Ne visi gali sau atvirai pasakyti, kad turi priklausomybę. Galime turėti įvairių rūšių priklausomybių, kurios dažniausiai siejamos, pavyzdžiui, su alkoholiu, narkotikais ir ekstremaliu sportu. Nedaugelis gali pasakyti, kad yra priklausomi nuo sekso ar tiesiog nuo masturbacijos.
Atrodo visiškai normalu, kad savo poreikius tenkiname, tyrinėjame savo kūną ir tiesiog malšiname stresą masturbuodamiesi, masturbuodamiesi, masturbuodamiesi, kapučinuodami, šluostydamiesi kapučiną, šluostydamiesi sėklides, įsitempdami ir daug, daug kitų terminų, kuriuos mes, vaikinai, mėgstame vartoti, kad nekalbėtume apie onanizmą.
Žaisti su varpa pradėjau labai anksti, o tai tikriausiai nutinka mums visiems, žinoma, turiu omenyje abiejų lyčių atstovus. Tačiau merginos retai kada prisipažįsta, kad žaidžia su savo speneliu, o vaikinai apie tai vulgariai juokauja ir giria save, kad yra labai vyriški ir pažangūs, nes eilinį kartą gavo į snukį. Asmeniškai aš niekada nemėgau niekam tuo girtis ir niekam apie tai pasakoti, net artimiausiems draugams nesakiau, kad man vis labiau reikia su savimi pasilinksminti.
Jau kurį laiką kovoju su šia priklausomybe, tačiau tai nėra lengva ir lygi kova. Savo varpą visą laiką turite su savimi, o bet kokio pornografinio stimulo prieinamumas yra ranka pasiekiamas, nesvarbu, ar tai būtų kompiuteris, ar telefonas. Tačiau tikriausiai reikėtų pradėti nuo pradžių, t. y. nuo tada, kai viskas prasidėjo ir žmogus viso to nesuvokė, kad tai yra kažkas, kas pradės kelti didelę priklausomybę, tačiau savotiškai destruktyvu, nors daugelis mano, kad nėra nieko blogo pasimėgauti savimi.
Pažinti savo kūną nėra blogai. Ištraukti savo varpą kartu su kiaušinėliais iš po apatinių kelnaičių, atidžiai ją apžiūrėti, atitraukti apyvarpę ir pamatyti, koks jautrus yra gyslas, taip pat nėra nieko blogo. Paauglystėje stimuliuoti save kasdien, kelis kartus per dieną, ir tai tęsti iki pilnametystės nebėra visiškai normalu.
Be to, ką aprašiau viename iš savo memuarų apie tai, kaip pradėjau masturbuotis ir pažinti sekso su moterimis bei masturbacijos malonumus, taip pat prisimenu, kad kartą mamos stalčiuje radau erotinį žaisliuką - gana didelį ir stangrų keistos blyškiai rožinės spalvos vibratorių, tokį, kokį galima rasti senose užsakomojo pašto parduotuvėse, ir jie paprastai būdavo labai vulgarūs ir veikiau netobulos formos ar lytėjimo pojūčio.
Man, vaikui, tai buvo gana mįslinga ir aš nesupratau, kam žmogui reikalingas toks žaislas, nors tuo metu nelaikiau jo žaislu, nes nežinojau, kad jis skirtas žaisti. Tik po kurio laiko, kai atsitiktinai rastoje vaizdo kasetėje su pornografiniais filmais pamačiau, kad moteris žaidžia su tokiu daiktu, kai įkišo jį į savo putę, supratau, kad tai buvo tarsi užpildymas to, ko jai trūko, t. y. vyriškos varpos.
Po kelerių metų, kai jau buvau „beveik suaugęs“ paauglys, pradėjau domėtis šia tema, kad turėčiau savų susijaudinimo šaltinių. Labai keistu ir iškreiptu būdu rasdavau vis naujų šaltinių, su kuriais galėjau žaisti. Vienas iš jų buvo erotiniai žurnalai, kuriuos buvo galima nusipirkti spaudos kioskuose.
Taip, esu pakankamai senas, kad prisiminčiau tokius žurnalus, jų buvo beveik kiekvienoje spaudos kioskelyje, tačiau juos buvo galima įsigyti tik suaugusiesiems. Kai pradėjau ieškoti įvairių pavadinimų žurnalų, norėjau juos taip pat nusipirkti. Daug bandymų ir klaidų būdu man pavyko išsiaiškinti, kuriuose kioskuose pardavėjas ar pardavėja nekreipdavo dėmesio į tai, kam parduoda suaugusiesiems skirtą laikraštį.
Tokiu būdu pradėjau kaupti gana didelę įvairių pavadinimų knygų kolekciją. Vieni jų daugiau ar mažiau džiugino, kiti kartais visiškai nuvildavo. Kai kurios ten pasirodžiusios nuotraukos man įstrigo iki šiol. Tas pats buvo su įvairiais interviu ir straipsniais, iš kurių sužinojau apie naujas sekso formas, naujas praktikas ar skirtingų žmonių skonį.
Mane patį tai taip pat savotiškai išjudino, ir aš negalėjau normaliai tęsti savo gyvenimo, kaip galėjau manyti. Dėl to, kai turėjau progą pirmą kartą santykiauti, mano draugė labai nustebo, kad gręžiau jos putytę liežuviu ir pirštais. Ji beveik iššoko iš lovos, kai vienas mano pirštas ėmė sukti aplink jos išangę, nes ji to nesitikėjo. Ir, žinoma, jai tai buvo šiek tiek panašu į „iškrypėlišką dalyką“ daryti ką nors su analiniu...
Kartą iškrypėlis, visada iškrypėlis...
Įvertinkite straipsnį