Kalbant apie surišimą, yra daugybė skirtingų būdų apvynioti kūną virvėmis, apriboti jo judesius ar jį pririšti, tačiau nė vienas iš jų nėra toks viliojantis kaip šibaris (Shibari).
Šiais laikais šibario pasirodymų galima netikėtai išvysti gana santūriose vietose, vyksta dirbtuvės, skirtos šiai technikai išmokti, taip pat tyrinėjamos jos galimybės kaip BDSM praktikos. Kartais šibaris visiškai nesusijęs su seksu – jis dėvimas tiesiog kaip aksesuaras arba vertinamas kaip savarankiška meno forma.
Iš esmės šibaris yra įgūdžių reikalaujanti praktika, kai žmogus surišamas naudojant sudėtingus mazgus ir gražius virvių raštus. Tai jausminga, ritualinė ir dažnai emociškai intensyvi surišimo forma.
Iš kur atsirado šibaris?
Pati šibario praktika atsirado tik XX amžiuje, nors jos ištakos siekia Hojojutsu (捕縄術) – kovos menų praktiką, naudotą Japonijos Edo laikotarpiu (1603–1868 m.). Edo laikotarpis buvo toks įdomus seksualumo požiūriu, tačiau Hojojutsu seksualumo įgijo tik atsitiktinai. Iš pradžių ši technika buvo naudojama kaliniams surišti ir gabenti. Kiekvienas mazgas ir virvės raštas nurodydavo kalinio nusikaltimo pobūdį, rangą arba statusą.
Jeigu paieškosite istorinių Hojojutsu atvaizdų, rasite iliustracijų, kuriose vyrai surišti gražiais, sudėtingais virvių mazgais. Nemeluosiu – atrodo gerai! Visiškai suprantama, kad ši meno forma ilgainiui pateko į erotiką. Tačiau man labai juokinga įsivaizduoti žmogų, kurį samurajai vedžioja surištą, galvojantį maždaug taip: „Ar tik man vienam atrodo, kad šiuo metu atrodau visai seksualiai?“
Laikui bėgant, Hojojutsu praradus praktinę paskirtį, šią techniką perėmė menininkai ir atlikėjai. Ji išsiveržė iš kovos menų pasaulio ir persikėlė į pogrindinę erotinę kultūrą. Galiausiai pasiekė ir Vakarų šalių kinkų bendruomenes.
Ką reiškia šibaris?
Šibaris (縛り) išvertus reiškia „surišti“ ir yra bendras japoniškas surišimo terminas. Vakarų šalyse šis žodis dažnai vartojamas kalbant apie estetinius ir meninius surišimo virvėmis aspektus, daugiausia dėmesio skiriant vizualiems raštams ir formai.
Kai kurie žmonės skiria šibarį nuo Kinbaku (緊縛), kuris verčiamas kaip „tvirtas surišimas“ ir konkrečiau siejamas su japoniškomis erotinio surišimo praktikomis. Šiuo atveju pabrėžiamas emocinis ryšys ir jausmingumas tarp dalyvių, dažnai siejamas su tradiciniais ir erotiniais šio meno aspektais. Tačiau, regis, šis skirtumas labiau pabrėžiamas būtent Vakarų šalyse.
Kuo šibaris toks ypatingas?
Yra daugybė priežasčių, kodėl žmones domina surišimas, tačiau šibaris mėgstamas dėl kelių konkrečių priežasčių.
Tai menas
Šibaris yra vizualiai gražus. Nesvarbu, ar esi žmogus, kurį apvynioja virvėmis ir kuris jaučiasi tarsi miela, daili, žmogiška dovanų dėžutė, ar tas, kuris iš kūno ir virvių kuria savo meno kūrinį – neabejotinai patiriamas estetinis malonumas. Kiekvienas mazgas, kiekviena virvės linija ir kiekvienas įtempimo taškas parenkamas sąmoningai, siekiant pabrėžti ir papildyti kūno formas. Šibaris puikiai tinka erotinei fotografijai, performansams ir saviraiškai. Daugelį žmonių jis traukia todėl, kad patenkina ir jausmingumo, ir kūrybiškumo poreikį.
Be to, šibaris yra efemeriškas, tai reiškia, kad jis egzistuoja tik akimirką. Virvė gali būti nukirpta, kūnas gali pajudėti, o surišimas – atrištas. Dalis grožio slypi būtent jo trumpalaikiškume. Tai mane atveda prie kito punkto...
