Nenoriu girtis, bet mokykloje esu populiari. Na, bent jau taip atrodo. Daug žmonių prieina prie manęs pasisveikinti ar pagirti, nors aš pati mokykloje beveik nieko nepažįstu. Kai kurie dažnai klausia, kodėl visada būnu viena, bet man tai nelabai rūpi – tiesiog nenoriu nuolat būti apsupta daugybės žmonių.
Jie nežino, kad man diagnozuotas I tipo bipolinis sutrikimas, tačiau nevartoju vaistų. Tai yra pats baisiausias dalykas... Sergant I tipo bipoliniu sutrikimu, man pasireiškia labai sunkūs manijos epizodai.
Viena iš problemų, su kuriomis susiduriu per šiuos epizodus, yra padidėjęs seksualinis potraukis ir seksualinis impulsyvumas. Anksčiau susirašinėdama su buvusiu vaikinu rašydavau šlykščius dalykus, o paskui visada jausdavausi kalta. Aš net nenorėjau taip elgtis – tiesiog troškau patvirtinimo, kad esu verta dėmesio. Tai buvo šlykštu... Juk turėčiau būti tobula, tokia, kokią mane laiko žmonės mokykloje. Dabar negaliu net pažvelgti į save veidrodyje ar nusiprausti po dušu, kad nepradėčiau apie tai galvoti.
Viskas nuėjo taip toli, kad kartą buvęs vaikinas atėjo pas mane į svečius ir manė, jog noriu ne tik pasikalbėti... Todėl jis pradėjo liesti mane per drabužius. Aš nieko nesakiau, nes buvau šokiruota, o jis suprato mano tylą taip, tarsi man tai patiktų. Pasakiau „liaukis“ tik tada, kai jis pabandė nurengti mano drabužius. Jam pasakiau, kad man tai patinka, nors iš tikrųjų taip nesijaučiau. Aš nuolat sakau, kad man patinka dalykai, kurie iš tikrųjų nepatinka, arba kad neprieštarauju tam, kam iš tiesų prieštarauju. O paskui jaučiuosi bjauri ir verkiu prieš užmigdama.
Per pasimatymus – IR DAR VIEŠOSE VIETOSE, ĮSIVAIZDUOKITE – kartais bandydavau daryti nekaltus dalykus, pavyzdžiui, paliesti vaikino skruostus, bet jis visada pradėdavo liesti mane taip, kaip, mano manymu, viešumoje nederėtų liesti. Žinoma, aš tam pasiduodavau. Tuo metu man visada stipriai plakdavo širdis, o vėliau prasidėdavo panikos priepuoliai.
Galiausiai vieną kartą ir pati jį taip paliečiau. Tai buvo pati blogiausia mano gyvenimo diena, dėl kurios labiausiai gailiuosi. Neliečiau jo intymių vietų ar nieko panašaus – tik kaklą, pečius ir panašiai, bet, manau, jausmingai. Jis visada reaguodavo itin stipriai. Tai įvyko impulsyviai, o kartais taip elgdavausi ir norėdama pati sau pakenkti. Galvodavau, kad jeigu šiandien padarysiu ką nors labai blogo, dėl ko nerimausiu, gal pamiršiu vakarykštį konfliktą su tėvais.
Jaučiuosi šlykštus, bjaurus žmogus. Jaučiuosi kaip apskretėlė... Man atrodo, kad nenusipelnau visos meilės ir dėmesio, kurį gaunu mokykloje. Esu paskutinėje mokyklos klasėje. Prie manęs prieina kelios jaunesnės, pirmaklasės mokinės – jos drovisi, rausta, o aš mintyse tik galvoju, kad tikiuosi, jog jos niekada netaps tokios kaip aš.
Aš net nesu turėjusi lytinių santykių ir nesu bučiavusis prancūziškai. Tiesą sakant, dabartinis mano vaikinas yra vienintelis žmogus, kuris iš tikrųjų yra pabučiavęs mane į lūpas. Ir vis tiek jaučiuosi taip, tarsi būčiau jį nuvylusi.
