
Pradėjau pasakoti žmonėms apie tai, kas nutiko, ir mane nustebino, kokie nejautrūs buvo keli jų atsakymai. Kaip man su tuo susitvarkyti ir judėti toliau?
Visa tai vyko per šešis mėnesius. Ji (pavadinkime ją Kate) vieną kartą darbe sugriebė mane už bicepso – tikslios datos nebeprisimenu. Du kartus skirtingomis progomis ji griebė man už užpakalio. O per mano gimtadienio vakarėlį ji lėtai braukė rankomis per mano pilvą.
Po trijų iš šių keturių įvykių datas prisimenu. Kiekvieną kartą iškart pasakydavau Kate, kad toks elgesys nepriimtinas. Kiekvieną kartą aiškiai ir tvirtai jai pasakydavau, kad taip elgtis negalima. Ji arba atsiprašydavo apsimestinai juokdamasi, arba atrodydavo įsižeidusi, kad nesidžiaugiu tokiu dėmesiu, arba pasakydavo, kad tai nėra didelė problema. Visa tai vyko viešai, o kai kurių tokių įvykių metu šalia buvo mūsų bendrų draugų.
Iki kelių savaičių prieš tai nesugebėjau iki galo suvokti emocinės šių įvykių reikšmės, nes po kiekvieno jų slopinau didžiulį nerimą ir šoką. Dabar, kai pripažinau sau, kas iš tikrųjų įvyko, pradėjau apie tai pasakoti aplinkiniams.
Sulaukiau labai daug užuojautos ir palaikymo iš savo bažnyčios draugų. Jie supranta mano skausmą, o keli iš jų nuolat pasiteirauja, kaip jaučiuosi, tiek susitikę su manimi, tiek parašydami žinutę.
Tačiau mano bendradarbių, kurie pažįsta ir užpuolikę asmenį, reakcijos labai skirtingos. Du žmonės sureagavo itin palaikančiai ir šiltai.
Viena bendradarbė, pavadinkime ją Angie, nelabai ką pasakė, kai papasakojau naujieną, ir atrodė nuliūdusi. Tačiau ji nusijuokė, kai pasiskundžiau, kad dabar darbe turiu „nuolat dairytis per petį“.
Kita draugė, Jackie, kuriai parašiau žinutę, nes pastaruoju metu sunku ją pamatyti ne darbo aplinkoje, nuo tada man nepasakė nė žodžio, išskyrus pasisveikinimą, į kurį pirmas pasisveikinau aš.
Dar vienas draugas, Eugene'as, kuriam taip pat papasakojau žinute, pasakė, kad negaliu su juo apie tai kalbėti, nes jis draugauja su mumis abiem. Jis patarė kreiptis į personalo skyrių ir pasiūlė, kad turėčiau su ja „viską išspręsti“, nes situacija jau „peržengia ribas“.
Atsakiau Eugene'ui, iš esmės pasakydamas, kad šioje situacijoje aš esu nukentėjęs asmuo ir kad pokalbiai su ja nepadeda.
Su Jackie dar nekalbėjau. Angie pasisveikinu, bet ilgai neužsibūnu šalia jos, nes ji sėdi netoli Kate.
Ką apie tai manote? Labai ačiū, kad perskaitėte. ❤️
Papildymas: Anksčiau su Kate draugavome, tačiau dėl pirmiau aprašytų dalykų dabar darbe ją ignoruoju. Taip pat užblokavau ją „Instagram“.
Autoriaus vardas neskelbiamas
Atsakymas
Pirmiausia noriu pasakyti, kad tavo reakcija suprantama. Tai, ką aprašei, nėra vienas nepatogus nesusipratimas. Tu aprašei keturis nepageidaujamo fizinio kontakto atvejus per šešis mėnesius ir aiškiai pasakei Kate, kad toks elgesys tau nepriimtinas. Nepaisant to, jis kartojosi.
Tai, kad esi vyras, o Kate – moteris, nepanaikina tavo teisės į asmenines ribas. Vyrai taip pat gali patirti seksualinį priekabiavimą ar seksualinį užpuolimą, ir jiems nereikia įrodyti, kad yra pakankamai sukrėsti, kad jų patirtis būtų vertinama rimtai.
Kodėl dabar emocijos gali būti stipresnės?
Kartais žmogus iš pradžių susitelkia į tai, kad reikia išbūti situacijoje ir tęsti kasdienį gyvenimą. Tik vėliau, kai atsiranda daugiau saugumo ar galimybė apmąstyti įvykius, išryškėja jų emocinis poveikis.
Tai, kad anksčiau slopinai savo jausmus, nereiškia, kad perdedi dabar. Gali jausti pyktį, nerimą, gėdą, nusivylimą, nesaugumą darbe ar net gedėti anksčiau turėtos draugystės. Šios reakcijos gali egzistuoti kartu.
Tau nereikia skubėti „judėti toliau“. Pirmiausia verta leisti sau pripažinti, kad tavo ribos buvo pažeistos, ir išsiaiškinti, ko reikia, kad vėl jaustumeisi saugiai.
