
Kurso draugė (22 m.) netinkamai mane (20 m.) lietė, o dabar esu kaltinama patyčiomis.
Mano kurso draugė, kurią laikiau savo drauge, netinkamai mane lietė. Pavadinkime ją M. Ji lietė mane nuo pakinklio užpakalinės dalies beveik iki pat sėdmenų. Tai vyko per paskaitą, o aš su ja net nekalbėjau – padėjau kitai kurso draugei.
Kai ji palietė man užpakalį, paklausiau: „Ką tu darai?“ Buvau labai sutrikusi ir šokiruota. M atsakė: „Tiesiog norėjau.“ Kaip paaiškėjo, ji manęs atsiprašė ir pastebėjo, kaip nejaukiai jaučiausi, – bent jau taip ji man pasakė, kai vėliau su ja susidūriau dėl šio įvykio.
Tačiau po kelių mėnesių, kai su keliais kurso draugais sėdėjome prie mokyklos iškylų stalo, ji atsisuko į mane. Aš tuo metu žiūrėjau į telefoną, o ji pirštu palietė man krūtį. Tai matė dar viena kurso draugė. Vėl nejaukiai paklausiau: „Ką tu darai?“ Ji atsakė: „Na, juk vilki palaidinę su iškirpte...“
Prieš kelias savaites parašiau jai žinutę, kurioje išsamiai aprašiau abu įvykius ir paaiškinau, kaip dėl jų jaučiuosi. Taip pat pasakiau, kad apie jos elgesį kalbėsiu su dėstytoja ir nebenoriu su ja turėti jokio kontakto.
Tą dieną, kai norėjau papasakoti dėstytojai apie šį elgesį, pavėlavau į pamoką. M spėjo pasikalbėti su dėstytoja anksčiau už mane ir, kaip supratau, verkė bei raudojo.
Dėstytoja man pasakė, kad tiki abiem pasakojimais (nežinau, ką M jai papasakojo), tačiau mano, kad visa tai tėra „nesusipratimas“.
Taip pat papasakojau, kad nesu vienintelis toks atvejis. M lietė dar dviejų merginų sėdmenis, vienu atveju beveik palietė kitos merginos krūtį, o kitą merginą bandė sugriebti už liemens.
Maniau, kad viskas jau gerai, bet pradėjau pastebėti, jog M ėmė dažnai privačiai kalbėtis su dėstytojais – daug dažniau nei anksčiau.
Šiandien mano kuratorė pasakė, kad M pasakoja, jog jaučiasi vieniša, o aš ir mano draugų grupė ją atstumiame, apkalbame ir juokiamės jai už nugaros. Aš niekada taip nesielgiau, nes per paskaitas apie ją nekalbėjau ir su ja nebendravau.
M taip pat rodė kitoms kurso draugėms mano jai siųstą žinutę, iš jos šaipėsi ir teisinosi tokiais žodžiais:
„Aš visada liečiu savo draugus, todėl maniau, kad tai bus normalu.“
„Šioje profesinėje srityje tave nuolat liečia, todėl nemanau, kad ji pasirengusi šioms studijoms.“
Be to, kitai kurso draugei ji pasakė: „Jeigu ji praneš apie mane, aš pasakysiu, kad ji iš manęs tyčiojasi.“
Ji taip pat pradėjo laidyti „juokelius“ apie netinkamą lietimą. Pavyzdžiui, paliečia kam nors petį ir sako: „O ne, tai seksualinis priekabiavimas!“ Taip ji šaiposi iš manęs, nors manęs tuo metu net nėra šalia.
Dabar jaučiu, kad dėstytoja manimi netiki, nes M prieš ją verkė ir pasakojo, kokia aš ir mano draugai esame nedraugiški, kad ją paliekame nuošalyje.
Aš neverkiau kitų akivaizdoje ir stengiausi susilaikyti nuo ašarų. Man net pasakė, kad kadangi mane matė linksmai bendraujančią su kitais žmonėmis, vadinasi, tikriausiai nesu liūdna ar nerimaujanti dėl šios situacijos.
Man atrodo, kad M bando nukreipti dėmesį nuo savo netinkamo elgesio, vaizduodama save vieniša ir atstumta, nors iš tikrųjų jau susirado naujų draugų.
