Taigi, mano draugė vyko į kitame mieste esantį koledžą susipažinti su juo ir jo aplinka. Ji ten nuskrido lėktuvu ir praleido kelias dienas. Viešnagės metu jos ekskursijos vadovas šiek tiek su ja flirtavo, bet tuo viskas ir baigėsi.
Tačiau praėjus maždaug savaitei po to, kai ji grįžo namo, ji gavo žinutę iš to ekskursijos vadovo el. pašto adreso. Paspaudus nuorodą, jai pasirodė daugybė pornografinių vaizdų ir reklamų.
Deja, nežinau, ar tai laikoma seksualiniu priekabiavimu, nes abu žmonės buvo pilnamečiai – jiems buvo po 18 metų. Tačiau mano draugė to nenorėjo. Ji pernelyg bijo apie tai pranešti ir nenori „sugriauti jam gyvenimo“.
Kokie būtų geriausi tolesni veiksmai šioje situacijoje?
Atsakymas
Pirmiausia svarbu suprasti, kad tai, jog abu žmonės buvo pilnamečiai, savaime nereiškia, kad toks elgesys yra priimtinas. Pilnametystė nėra sutikimas gauti seksualinio pobūdžio turinį, o flirtas ekskursijos metu taip pat nereiškia, kad tavo draugė sutiko su vėlesniu seksualiniu bendravimu.
Vis dėlto, norint tiksliai įvertinti situaciją, svarbu išsiaiškinti, ką konkrečiai ji gavo. Ar ekskursijos vadovas pats atsiuntė seksualinio pobūdžio nuotraukas arba sąmoningai nukreipė ją į pornografinį turinį? O gal nuoroda atidarė įprastą interneto svetainę, kurioje netikėtai pasirodė pornografinės reklamos? Šios aplinkybės gali turėti reikšmės vertinant jo atsakomybę.
Ką tavo draugė galėtų padaryti dabar?
- Išsaugoti įrodymus. Jei saugu tai padaryti, verta išsaugoti žinutę, siuntėjo el. pašto adresą, nuorodą ir ekrano kopijas, kuriose matyti, kas buvo atsiųsta. Nereikia pakartotinai atidaryti nuorodos, jei ji atrodo įtartina.
- Pranešti koledžui. Ji gali kreiptis į priėmimo skyrių, ekskursijų organizatorių arba už studentų ir lankytojų saugumą atsakingą padalinį. Galima tiesiog pateikti faktus ir paprašyti, kad jie įvertintų situaciją. Jai nebūtina iš anksto žinoti, ar tai teisiškai laikoma seksualiniu priekabiavimu.
- Nuspręsti, kokio rezultato ji nori. Ji gali paprašyti, kad koledžas išsiaiškintų, kas įvyko, ir įvertintų, ar darbuotojas nepažeidė elgesio taisyklių. Ji neprivalo pati su juo susisiekti ar konfrontuoti.
- Pasirūpinti savo skaitmeniniu saugumu. Jei nuoroda buvo įtartina, vertėtų neatidaryti kitų to siuntėjo nuorodų, patikrinti paskyros saugumą ir, jei įvedė kokius nors slaptažodžius ar kitus duomenis, juos pakeisti.
Dėl baimės „sugriauti jam gyvenimą“ verta prisiminti vieną svarbų dalyką: pranešimas apie galimai netinkamą elgesį nėra tas pats, kas reikalavimas žmogų nubausti. Ji gali sąžiningai papasakoti, kas nutiko, o koledžas gali įvertinti aplinkybes ir nuspręsti, ar reikia imtis veiksmų. Ji nėra atsakinga už tai, kad būtų apsaugota kito žmogaus reputacija nutylint jai nemalonią patirtį.
Kartu nereikia daryti išvadų apie ekskursijos vadovo ketinimus, kol neaišku, kaip tiksliai buvo išsiųsta nuoroda ir kas ją siuntė. Geriausia laikytis faktų, o ne spėlioti.
Jei tavo draugė kol kas bijo oficialiai pranešti, ji gali pirmiausia konfidencialiai pasikonsultuoti su koledžo atsakingu darbuotoju ar studentų konsultavimo tarnyba ir išsiaiškinti, kaip būtų nagrinėjamas toks pranešimas. Prieš atskleisdama vardus ar kitą informaciją, ji gali paklausti, kokios yra konfidencialumo ribos.
Svarbiausia – nespausti jos imtis veiksmų, kuriems ji dar nepasirengusi, bet ir neįtikinti jos, kad apie tai geriau tylėti. Ji turi teisę į savo ribas, saugumą ir galimybę papasakoti apie tai, kas ją išgąsdino ar privertė pasijusti nejaukiai.
Įvertinkite straipsnį