Vietoj vardų naudosiu raides R, O, H ir T.
Tai pirmoji mano diena mokykloje po dvejų metų mokymosi namuose. Tai labai gera mokykla, į kurią pati norėjau patekti. Į mokyklą važiuoju taksi, nes autobusų stotelė yra kitame kaime.
Pirmąją dieną ir kelionė taksi, ir pati mokykla buvo visiškai normalios. H nebuvo, nes jis atostogavo. Beje, H ir R mokosi vienuoliktoje klasėje, o aš – dešimtoje. Antrąją dieną taip pat viskas praėjo gerai. Abi dienas niekas tarpusavyje nebendravo, kol trečios dienos rytą H grįžo iš atostogų ir įlipo į taksi. H ir R yra draugai, todėl jie šnekėjosi ir panašiai. Atvykus į mokyklą viskas buvo gerai, tačiau problemos prasidėjo keliaujant namo.
Beje, šiame taksi aš esu vienintelė mergina.
T pradėjo labai garsiai leisti anime garsus, kuriuose anime mergina dejuoja ir sako seksualinio pobūdžio dalykus. Kažkokiu būdu visi jie per tą vieną mokyklos dieną susidraugavo. Jie nuolat šaukė „padėkit“ pro automobilių langus ir bandė kuo garsiau šaukti „bogies“ – tipiškas berniukų elgesys, bet labai erzinantis. Nuo šios vietos man visa tai pradėjo labai nepatikti.
Visi trys ėmė juokauti apie „Pornhub“ ir kalbėti apie ten matytus vaizdo įrašus. Jie netgi kažko paklausė vairuotojo, susijusio su „Pornhub“, tik taip neakivaizdžiai, kad naujasis vairuotojas nesuprato, apie ką iš tikrųjų kalbama, ir įsitraukė į pokalbį.
Tačiau blogiausia buvo tai, kad H ir R pradėjo vos pastebimai kilnoti telefonus ant savo kelių, susirašinėdami su draugais. Jie mane fotografavo. Mačiau, kaip abu žiūrėjo į vienas kito ekranus ir juokėsi. Vairuotojas nieko nedarė.
Jie taip pat nuolat sakė, kad vienas kitam atrodau patraukli ir kad jiems patinka mano plaukai. Dar klausė, kur gyvenu, ir prašė mano socialinių tinklų paskyrų. Laimei, mane išlaipina pirmąją.
Galiausiai, praėjus maždaug valandai (taip, ši kelionė truko beveik dvi nepakeliamas valandas), jie pradėjo klausinėti, kodėl esu tokia tyli, ir pasakė, kad esu normaliausias žmogus visame automobilyje.
Prisipažinau, kad man labai nejauku. Jie juokais atsakė: „Ai, taip, nenorėjome tavęs nuliūdinti, daugiau taip nedarysime.“ Manau, kad O iš tiesų yra nuoširdus. Jis pasakė, kad būtų patenkintas, jei taksi būtų dar viena mergina, bet ne kokia nors keista prasme. Todėl kartais man atrodo, kad jis tiesiog stengiasi pasirodyti šaunus prieš kitus.
Tad aš tarsi įsitraukiau į jų pokalbius, nes nenorėjau, kad jie dar labiau prie manęs kabinėtųsi. Jie taip pat pašaipiai klausinėjo, kaip praėjo mano diena, kai tik įlipdavau į taksi.
Antrosios dienos rytas buvo blogas. Situacija buvo panaši: jie bandė prisijungti prie automobilio garso sistemos per „Bluetooth“, akivaizdžiai norėdami leisti keistus garsus arba garsią muziką. Tačiau jie vėl mane fotografavo.
H tiesiogine prasme pakėlė telefoną šalia savo galvos, ir tai buvo taip akivaizdu, kad man vos nepradėjo riedėti ašaros. Panikuodama parašiau mamai. Tuo metu ji jau žinojo apie situaciją, nes dar vakar buvau jai rašiusi. Deja, berniukai taip pat žinojo, kad apie juos pasakoju mamai.
Mama pasakė, kad praneš apie tai mokyklai ir transporto paslaugos teikėjui.
Atvykusi į mokyklą iškart nuėjau į specialiųjų ugdymosi poreikių (SEN) skyrių. Ten man pasakė, kad apie problemą jau žino, ir likusią klasės vadovavimo valandėlės dalį praleidau ten. Per pertrauką ir penktąją pamoką taip pat buvau šiame skyriuje.
Kartais R ateidavo į SEN patalpą, kai ten būdavau aš, ir man atrodė, kad jis žino, kas vyksta.
Beje, pamiršau paminėti, kad R turi teistumą. Kartą jis netgi laikė savo draugo narkotikus ir tuo gyrėsi, tarsi būtų koks kietuolis.
Per pietus buvau su savo draugais, kai R, H ir visa jų draugų grupė priėjo prie mūsų. Jie klausinėjo kiekvieno mano draugo, ar šie galėtų atspėti jų telefono užrakinimo ekrano vaizdą. Jie žinojo, koks yra mano ekrano vaizdas, nes taksi netyčia buvau per žemai nuleidusi telefoną, kad jie galėtų jį pamatyti.