Tai performansas
Šibario veiksmą smagu stebėti. Pasirodymuose nuolat kaitaliojasi įtampa ir atsipalaidavimas, suvaržymas ir laisvė. Gyva dviejų žmonių surišimo scena primena jausmingą, žaismingą šokį. Stebėtojai gali matyti, kaip žmogus sukasi, pakyla į orą, kybo ar kabo, o ryšys tarp aktyviojo partnerio, atliekančio surišimą (rigger), ir pasyviojo partnerio, surišamo virvėmis (rope bunny), atrodo beveik apčiuopiamas. Net vien stebint tai nepaprastai intymu ir dažnai sukelia stiprių emocijų. Mano šaltiniai („Reddit“) teigia, kad šibaris traukia nemažai teatro mėgėjų, nes jie jame mato galimybę pratęsti savo troškimą pasirodyti scenoje.
Tai įgūdis
Surišimo virvėmis negalima tiesiog imti ir bet kaip improvizuojant išmokti per kelias minutes (prašau, taip nedarykite). Tam reikia laiko, kantrybės ir anatomijos bei saugumo principų išmanymo. Kaip mokantis tapyti, siūti ar bet ko kito, ši veikla lavina protą, o įgūdžius galima nuolat tobulinti. Daugeliui pats mokymosi procesas teikia malonumą, o surišimą atliekantys žmonės į jį įsitraukia taip pat, kaip į bet kurį kitą įgūdį ar kūrybinę veiklą.
Susikaupimas
Kadangi šibaris iš tiesų yra gana drąsi ir provokuojanti veikla, ji reikalauja didelio susikaupimo. Svarbu viskas: kur eina virvė, kaip paskirstomas jos įtempimas ir kokiu kampu žmogus pakabinamas. Toks dėmesio sutelkimas gali tapti meditacine patirtimi tiek surišimą atliekančiam žmogui, tiek surišamajam. Tai padeda visiškai pasinerti į dabarties akimirką, savo kūną ir kvėpavimą. Toks sąmoningas buvimas čia ir dabar daugeliui yra patrauklus.
Žmonėms patinka virvės
Virvės turi kažką ypatingo. Jos gražiai atrodo ir maloniai jaučiamos. Gali būti minkštos arba šiurkščios, grubios arba glotnios. Vien pagalvojus apie lėtai per odą traukiamą virvę, man per kūną nubėga šiurpuliukai. Virvių estetika ir jutiminės savybės yra svarbi šibario populiarumo priežastis.
Dvasinis ir emocinis ryšys
Kaip ir daugelis BDSM praktikų, šibaris gali sukelti pakitusias sąmonės būsenas. Nesvarbu, ar jos primena meditaciją, transą, ar padeda išlaisvinti susikaupusias emocijas – šibaris gali tapti dvasine praktika. Surišamas žmogus atsiveria ir tampa pažeidžiamas, o surišantis žmogus prisiima didelę atsakomybę. Todėl visiškai suprantama, kad toks intymumas vilioja.
Naršydama internete radau žmogų, kuris aprašė šibario patrauklumą taip, kad jo mintys man iš tiesų pasirodė artimos. Šis žmogus šibarį apibūdino kaip būdą tyrinėti intymumą, sukelti emocijas ir geriau suprasti skirtingus savo seksualumo aspektus. Jam tai tapo labai asmeniška ryšio kūrimo priemone, ypač tais atvejais, kai fiziniai lytiniai santykiai buvo neįmanomi. Per šibarį jis atrado seksualinį susijaudinimą, emocinį artumą ir net draugystę bendruomenėje – ir tam nė karto neprireikė nusirengti. Gražu, ar ne?!
Apibendrinant...
Šibaris yra įvairiapusis – tai kur kas daugiau nei virvės, suvaržymas ir dominavimas. Tai gali būti kūrybinės saviraiškos būdas, o daugeliui – galimybė pasiekti gilesnius, transformuojančius savo asmenybės klodus. Šibaris patrauklus tuo, kad sujungia surišimo žavesį su sąmoningumu, jausmingumu ir vizualiniu įspūdingumu. Ir nesvarbu, ar stebi, suriši, ar pats esi surišamas – virvės gebėjimas paversti žmogaus kūną meno kūriniu išties užburia.
Įvertinkite straipsnį