Sveiki. Esu vaikinas, man 17 metų...
Prieš kurį laiką pradėjau kalbėtis su atsitiktiniais žmonėmis per „Omegle“ ir susipažinau su viena mergina. Pavadinkime ją Klaudija. Kelias savaites bendravome per „Skype“.
Ji yra tokia uždara, kokią tik galima įsivaizduoti. Neturi draugų ir nekenčia visko, kas susiję su dabartinės kartos merginomis. Jai 14 metų. Gerai, galite vadinti mane pedofilu ar kaip tik norite, bet man iš tiesų patiko su ja kalbėtis. Jos nuomonė įvairiais klausimais labai skyrėsi nuo to, ką buvau įpratęs girdėti iš merginų, net ir vyresnių už ją.
Kartą ji man pasakė, kad neleis man nuo jos pasitraukti, net jeigu jos nekenčiau. Palaikiau tai savotišku juokeliu ir per daug apie tai negalvojau.
Po kelių savaičių susipažinau su mergina, kurią iš tikrųjų įsimylėjau. Ji tarsi mano moteriška kopija – turime tiek daug bendro! Klaudijos reakcija į tai buvo labai... keista. Kelis kartus ji pavadino mano naująją merginą kale ir akivaizdžiai nebuvo patenkinta tokia įvykių eiga.
Po kelių savaičių su Klaudija bendravau vis rečiau. Pasibaigus mokslo metams visiškai nustojau su ja susirašinėti, nes nebeturėjau daug laiko bendrauti su draugais.
Vieną dieną gavau iš jos žinutę, kad ji labai blogai jaučiasi. Ji pateko į ligoninę dėl miego trūkumo, nevalgymo ir dehidratacijos. Ji tiesiogine prasme maldavo manęs susiskambinti per „Skype“, kaip kartais darydavome anksčiau.
Ji pasakojo, kad šiuo metu turi daugybę problemų šeimoje ir kad niekas negali jų išspręsti. Sakė, jog jaučiasi taip, tarsi neturėtų dėl ko gyventi, ir kad visi jos nekenčia.
Atsakiau, kad kada nors galėčiau jai paskambinti.
Po dienos ji atsiuntė man žinučių, kuriose prisipažino, kad aš jai patinku ir kad viskas, ko ji nori, yra dar kartą išgirsti mano balsą.
Ką man dabar daryti?
Žinau, kad turėčiau jai paskambinti. Bet... o kas, jeigu visa tai pasikartos? Nenoriu būti atsakingas, jeigu ji vėl padarys kokių nors kvailysčių, kaip anksčiau.
Jaučiu, kad jai reikia pagalbos, o šeima ją ignoruoja. Tačiau tuo pat metu nenoriu su ja kalbėtis 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę...
Autoriaus vardas nežinomas
Atsakymas
Šioje situacijoje svarbiausia suprasti du dalykus: Klaudijai, panašu, iš tiesų sunku, tačiau tu nesi atsakingas už tai, kad vienas išspręstum jos problemas ar išlaikytum ją saugią savo nuolatinio dėmesio sąskaita.
Tau tik 17 metų. Esi paauglys, kuris užmezgė ryšį su jaunesne mergina, o dabar atsidūrė situacijoje, kurioje jaučia ir rūpestį, ir baimę, ir atsakomybę. Tai gali būti labai sunku, ypač kai kitas žmogus sako, kad neturi dėl ko gyventi.
1. Ar privalai jai paskambinti?
Tu gali jai paskambinti, jeigu pats to nori ir jautiesi tam pasiruošęs. Tačiau neprivalai to daryti vien iš baimės, kad priešingu atveju ji gali sau pakenkti.
Klaudija gali būti labai vieniša ir iš tikrųjų ilgėtis tavo balso. Jos jausmai nebūtinai yra apsimestiniai. Vis dėlto jos emocinė būsena neturėtų tapti priežastimi, dėl kurios jautiesi priverstas nuolat būti pasiekiamas.
Gali parodyti jai rūpestį ir kartu nustatyti ribas. Pavyzdžiui, pasakyti, kad gali pasikalbėti tam tikru metu, bet negali nuolat susirašinėti ar būti vieninteliu žmogumi, į kurį ji kreipiasi.
Tai nėra žiaurumas. Tai sveikos ribos.
2. Jos saugumas nėra vien tavo atsakomybė
Ypač svarbu rimtai vertinti jos žodžius, kad ji neturi dėl ko gyventi. Taip pat nerimą kelia tai, kad ji pateko į ligoninę dėl miego ir maisto trūkumo bei dehidratacijos.
Negalima vien iš šių žinučių nustatyti, kokia yra tikroji jos būklė, tačiau tokie požymiai rodo, kad jai gali reikėti daugiau pagalbos, nei gali suteikti draugas internete.
Jeigu ji vėl sakytų, kad nenori gyventi, ketina sau pakenkti ar jaučiasi nesaugi, paskatink ją nedelsiant kreiptis į patikimą suaugusįjį, gydytoją ar kitą specialistą. Jeigu žinai, kur ji yra, ir manai, kad jai gresia tiesioginis pavojus, informuok skubiosios pagalbos tarnybas.