Jie vėl klausinėjo, kur gyvenu ir ar man patinka važiuoti taksi. Kai paaiškinau, kad automobilyje yra keturi vaikinai ir viena mergina, jie tai suprato nešvankiai ir visi ėmė šaukti: „Oho, nesakyk taip!“
Prieš ketvirtąją pamoką pamačiau R stovintį prie savo klasės ir žiūrintį į mano pusę. Tada jis pradėjo kalbėtis su kitu vaikinu, kuris taip pat taip elgiasi. Kaip jau minėjau, penktąją pamoką buvau SEN skyriuje. R kartą užėjo ir išėjo, o pasibaigus penktajai pamokai jau laukė manęs lauke ir paklausė, ar lipu į taksi.
Atsakiau, kad ne. Tuomet jo draugas pajuokavo, kad esu R mergina, ir pradėjo panašiai kalbėti.
Transporto paslaugos teikėjas pasakė, kad man nebereikės važiuoti būtent tuo taksi. Tačiau labai nerimauju dėl rytojaus ir nežinau, kaip ištverti mokyklą. Man tikrai reikia patarimo.
Autorės vardas neskelbiamas
Atsakymas
Pirmiausia – tu neperdedi. Tai, ką aprašei, nėra vien paprastas berniukų kvailiojimas. Seksualinio pobūdžio garsai, nešvankūs juokeliai, galimas fotografavimas be tavo sutikimo, nuolatiniai klausimai apie tavo gyvenamąją vietą ir socialinius tinklus bei tolesnis elgesys mokykloje, kai jau parodei, kad tau nejauku, yra rimtos priežastys jaustis nesaugiai.
Tu ką tik pradėjai mokytis naujoje mokykloje po dvejų metų mokymosi namuose. Visiškai suprantama, kad norėjai ramiai susipažinti su žmonėmis ir pritapti, o dabar bijai, kas tavęs laukia kitą dieną. Tau nereikia pačiai susitvarkyti su šia situacija ar įrodyti, kad gali viską ištverti.
1. Rytoj pirmiausia susirask suaugusįjį, kuris tau padės
Kadangi mokykla jau žino apie situaciją, prieš pamokas nueik į SEN skyrių arba pas kitą darbuotoją, kuriuo pasitiki. Paprašyk konkretaus saugumo plano, o ne vien bendro pažado, kad problema bus išspręsta.
Pavyzdžiui, galėtum pasakyti:
„Aš vis dar bijau eiti į pamokas ir pertraukas, nes tie vaikinai jau pradėjo prie manęs kabinėtis ir mokykloje. Nenoriu likti viena su jais. Ar galime susitarti, pas ką galėčiau ateiti, jei jie vėl prie manęs prieitų, ir kas padėtų man saugiai judėti po mokyklą?“
Paprašyk, kad atsakingas darbuotojas paaiškintų, kokių veiksmų mokykla imsis ir į ką turėtum kreiptis, jeigu priekabiavimas tęsis.
2. Nesistenk su jais susitarti viena
Tu jau pasakei, kad tau nejauku, ir jie žino, kad apie situaciją informavai mamą. Nepaisant to, jie tęsė elgesį mokykloje. Todėl dabar nereikia dar kartą jiems aiškinti, kodėl jų juokeliai netinkami, ar mėginti įtikinti juos tavęs nebeužkabinti.
Jei jie prieina prie tavęs:
- Lik šalia savo draugų arba kitų žmonių.
- Jei gali, nueik ten, kur yra mokytojas ar kitas darbuotojas.
- Jei jie vėl pradeda seksualiai juokauti, klausinėti apie tavo gyvenamąją vietą ar vadinti tave R mergina, neprivalai atsakyti.
- Jei jautiesi saugiai tai pasakyti, užtenka trumpo sakinio: „Palikite mane ramybėje.“ Tuomet pasitrauk.
Tau nereikia būti maloniai, juoktis iš jų juokelių ar apsimesti, kad tau viskas gerai, kad tik jie nustotų kabinėtis.
3. Paprašyk mamos ir mokyklos pasirūpinti fotografavimo klausimu
Ypač svarbu išsiaiškinti, ar jie iš tikrųjų padarė tavo nuotraukų, kam jos buvo siunčiamos ir ar kas nors jomis dalijosi. Tu neprivalai pati jų klausinėti ar mėginti atimti telefonus.
Mama galėtų raštu kreiptis į mokyklą ir transporto paslaugos teikėją, aprašyti incidentus ir paprašyti, kad būtų išsiaiškinta, kas vyko taksi bei mokykloje. Taip pat verta paprašyti, kad mokykla įvertintų galimą nuotraukų platinimą ir pasirūpintų, jog jos nebūtų naudojamos tavo žeminimui ar bauginimui.
