naudojantis Seimo suteiktais įgaliojimais būtų persekiojamas asmuo, kuris liko ištikimas aukštiems moraliniams įsitikinimams ir užėmė principingą poziciją gindamas santuokos ir šeimos, o drauge ir valstybės, kurios pagrindas yra šeima, orumą“.

Tolerancijos žmogus nustebintas

„Bernardinai.lt“ pasiteiravo 2005 metų Tolerancijos žmogumi išrinkto pranciškono kunigo Arūno Peškaičio nuomonės, ar K. Danilevičienės sprendimas iš tiesų kelia grėsmę tolerancijai.

A. Peškaitis aiškino: „Nesuprantami du dalykai. Tolerancija visiškai nereiškia prievartos mano įsitikinimams, vertybėms ar estetiniam skoniui. Jei aš dirbu tam tikroje kultūros įstaigoje ir esu atsakingas už jos veiklą, tai galiu spręsti, kokios parodos čia tinka, o kokios - ne. Prievartavimas būti tolerantiškam sukelia tik netoleranciją. Antras dalykas – pats būdas bausti žmogų už tai, jog jis turi vienokias ar kitokias pažiūras, kurias išreiškia neįsileisdamas parodos, - tai žlugdyti toleranciją. Man visiškai nesuprantama, kaip gali būti žmogus baudžiamas už tai, jog jis paprasčiausiai gerbia šeimą, kaip vertybę. Ar mes neatsiduriame už pavojingos ribos?“

Beje, pranciškonas kunigas atkreipė dėmesį, kad K. Danilevičienės sprendimas paprasčiausiai gynė tai, kas sekuliarių mūsų valstybės įstatymų požiūriu yra šeima. Ji niekam nebandė primesti savo religinių įsitikinimų, bet tiesiog gynė šeimą.

A. Peškaitis teigė, jog jį labai nustebino Lygių galimybių kontrolierės sprendimas. Jo nuomone, šioje situacijoje būtina pilietiška reakcija, nes ne K. Danilevičienė, bet būtent valstybės institucija meta iššūkį žmogaus apsisprendimo laisvei.

Politikų reakcija nevienareikšmė

Verta atkreipti dėmesį, kad įspėjimas K. Danilevičienei pareikštas Prezidento Valdo Adamkaus metinio pranešimo, kuriame ne kartą buvo pabrėžiama pagarbos šeimai svarba, išvakarėse.

Apie pagarbą šeimai kalbama ir Tėvynės sąjungos Krikščioniškųjų demokratų frakcijos pirmininkės Irenos Degutienės išplatintame pareiškime. Jame teigiama: „Nėra ir negali būti tokio įstatymo, kuris pamintų tėvams Konstitucijos garantuotą teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus, saugant juos nuo nepageidautinos įtakos. Nėra ir negali būti direktyvų, draudžiančių Lietuvos piliečiams ir jų bendruomenėms vadovautis per ilgus kovų ir okupacijų šimtmečius išsaugotais krikščioniškosios etikos principais. (..) Mūsų valstybės įstatymai nenumato vienos lyties porų santuokos bei šeimos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis aiškiai susieja šeimą su motinyste, tėvyste, vaikyste bei santuoka, kuri yra laisvas vyro ir moters susitarimas. Todėl Lygių galimybių kontrolierės sprendimas yra nesusipratimas ir klaida. (..) Lygių galimybių principo įgyvendinimu visų pirma siekiama visuomenės santarvės ir darnos, atskirų interesų grupių pusiausvyros. Kai seksualinių mažumų teisės suabsoliutinamos, iškeliamos aukščiau už prigimtinės teisės principus bei tautos tradicijas, tai veda į susipriešinimą ir negali pasitarnauti nei demokratijos plėtrai, nei pačių seksualinių mažumų gerovei“.

Visiškai priešingą poziciją, kaip jau įprasta, išsakė profesorė, Seimo narė Aušrinė Marija Pavilionienė: „Autoritariškas ir kupinas tuščios retorikos kardinolo laiškas (politikė kalba apie mūsų jau cituotą LVK Šeimos reikalų komisijos pareiškimą – A.N.) yra jau antras atviras Lietuvos bažnyčios hierarchų mėginimas daryti įtaką politikams, įvesti bažnyčios cenzūrą ir represijas pasaulietiniam gyvenimui, prisidengus tradicinių vertybių ir moralės saugojimu, versti Lietuvos politikus pažeisti žmogaus teisių ir laisvių, Europos Pagrindinių teisių chartijos ir Europos bendrijos sutarčių ir Konstitucijos Europai sutarties įsipareigojimus, kurie teigia būtinybę įveikti diskriminaciją dėl lyties ir lytinės orientacijos, pripažinti žmogaus pasirinkimo teises ir laisves“.

Pasak parlamentarės, „Lietuvos bažnyčios hierarcho moralizavimai apie būtinybę apsaugoti tradicinę šeimą skamba neįtikinamai, nes katalikų kunigai tik teoriškai gali išmanyti apie šeimą. Katalikų kunigai, suvaržyti celibato, matyt, nepastebėjo, kad jau XX a. antrojoje pusėje šeimos samprata iš esmės pakito, kad jokios bažnyčios sankcijos nepajėgia stabdyti žmogaus sąmonės ir gyvenimo būdo laisvėjimo. Ketvirtajame amžiuje prasidėjusios katalikų bažnyčios represijos prieš homoseksualios orientacijos žmones tęsiasi iki šiol“.

Sunku ką nors čia komentuoti. Tegaliu priminti, jog profesorė, nepaisydama to, kad šeimos samprata esą jau radikaliai pasikeitė, regis, iki šiol gyvena tradicinėje šeimoje su europarlamentaru profesoriumi R. Pavilioniu.

Istorijos pabaiga?

Dar kartą priminiau visas dėl neįvykusios parodos Juodkrantėje kilusio skandalo peripetijas, nes esu įsitikinęs, kad čia dar anksti dėti paprasčiausią tašką. Tiksliau būtų kalbėti, kad K. Danilevičienė pasielgė taip, tarsi politikų kalbos apie pagarbą šeimai ar mūsų Konstitucijoje įrašytas teiginys, jog šeima yra visuomenės pamatas, nėra vien tik deklaracijos. Telieka viltis, kad tai įsisąmonins ir Lietuvos politinis elitas.

Kol kas – K. Danilevičienė apsvarstyta ir įspėta. Na, o „lygių teisių“ šalininkai veikiausiai rengiasi naujam smūgiui...