Dabar man teks dalyvauti tarpininkavimo susitikime su mokymo įstaigos atstovais, nes jie gavo pranešimų, kad apkalbu M ir juokiuosi iš jos, nors aš apie ją išvis nekalbėjau.
Ką turėčiau daryti? Naktimis tiesiog negaliu užmigti, praradau apetitą ir bijau grįžti į mokymo įstaigą bei matyti M, besikalbančią su kitais dėstytojais ar kurso draugais.
Autorės vardas neskelbiamas
Atsakymas iš psichologo pozicijos
Tai, ką aprašai, skamba kaip labai varginanti ir emociškai sunki situacija. Tu bandei nustatyti aiškias ribas po nepageidaujamų prisilietimų, o dabar jautiesi taip, tarsi pati turėtum gintis nuo kaltinimų. Suprantama, kad dėl to kyla nerimas, pyktis, bejėgiškumas ir baimė grįžti į mokymo įstaigą.
Pirmiausia svarbu pasakyti: tai, kad M jautėsi vieniša arba manė, jog jos elgesys buvo draugiškas, savaime nepateisina nepageidaujamų prisilietimų. Apranga su iškirpte nėra sutikimas liesti krūtis, o draugystė nesuteikia automatinio leidimo liesti kito žmogaus kūną.
1. Pradėk nuo faktų dokumentavimo
Kadangi situacija tapo oficialiu ginču, dabar svarbu kuo ramiau ir tiksliau užfiksuoti įvykius.
- Išsaugok žinutę, kurią jai siuntei, jos atsakymus ir visus kitus su situacija susijusius pranešimus.
- Užsirašyk abiejų prisilietimų datas arba apytikslį laiką, vietą, kas buvo šalia ir ką kiekviena iš jūsų pasakė.
- Atskirai užfiksuok tai, ką pati girdėjai ar matei, ir tai, ką tau papasakojo kiti žmonės.
- Jei yra liudininkų, kurie patys matė prisilietimus, pasižymėk jų vardus. Jei jie sutiks, gali paprašyti, kad savo prisiminimus aprašytų savais žodžiais.
- Užsirašyk ir konkrečius atvejus, kai M rodė tavo žinutę ar grasino apkaltinti tave patyčiomis, nurodydama, kas tau apie tai papasakojo.
Nereikia rinkti įrodymų bet kokia kaina ar įkalbinėti kitų žmonių palaikyti tavo pusę. Svarbiausia išsaugoti tai, ką jau turi, ir išlaikyti aiškų skirtumą tarp savo patirties bei kitų žmonių pasakojimų.
2. Kaip pasiruošti tarpininkavimo susitikimui?
Prieš susitikimą paprašyk raštu paaiškinti, kokie konkretūs kaltinimai tau pateikti, kokia bus susitikimo tvarka ir kas jame dalyvaus. Taip pat gali pasiteirauti, ar gali atsivesti patikimą asmenį arba studentų atstovą, kuris suteiktų tau palaikymą.
Susitikime laikykis aiškios įvykių chronologijos. Pavyzdžiui:
„M mane lietė du kartus be mano sutikimo. Pirmą kartą aiškiai parodžiau, kad man tai nepriimtina, o antrą kartą ji mano aprangą panaudojo kaip pasiteisinimą. Po to parašiau jai, paaiškinau, kaip jaučiuosi, ir paprašiau nebesusisiekti su manimi. Dabar noriu, kad šie įvykiai būtų vertinami atskirai nuo kaltinimų, jog ją apkalbu.“
Jei kaltinimai dėl patyčių yra nepagrįsti, ramiai tai pasakyk ir paprašyk konkrečių pavyzdžių: kada tai tariamai įvyko, ką tiksliai pasakei ar padarei ir kokiais duomenimis remiamasi.
Nesistenk įrodyti savo patikimumo verkdama ar slėpdama emocijas. Žmogus gali būti sukrėstas ir vis tiek kalbėti ramiai, šypsotis su kitais ar dalyvauti įprastoje veikloje. Tai, kad tavęs nematė verkiančios, nepaneigia tavo išgyvenimų.