Kaip vertinti draugų reakcijas?
- Tavo bažnyčios draugų palaikymas rodo, kaip svarbu turėti žmonių, kurie tavęs išklauso, patiki tavo patirtimi ir patys pasiteirauja, kaip jautiesi. Palaikyk šiuos ryšius.
- Angie juokas galėjo kilti iš nejaukumo ar nežinojimo, kaip reaguoti, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad ji tyčiojasi iš tavęs. Jei nori, gali ramiai pasakyti, kad ta pastaba tau buvo rimta ir kad tau reikėjo supratimo, o ne juoko.
- Jackie tylėjimas gali reikšti daug ką: ji gali nežinoti, ką pasakyti, jaustis įstrigusi tarp draugų arba vengti konflikto. Kol nežinai priežasties, nebūtina daryti galutinės išvados apie jos požiūrį į tave. Jei šis ryšys tau svarbus, gali vieną kartą parašyti, kad tau būtų svarbu žinoti, ar ji pasirengusi tave išklausyti.
- Eugene'o reakcija yra sudėtingesnė. Jis turi teisę nustatyti ribas tam, apie ką gali su tavimi kalbėti, nes pats jaučiasi įtrauktas į konfliktą. Tačiau jo siūlymas „susitarti“ su Kate gali sudaryti įspūdį, kad atsakomybė už situacijos išsprendimą tenka tau abiem pusėms vienodai. Tu jau ne kartą aiškiai pasakei, kad toks kontaktas tau nepriimtinas. Tau nereikia dar kartą su ja kalbėtis vien tam, kad kitiems būtų patogiau.
Svarbu prisiminti, kad ne visi žmonės mokės tinkamai reaguoti į tokią patirtį. Kai kurie bijo konflikto, kiti nežino, kaip padėti, o dar kiti pirmiausia siekia išlaikyti draugų grupės ramybę. Tai gali paaiškinti jų elgesį, bet nepanaikina tavo nusivylimo ar skausmo.
Ką praktiškai daryti darbe?
1. Užsirašyk įvykius ir išsaugok įrodymus.
Užfiksuok datas, vietas, kas įvyko, ką pasakei Kate ir kas galėjo tai matyti. Jei kai kurių datų nepameni, pažymėk tai sąžiningai. Nereikia turėti tobulos atminties, kad galėtum pranešti apie pasikartojantį elgesį.
2. Rimtai apsvarstyk kreipimąsi į personalo skyrių (HR).
Eugene'as šiuo klausimu pateikė praktišką pasiūlymą, nors kitos jo reakcijos dalys galėjo būti skaudžios. Kadangi tai vyko darbo aplinkoje ir Kate yra dabartinė bendradarbė, gali būti verta oficialiai informuoti HR arba kitą už darbuotojų saugumą atsakingą asmenį. Gali paprašyti paaiškinti konfidencialumo ribas, pranešimo nagrinėjimo tvarką ir galimas apsaugos priemones.
3. Tu neprivalai su Kate susitaikyti ar likti draugais.
Kol kas gali palaikyti tik būtiną, dalykišką kontaktą. Jei jautiesi nesaugiai, gali paprašyti, kad būtų išvengta nereikalingo tiesioginio kontakto, ir išsiaiškinti, kokios darbo organizavimo galimybės prieinamos. Svarbu, kad tau nereikėtų vienam spręsti visos situacijos.
4. Ieškok emocinio palaikymo ne tik darbe.
Kadangi jau turi žmonių, kurie tave palaiko, pasinaudok tuo. Jei nerimas, įtampa ar įkyrios mintys trukdo miegoti, dirbti ar palaikyti santykius, pokalbis su psichologu ar kitu tinkamu specialistu gali padėti apdoroti patirtį ir atgauti saugumo jausmą. Tai nėra silpnumo požymis.
O kaip judėti toliau santykiuose su bendradarbiais?
Pabandyk atskirti du klausimus: kas tau padėjo ir kas tave nuvylė. Tau nereikia iškart nutraukti visų santykių su žmonėmis, kurie sureagavo netobulai, tačiau taip pat neprivalai apsimesti, kad jų reakcijos tavęs nepaveikė.
Gali suteikti žmonėms galimybę pasitaisyti, jei jie tau svarbūs, bet stebėk ne tik jų žodžius, o ir tai, ar jie pasirengę išklausyti, gerbti tavo ribas ir neperkelti atsakomybės tau.
Svarbiausia mintis: tau nereikia įtikinti kiekvieno bendradarbio, kad tavo patirtis buvo rimta. Tu jau pasakei Kate, kad jos elgesys nepriimtinas. Dabar tavo užduotis nėra išsaugoti visų patogumą ar įrodyti, kad esi „tikras vyras“, kuris su viskuo susitvarko pats. Tavo užduotis – pasirūpinti savo saugumu, gauti palaikymą ir nuspręsti, kokių ribų tau reikia ateityje.
Tu gali būti vyras, jaustis sukrėstas ir norėti pagalbos. Šie dalykai vienas kitam neprieštarauja.
Įvertinkite straipsnį