Kai tik prisimenu savo kvailą impulsyvumą, netinkamą elgesį ir tai, kokia, mano manymu, buvau tiesiog šlykšti, pradedu savęs nekęsti. Jaučiuosi nešvari apsimetėlė, tarsi būčiau apgavikė. Man buvo 16–17 metų, juk neturėjau taip elgtis. Esu šlykšti.
Autorės vardas nežinomas
Atsakymas
Pirmiausia norėčiau pasakyti tai, ką šio įrašo autorė, regis, šiuo metu sunkiai gali priimti: tu nesi šlykštus žmogus vien todėl, kad praeityje elgeisi impulsyviai, turėjai seksualinių minčių ar padarei dalykų, dėl kurių dabar gailiesi. Tu esi žmogus, kuris išgyvena daug gėdos, nerimo ir savęs kaltinimo. Tai nėra tas pats, kas būti blogam žmogui.
Iš tavo pasakojimo atrodo, kad seksualiniai išgyvenimai susipynė su keliais kitais dalykais: bipolinio sutrikimo simptomais, poreikiu jaustis vertinamai, sunkumais pasakyti „ne“, konfliktais šeimoje ir polinkiu bausti save už tai, kas jau įvyko. Visa tai verta vertinti rimtai, tačiau ne per savęs žeminimą.
1. Padidėjęs seksualumas nėra tavo moralinio charakterio matas
Sergant I tipo bipoliniu sutrikimu, manijos ar hipomanijos epizodų metu gali sustiprėti seksualinis potraukis, sumažėti impulsų kontrolė ir padidėti polinkis rizikuoti. Tačiau ne visi žmonės tai patiria vienodai.
Jeigu tavo aprašytas seksualinis impulsyvumas pasireiškia manijos epizodų metu, tai yra svarbi informacija, kurią reikėtų aptarti su psichiatru. Tai nereiškia, kad kiekvienas tavo veiksmas automatiškai paaiškinamas diagnoze, bet taip pat nereikėtų visko aiškinti tuo, kad esi „šlykšti“ ar „neturi padorumo“.
Tu aprašai ne tik seksualinį elgesį, bet ir didelį emocinį skausmą, impulsyvumą bei sunkumus reguliuoti savo būseną. Tai yra dalykai, su kuriais galima dirbti ir dėl kurių verta ieškoti pagalbos.
Ypač svarbu tai, kad rašai apie diagnozuotą I tipo bipolinį sutrikimą ir vaistų nevartojimą. Jei šiuo metu nesi prižiūrima psichiatro, susisiek su juo arba kitu psichikos sveikatos specialistu kuo greičiau. Jei manijos simptomai stiprėja, beveik nemiegi, jautiesi neįprastai energinga ar pastebi, kad vis sunkiau kontroliuoti impulsus, kreipkis skubiau. Vaistų nereikėtų pradėti vartoti, nutraukti ar keisti savarankiškai.
2. Tu neprivalai mėgautis tuo, su kuo anksčiau sutikai
Viena svarbiausių tavo pasakojimo dalių yra ta, kurioje rašai, kad sakai „man patinka“ arba „aš neprieštarauju“, nors iš tiesų taip nesijauti.
Žmonės kartais taip elgiasi dėl baimės nuvilti kitą žmogų, sustingimo netikėtoje situacijoje, noro būti priimtiems ar sunkumų atpažinti savo jausmus tuo metu, kai situacija vyksta. Kai kurie žmonės, susidūrę su netikėtu ar nemaloniu prisilietimu, sustingsta ir negali iš karto sureaguoti. Tai nėra tas pats, kas laisvai ir sąmoningai pasirinkti, kad toks kontaktas jiems priimtinas.
Tavo tylėjimas ar tai, kad anksčiau buvai sakiusi „man patinka“, savaime nereiškia, kad privalėjai norėti tolesnių veiksmų. Sutikimas turi būti savanoriškas, o žmogus gali persigalvoti bet kuriuo metu.
Jeigu vaikinas suprato tavo elgesį kaip sutikimą, tai nebūtinai reiškia, kad jis tyčia norėjo tave įskaudinti. Tačiau tavo ribos vis tiek svarbios. Kai žmogus pasako „stop“, kitas žmogus turi sustoti.