Jei manai, kad tiesioginis tarpininkavimas su M tau šiuo metu būtų per daug įtemptas arba nesaugus, gali paprašyti atskiro pokalbio su atsakingu asmeniu ir paaiškinti, kodėl tau reikalingas kitoks procesas. Tarpininkavimas neturėtų reikšti, kad privalai atsisakyti savo ribų ar sutikti su svetima įvykių interpretacija.
3. Aiškiai atskirk jos jausmus nuo jos elgesio
M gali iš tiesų jaustis vieniša ar atstumta. Tačiau net jei jos emocijos nuoširdžios, tai nereiškia, kad tavo pareiga yra atnaujinti draugystę arba toleruoti elgesį, kuris tau nepriimtinas.
Tu turi teisę nutraukti bendravimą su žmogumi, šalia kurio nesijauti saugiai. Tai savaime nėra patyčios.
Kita vertus, kad apsaugotum save, stenkitės su draugais neįsitraukti į jos asmenybės aptarinėjimą, pašaipas ar viešus ginčus. Jei kas nors paklaustų, gali atsakyti trumpai:
„Tarp mūsų įvyko situacija, kurią sprendžiu su mokymo įstaiga. Nenoriu jos aptarinėti su kitais ar eskaluoti konflikto.“
Taip išlaikysi savo poziciją, nesuteikdama papildomo pagrindo naujiems ginčams.
4. Paprašyk konkrečių saugumo ir bendravimo ribų
Jei bijai grįžti į mokymo įstaigą, verta raštu kreiptis į kuratorę, administraciją ar kitą atsakingą asmenį ir paprašyti praktinių sprendimų. Pavyzdžiui:
- kad nebūtum priversta sėdėti ar dirbti tiesiogiai su M;
- kad bendravimas dėl studijų vyktų per dėstytoją ar oficialų kanalą;
- kad būtų aiškiai užfiksuotas tavo prašymas nebendrauti su ja asmeniškai;
- kad tavo žinutės nebūtų naudojamos pašaipoms ar viešai platinamos be reikalo;
- kad tau būtų paaiškinta, kaip mokymo įstaiga nagrinės ir dokumentuos abiejų pusių skundus.
Jei mokymo įstaiga turi oficialią seksualinio priekabiavimo, studentų elgesio ar skundų nagrinėjimo tvarką, paprašyk jos kopijos. Jei manai, kad situacija nagrinėjama šališkai, gali kreiptis į aukštesnę administraciją, studentų atstovybę ar atitinkamą nepriklausomą konsultavimo instituciją.
5. Nepamiršk savo sveikatos
Tai, kad nebegali normaliai miegoti ir praradai apetitą, rodo, jog ši situacija jau smarkiai veikia tavo savijautą. Tau nereikia laukti, kol viskas bus išspręsta mokymo įstaigoje, kad gautum pagalbą.
Pabandyk pasikalbėti su žmogumi, kuriuo pasitiki, ir, jei simptomai tęsiasi, kreipkis į šeimos gydytoją ar psichologą. Tai nėra silpnumas ir nereiškia, kad tavo pozicija mažiau pagrįsta. Tai būdas pasirūpinti savimi, kol sprendi sudėtingą situaciją.
Jei įmanoma, artimiausiomis dienomis palaikyk bent minimalų miego ir valgymo režimą, net jei apetitas sumažėjęs. Prieš miegą užrašyk konkrečius kitus žingsnius, kurių imsis rytoj, kad nereikėtų visko nuolat mintyse kartoti.
Pabaigai
Tu neprivalai įrodyti, kad esi pakankamai įskaudinta, kad tavo ribos būtų gerbiamos. Taip pat neprivalai išspręsti viso konflikto viena.
Dabar tavo tikslas – išsaugoti faktus, aiškiai išdėstyti savo poziciją, pasitelkti patikimą palaikymą ir paprašyti, kad mokymo įstaiga situaciją nagrinėtų sąžiningai, nevertindama jos vien pagal tai, kas verkė ar kas atrodė ramesnis.
Tavo geriausia apsauga šiuo metu yra ne kerštas ar viešas ginčas, o ramus, nuoseklus faktų fiksavimas ir oficialus procesas. Ir svarbiausia – tau nereikia atkurti draugystės su žmogumi, su kuriuo nebenori bendrauti.
Įvertinkite straipsnį