Net jei ji prašytų niekam nepasakoti, kai kyla reali grėsmė jos gyvybei, saugumas yra svarbesnis už pažadą išlaikyti paslaptį.
Kadangi tau pačiam 17 metų, neturėtum vienas nešti tokios atsakomybės. Pasikalbėk su savo tėvais, globėju, mokyklos psichologu ar kitu patikimu suaugusiuoju. Tau taip pat reikia palaikymo.
3. Ar tu ją suklaidinai, kad jai atsirado jausmų?
Iš tavo pasakojimo neatrodo, kad būtum sąmoningai pažadėjęs Klaudijai romantinius santykius. Jums patiko kalbėtis, užmezgėte ryšį, o vėliau tu įsimylėjai kitą merginą.
Tu turi teisę įsimylėti kitą žmogų ir pasirinkti, su kuo nori palaikyti santykius. Tai, kad Klaudija jaučia tau simpatiją, nereiškia, kad privalai atsakyti tuo pačiu.
Jos reakcija į tavo merginą – įžeidinėjimai ir nepasitenkinimas – gali rodyti pavydą ar baimę prarasti svarbų ryšį. Tačiau mes nežinome, kas tiksliai vyksta jos viduje.
Galbūt tu buvai vienas iš nedaugelio žmonių, su kuriais ji jautėsi suprasta. Jei taip, tavo atsitraukimas jai galėjo būti labai skaudus. Vis dėlto jos skausmas nereiškia, kad tu pasielgei neteisingai pasirinkdamas savo gyvenimą.
4. Kodėl ji pasakė, kad neleis tau pasitraukti?
Toks pasakymas gali būti juokas, tačiau gali atspindėti ir stiprią baimę būti paliktai. Kai žmogus turi mažai socialinių ryšių, jis kartais labai stipriai prisiriša prie vienintelio žmogaus, su kuriuo jaučiasi artimas.
Tačiau net jeigu Klaudija bijo vienatvės, ji negali reikalauti, kad tu liktum šalia nepaisydamas savo poreikių.
Sveikas ryšys leidžia abiem žmonėms turėti kitų draugų, romantinius santykius, asmeninį laiką ir teisę atsitraukti. Niekas neturėtų jaustis įkalintas santykiuose dėl baimės, kad kitas žmogus neištvers išsiskyrimo.
5. Ką jai galėtum parašyti?
Galėtum atsakyti šiltai, bet aiškiai. Pavyzdžiui:
„Man rūpi, kaip tu jautiesi, ir man gaila, kad dabar išgyveni tokį sunkų laikotarpį. Galiu kartais su tavimi pasikalbėti, bet negaliu būti pasiekiamas visą laiką ir negaliu vienas išspręsti tavo problemų. Kai sakai, kad neturi dėl ko gyventi, man dėl tavęs neramu. Noriu, kad apie tai pasikalbėtum su patikimu suaugusiuoju arba specialistu, kuris galėtų tau padėti realiame gyvenime. Tu nusipelnei pagalbos, net jei aš tuo metu negaliu kalbėtis.“
Svarbu nežadėti to, ko negali ištesėti, pavyzdžiui, kad visada būsi šalia ar niekada jos nepaliksi.
6. Ar reikėtų visiškai nutraukti bendravimą?
Nebūtinai. Tai priklauso nuo to, kaip jautiesi ir kaip ji reaguoja į tavo nustatytas ribas.
Jeigu jums abiem malonu bendrauti, galite palaikyti draugišką ryšį. Tačiau jeigu ji pradeda reikalauti vis daugiau dėmesio, kaltina tave dėl savo savijautos, įžeidinėja tavo merginą ar grasina sau pakenkti, kai negali su ja kalbėtis, verta atsitraukti ir įtraukti patikimus suaugusiuosius.
Jeigu nuspręsi nutraukti bendravimą, gali tai padaryti pagarbiai, bet tau nereikia likti santykyje vien iš kaltės jausmo.
Taip pat nepamiršk savo dabartinės merginos ir savo paties emocinės gerovės. Tau nereikia slėpti šios situacijos ar spręsti jos vienam.
7. Svarbiausia mintis
Tu gali rūpintis Klaudija, bet neprivalai tapti jos gelbėtoju. Gali būti jai geras draugas, tačiau neprivalai atsisakyti savo asmeninio gyvenimo, kad ji nesijaustų vieniša.
Jeigu jai kyla rimtų psichologinių sunkumų, jai reikia suaugusiųjų ir specialistų pagalbos, o ne vien septyniolikmečio vaikino, kuris pats bando suprasti, kaip pasielgti teisingai.
Rūpestis kitu žmogumi nereiškia atsakomybės už visus jo pasirinkimus ir veiksmus. Tu gali padėti nukreipdamas ją pas žmones, kurie turi galimybių suteikti tinkamą pagalbą, ir kartu išsaugoti savo ribas.
Galiausiai, tai, kad nenori su ja kalbėtis visą parą, nepadaro tavęs blogu žmogumi. Tai reiškia, kad supranti savo galimybių ribas. Ir tai yra svarbus dalykas, kurį verta išmokti dar dabar.
Įvertinkite straipsnį