Ateityje gali padėti kelios trumpos frazės, kurias verta iš anksto apgalvoti:
- „Man patinka būti su tavimi, bet nenoriu, kad mane taip liestum.“
- „Dar nežinau, ar man tai patinka. Noriu sustoti.“
- „Nenoriu tęsti. Prašau gerbti mano sprendimą.“
- „Jeigu pasakau, kad viskas gerai, nors atrodau sutrikusi, geriau paklausk, ar tikrai to noriu.“
Tau nereikia pateisinti savo atsisakymo. Ir nereikia tęsti kontakto vien todėl, kad jau leidai kitam žmogui prie tavęs prisiliesti.
3. Tai, kad pati jį palietei, nepadaro tavęs „apskretėle“
Rašai, kad vieną kartą pati jausmingai palietei vaikiną ir dabar tai laikai blogiausia savo gyvenimo diena.
Tačiau svarbu atskirti du dalykus: ar padarei ką nors prieš savo vertybes ir ar iš tiesų padarei kažkam žalą. Tai nėra tas pats.
Galbūt tau tas prisilietimas nepatiko, galbūt pasielgei impulsyviai, o galbūt tuo metu norėjai artumo, bet vėliau išsigandai savo pačios elgesio. Kad ir kaip buvo, vienas įvykis neapibrėžia tavo charakterio. Jei manai, kad peržengei kito žmogaus ribas, gali iš to pasimokyti, prireikus atsiprašyti ir ateityje elgtis kitaip. Tačiau nėra jokios priežasties visą save už tai pasmerkti.
Taip pat nėra nieko savaime gėdingo liečiant žmogaus kaklą ar pečius, jei abiem tai priimtina. Svarbu ne tai, ar veiksmas atrodo „nekaltas“ ar „seksualus“, o tai, ar abu žmonės jo nori ir jaučiasi saugiai.
4. Kodėl po tokių situacijų prasideda panika?
Tu rašai, kad situacijų metu stipriai plaka širdis, o po jų ištinka panikos priepuoliai. Tai rodo, kad šie išgyvenimai tau kelia didelį stresą.
Gali būti, kad tuo metu bandai prisitaikyti prie kito žmogaus lūkesčių, ignoruodama savo pačios diskomfortą. Vėliau, kai situacija baigiasi, išryškėja baimė, kaltė ir mintys apie tai, ką padarei.
Taip pat rašai, kad kartais elgeisi impulsyviai norėdama užgožti konfliktus su tėvais. Tai svarbi detalė: jeigu rizikingas elgesys trumpam padeda pamiršti kitą skausmą, jis gali tapti būdu pabėgti nuo emocijų. Tačiau po jo atsiranda naujas kaltės ir nerimo sluoksnis.
Verta su specialistu išsiaiškinti, kas vyksta prieš tokius epizodus: ar tai būna manijos simptomai, ar noras sulaukti patvirtinimo, ar konfliktai šeimoje, ar keli dalykai kartu. Supratus priežastis, lengviau atrasti kitų būdų susidoroti su emocijomis.
5. Tu neprivalai būti tobula mergina, kokią tave įsivaizduoja mokyklos draugai
Atrodo, kad jauti didelį atotrūkį tarp to, kaip tave mato kiti, ir to, kaip pati save vertini. Kiti tave laiko populiaria, malonia ar verta dėmesio, o tu pati save matai kaip nešvarią apsimetėlę.
Tačiau žmonės nėra tobuli personažai, kurių vertė priklauso nuo to, ar jie visada elgiasi nepriekaištingai. Tu gali būti populiari ir kartu turėti sunkumų. Gali būti maloni jaunesnėms mokinėms ir kartu gailėtis dėl savo ankstesnių sprendimų. Šie dalykai vienas kitam neprieštarauja.
Tu taip pat neprivalai tapti pavyzdžiu, kuris niekada nepadaro klaidų. Jaunesnėms merginoms nebūtina žinoti visų tavo asmeninio gyvenimo detalių. Ir tau nereikia jų akyse būti tobula, kad būtum verta pagarbos.
