Aseksualus – tai ligonis?

Lietuvoje yra nemažai žmonių, kurie gyvena be sekso ir tik labai retai apie tai kalba su aplinkiniais. Viena jauna ir fiziškai patraukli mergina savo pažįstamiems ir draugams seka vieną ir tą pačią pasakėlę – turiu draugą, jis užsienyje, todėl dabar viena. Kodėl ji taip elgias? Nes pas mus prisipažinti, kad esi vienas ir neturi sekso partnerio, – tai kažkas labai nenormalu. O pasakyti, kad seksas tau nėra svarbus ir kad nejauti jokio potraukio tam, – tai daugeliui iš vis protu nesuvokiami dalykai. Mūsų visuomenėje įprasta būti priklausomam nuo sekso. Tai lyg ženklas, kad tau sekasi. Tačiau vis daugiau žmonių pradeda save vadinti aseksualais – jų visiškai netraukia seksas.

Pirmą kartą apie aseksualumą buvo prabilta 1994 metais, po tyrimo Didžiojoje Britanijoje. Tuomet buvo apklausti 8000 žmonių, ir 1proc. teigė, kad jų niekas niekada seksualiai netraukė ir nežavėjo. Jei aseksualų iš tiesų yra 1 proc., tuomet Didžiojoje Britanijoje jų turėtų būti apie pusę milijono.

Tai kas gi tie aseksualai – žmonės, dėl įvairių sutrikimų negalintys džiaugtis kūniškais malonumais – kitaip dar vadinami ligoniai, ar, priešingai – labai išprusę ir aukšto intelekto asmenys, kitus žmones priimantys ne kaip sekso objektus, o kaip asmenybes?

Internete teko matyti diskusijų šia tema, vieno lietuvio verdiktas aseksualams buvo negailestingas – „ligoniai".

Už

Pagal medicinos terminų žodyną, aseksualumas – tai lytinio potraukio nebuvimas, kurį sukelia įvairūs organizmo sutrikimai, ligos, intoksikacija, depresija. Vienok, gydytojų teigimu, daugumos aseksualų psichika nėra sutrikiusi.

Mokslininkas Froidas, kuris yra seksualinės energijos išlaisvinimo šalininkas, teigia, kad sulaikyti seksualiniai poreikiai psichologiškai slegia žmogų ir galiausiai ima neigiamai veikti jo psichinę būklę.

Seksologai teigia, kad aseksualų gyvenimo būdą dažniausiai renkasi griežtai auklėti žmonės. Užaugę itin religingoje šeimoje, kurioje buvo daug neurotiškų draudimų, gąsdinimų, kuriems buvo aiškinama, kad lytinis artumas yra pragariškas ir nuodėmingas, dažniau nejaučia poreikio mylėtis.

Atsisakyti lytinių santykių gali priversti ir seksualinė prievarta, nusivylimas nesėkmingu lytiniu gyvenimu.

Prieš

Aseksualumas – tai yra žmonių apsisprendimas nesimylėti todėl, kad jie paprasčiausiai nejaučia seksualinio susijaudinimo ir tai jiems atrodo visai nesvarbu.

Sekso abstinencija nereiškia, kad žmogus yra atskirtas nuo pasaulio, niekam tikęs ir nieko netraukiantis/i. Tiesą sakant, vaikinams nekaltybė atrodo patraukli, o nekalta mergina seksuali ir „nesunešiota", kelianti intrigą. Nekaltos merginos vaikinams kelia didesnę pagarbą, tuo labiau kad nekaltų panelių surasti vis sunkiau. Tai tam tikra subkultūra.

Sekso atsisakymas tam tikrais atvejais labai žavi. Kartais net labiau nei lytinis suartėjimas. Aseksualūs žmonės, susilaikantys nuo sekso, iš naujo atranda romantiškus pasivaikščiojimus, laikymąsi už rankučių, maudymąsi kartu, bučiavimąsi ar lytėjimą. Pojūčiai tampa aštresni, o taip pat ir tikresni. Kai kurie aseksualai ir sekso abstinentai lytinių santykių atsisako iš idėjos, maištaudami prieš kūniškos meilės ir pačio kūno suvulgarinimą.

Aseksualai patiria mažiau streso. Seksas dažnai kelia nepasitenkinimą savimi, pastangas atrodyti geriau, puoštis, vilioti priešingos lyties atstovus, puoselėti savo kūną, lieknėti, sportuoti, sekti madų tendencijomis... Taip pat išvengiama pačio suartėjimo keliamo streso, organizmo patiriamo šoko bei apkalbų.

Gyvenimo susigrąžinimas – laikas, gaištamas galvojant apie seksą, mylintis, rengiantis seksui gali būti panaudotas turiningiau.

Pasirinkęs kitokį gyvenimo būdą, žmogus tikisi aplinkinių supratimo ir palaikymo, tačiau gaila – nesame tokie stiprūs, kad priimtume kitų žmonių sprendimus ir juos palaikytume. Juk, jei žmogus gyvena kitaip, – negi vien dėl to jis ligonis?