Užsirašyk, kurią dieną ir kur įvyko kiekvienas incidentas, kas dalyvavo ir kas galėjo tai matyti. Išsaugok žinutes, jei kas nors tau parašytų apie nuotraukas ar šiuos įvykius. Net jei neturi nuotraukų ar kitų tiesioginių įrodymų, vis tiek gali apie tai pranešti.
4. Dėl R elgesio mokykloje – tavo nerimas yra svarbus
Tai, kad R priėjo prie tavo draugų grupės, klausinėjo apie tavo telefono ekraną ir vėliau laukė tavęs prie klasės, gali suprantamai kelti nerimą, ypač po to, kas nutiko taksi.
Vis dėlto iš šių veiksmų vienų negalima tiksliai žinoti, ką jis ketina daryti. Jo tariamas teistumas ar pasakojimai apie narkotikus taip pat savaime neįrodo, kad jis tau fiziškai pakenks. Tačiau tau nereikia laukti, kol grasinimai ar fizinis kontaktas iš tikrųjų įvyks, kad galėtum paprašyti pagalbos.
Pasakyk mokyklai konkrečiai, kad R jau kelis kartus prie tavęs priėjo ir kad jautiesi stebima. Paprašyk, kad darbuotojai įvertintų situaciją ir padėtų užkirsti kelią tolesniam priekabiavimui. Jei kas nors grasintų, sektų tave už mokyklos ribų ar mėgintų tave sulaikyti, iškart kreipkis į patikimą suaugusįjį; esant tiesioginiam pavojui, kviesk skubią pagalbą.
5. Kaip išbūti mokyklos dieną, kai labai neramu?
Nereikia iš savęs reikalauti, kad rytoj jaustumeisi drąsi ar elgtumeisi taip, lyg nieko nebūtų nutikę. Pabandyk susitelkti į mažus, įgyvendinamus žingsnius.
- Prieš pamokas: susitark su mama ir mokyklos darbuotoju, ką darysi, jei vaikinai prie tavęs prieis.
- Per pertraukas: būk su draugais, kuriais pasitiki, ir pasirink vietas, kur netoliese yra darbuotojų.
- Jei apima panika: pabandyk lėtai iškvėpti, atpalaiduoti pečius ir įvardyti kelis aplink matomus daiktus. Jei reikia, nueik į sutartą saugią vietą.
- Po pamokų: iš anksto žinok, kaip grįši namo, ir kam paskambinsi, jei pasijusi nesaugiai.
Jeigu mokykla tau leidžia kuriam laikui nueiti į SEN skyrių nusiraminti, gali tuo pasinaudoti. Tačiau neturėtų tekti tau visą dieną slėptis nuo kitų mokinių vien tam, kad išvengtum priekabiavimo.
6. Tu neprivalai įrodyti, kad esi „kieta“
Kai kurie žmonės elgiasi taip, tarsi merginos diskomfortas būtų pokšto dalis, o jų dėmesys būtų komplimentas. Tačiau tai, kad vaikinai sako tave laikantys patrauklia ar jiems patinka tavo plaukai, nepateisina fotografavimo be sutikimo, seksualinių komentarų ar nuolatinio tavo ribų ignoravimo.
Taip pat visiškai suprantama, kad kartais bandei įsitraukti į jų pokalbius, kad jie nustotų kabinėtis. Tai nereiškia, kad sutikai su jų elgesiu. Žmonės dažnai bando nuraminti nemalonią situaciją taip, kaip tuo metu atrodo saugiausia.
Ir dar: tai, kad esi vienintelė mergina taksi, nėra tavo kaltė. Tu turi tokią pačią teisę į saugią kelionę ir mokymosi aplinką kaip visi kiti mokiniai.
7. Svarbiausia – neatsisakyk mokyklos, į kurią norėjai patekti, vien dėl jų
Suprantu, kodėl dabar gali norėtis tiesiog nebegrįžti. Tačiau šių vaikinų elgesys neturėtų atimti iš tavęs galimybės mokytis mokykloje, kurią pati pasirinkai. Nereikia apsispręsti, kad privalai ten pasilikti bet kokia kaina, bet pirmiausia verta suteikti mokyklai galimybę imtis konkrečių veiksmų ir užtikrinti tavo saugumą.
Jei mokykla nereaguotų arba priekabiavimas tęstųsi, mama galėtų kreiptis aukštesniu oficialiu kanalu, pavyzdžiui, į mokyklą administruojančią instituciją ar atitinkamą mokinių apsaugos tarnybą.
Mano svarbiausias patarimas: rytoj neik į mokyklą manydama, kad privalai viena išgyventi dar vieną tokią dieną. Tavo mama jau žino, transporto paslaugos teikėjas pakeitė tavo kelionės tvarką, o mokykla jau informuota. Dabar paprašyk konkretaus plano, kaip būsi apsaugota ir mokykloje.
Tu nusipelnei mokytis, susirasti draugų ir jaustis saugiai – ne nuolat galvoti, kas vėl prie tavęs prieis ir iš ko šaipysis.
Įvertinkite straipsnį