6. Tau nereikia savęs bausti už tai, kad tau buvo 16 ar 17 metų
Paauglystėje dar tik mokomasi suprasti savo norus, nustatyti ribas, atpažinti spaudimą ir priimti sprendimus. Tai nereiškia, kad kiekvienas poelgis yra nesvarbus, bet reiškia, kad klaidos ir painūs išgyvenimai nėra įrodymas, jog žmogus yra nepataisomai blogas.
Dabar gali pažvelgti į praeitį ir pasakyti: „Kai kurių dalykų daugiau nenoriu daryti. Noriu geriau suprasti save ir išmokti apsaugoti savo ribas.“ Tai yra atsakomybė ir augimas.
Tačiau sakinys „aš esu šlykšti“ nieko nepataiso. Jis tik dar labiau sustiprina gėdą ir gali paskatinti tave toliau ignoruoti savo poreikius.
Pabandyk pakeisti jį į konkretesnę mintį: „Kai kuriose situacijose elgiausi impulsyviai, nes man buvo sunku suvaldyti emocijas ir suprasti savo ribas. Dabar galiu mokytis elgtis kitaip.“
Tai nėra bandymas pateisinti viską, kas įvyko. Tai būdas prisiimti atsakomybę nesunaikinant savo savivertės.
7. Ką galėtum padaryti dabar?
- Kuo greičiau pasikalbėk su psichiatru apie manijos epizodus, padidėjusį seksualinį impulsyvumą ir tai, kad šiuo metu nevartoji paskirtų vaistų. Jei esi nepilnametė arba dar priklausai nuo tėvų, gali kreiptis į patikimą suaugusįjį, mokyklos psichologą ar kitą specialistą, kuris padėtų gauti pagalbą.
- Laikinai sulėtink romantinius ir seksualinius santykius, jei jie šiuo metu kelia daugiau panikos nei malonumo. Tau nereikia įrodinėti meilės ar vertės fiziniu artumu.
- Mokykis atpažinti savo tikruosius norus. Prieš sutikdama su prisilietimu paklausk savęs: „Ar aš pati to noriu, ar tik bijau nuvilti kitą žmogų?“ Jei nežinai atsakymo, gali palaukti.
- Užsirašyk, kaip jautiesi prieš impulsyvius veiksmus ir po jų. Tai gali padėti tau ir specialistui pastebėti sąsajas su nuotaikos pokyčiais, stresu ar šeimos konfliktais.
- Kalbėk su savimi taip, kaip kalbėtum su artima drauge. Jei ji papasakotų tą pačią istoriją, ar tikrai pasakytum jai, kad ji šlykšti ir nenusipelno meilės? Jei ne, kodėl sau taikai tokią negailestingą taisyklę?
Ir dar: dabartinis vaikinas nėra teisėjas, kuris sprendžia, ar tu pakankamai tyra, kad būtum verta jo meilės. Jei santykiai tau svarbūs, galite kalbėtis apie ribas, pasitikėjimą ir tai, kas abiem priimtina. Tau nereikia išpažinti kiekvienos praeities detalės vien tam, kad įrodytum, jog esi gera partnerė.
Pabaigai noriu pabrėžti vieną dalyką: tavo vertė nepriklauso nuo to, kiek seksualinės patirties turi, kaip atrodai, ar kaip kiti vertina tavo praeitį. Tau nereikia užsitarnauti teisės būti mylimai elgiantis nepriekaištingai.
Tu gali gailėtis kai kurių savo veiksmų, mokytis nustatyti ribas, gauti pagalbą dėl bipolinio sutrikimo ir kartu išlikti žmogumi, vertu meilės bei pagarbos.
Jeigu neapykanta sau tampa tokia stipri, kad kyla minčių save žaloti ar nebenorėti gyventi, pasakyk apie tai patikimam žmogui ir kreipkis skubios pagalbos. Tau nereikia laukti, kol pasidarys dar blogiau, kad nusipelnytum pagalbos.
Įvertinkite straipsnį