Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo universalioji programa
Teksto dydis: +1, +2, normalus.1. PROGRAMOS AKTUALUMAS IR TIKSLAI
Šeima yra tautos ir valstybės pagrindas. Tai toji terpė, kurioje atsiranda ir pradeda bręsti asmenybė; šeimoje žmogus mylimas dėl jo paties, o ne dėl poreikių, kuriuos gali patenkinti. Sukurdama asmeniui tokią unikalios meilės aplinką, šeima yra jo dvasinio ir psichinio stabilumo šaltinis, niekuo nepakeičiamas sprendžiant itin svarbias mūsų valstybei problemas. Deja, susiklosčius istorinėms aplinkybėms, kai pastaraisiais metais yra įsiveržusi utilitarinių ir antihumaniškų pseudovertybių banga, pati šeima Lietuvoje išgyvena gilią krizę. 50-ies procentų ribą peržengiantis skyrybų skaičius, didelė dalis iširusių jaunų šeimų akivaizdžiai liudija jaunimo psichologinį-dorovinį nepasirengimą šeimos gyvenimui.
Šios gilios socialinės ir kultūrinės krizės aplinkybėmis Lietuvos mokykla turėtų tapti vieta, kur moksleiviams būtų sudarytos sąlygos lyties grožį, meilę ir draugystę išgyventi ne kaip vartotojiškos sekso "kultūros" dalyką, o kaip svarbią asmenybės brandos bei pasirengimo santuokai dalį. Šį tikslą bus galima pasiekti tik tada, kai lytiškumo ugdymas mokyklose remsis visuminiu (holistiniu) asmenybės suvokimu, t.y. kada žmogaus kūniškasis lygmuo bus suprantamas kaip neatsiejamas asmens psichinės, dvasinės ir socialinės raiškos komponentas.
Pastaraisiais metais, kai tokios skaudžios jaunimo problemos, kaip paauglių nėštumo ir abortų, venerinių ligų skaičiaus didėjimas, AIDS grėsmė ir konkretūs šios ligos atvejai, tapo ypač opios, plinta ir seksualinio švietimo bandymai. Leškodamos "saugaus sekso" galimybės, seksualinio švietimo programos daugiausiai susitelkia ties kontracepcijos priemonių propagavimu ir tam tikrų bendravimo įgūdžių, padedančių apsiginti nuo seksualinės prievartos, lavinimu. Gerbiant geras tokių programų rengėjų intencijas, privalu atkreipti dėmesį į rimtus ir esminius jų trūkumus: seksualinės "laisvės" teigimo ir kovos su seksualine agresija konceptualus nesuderinamumas, psichologinio saugumo poreikio ir emocinės lytinio intymumo galios neįvertinimas, neatsižvelgimas į seniai seksualinio švietimo programas turinčių šalių patirti. Su doriniu ugdymu nesusietas lytinis švietimas nekalba ir apie šeimos vertybes. Tačiau kaip tik asmenybės vidinė branda, pasirengimas santuokai, tėvystei ir motinystei turėtų būti lytiškumo ugdymo programos pagrindiniai tikslai. Tokių tikslų galima siekti naudojant vertybiškai gilesnę, pagal psichologinio brendimo tarpsnius diferencijuotą programą, lytiškumo ugdymą suvokiančią dorinio ir intelektinio brendimo kontekste.
2. PROGRAMOS STRUKTŪRA IR RYŠYS SU KITAIS DALYKAIS
Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa yra universali (integruojanti). Ji apima visus mokyklinio amžiaus tarpsnius, įskaitant ir pedagoginės taktikos ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams aptarimą su tėvais. Pradiniame mokykliniame amžiuje lytiškumo ugdymas yra integruojamas į kitus dalykus, daugiausia į etikos ir tikybos dėstymą. Galima šias temas aptarti ir per aplinkos pažinimo pamokas, tačiau būtina neužmiršti lytiškumo ryšio su doriniu asmenybės ugdymu ir nepateikti tokios informacijos, kuri šio amžiaus vaikų psichoseksualinio brendimo stadijoje būtų nereikalinga. Turėtume gebėti jausti, kada vaikui reikia papildomos pagalbos ir informacijos. Pedagogui svarbu išlaikyti pasitikėjimo atmosferą klasėje. Paauglystės ir jaunystės tarpsniuose reikia nuosekliai išdėstyti brandaus lytiškumo ugdymo kursą spiralės principu, pagal kurį pagrindinės temos kartojamos tam tikrais intervalais per visą mokymosį laiką, laipsniškai jas gilinant. Kadangi programa sudaryta atsižvelgiant į integruojančio ugdymo principą, ją dėstyti galės įvairių dalykų, susijusių su asmenybės harmoningu lavinimu, mokytojai. Taip kursas integruosis į holistiškai suvokiamos sveikos gyvensenos dėstymą, biologijos, etikos, tikybos, buities kultūros, taip pat psichologijos ir kitų dalykų pamokas. Kadangi su lytiškumu susiję klausimai iškyla ne tik tam specialiai skirtu pamokų metu, šio kurso žinios gali būti naudingos ir kitų specialybių mokytojams bei klasių vadovams.
3. DIDAKTINĖS NUOSTATOS
Brandaus lytiškumo dėstymas gali būti sėkmingas, jei pirmaisiais ir pagrindiniais vaikų auklėtojais laikysime tėvus. Todėl programą dėstančiam pedagogui yra būtina užmegzti ir plėsti bendradarbiavimą su moksleivių tėvais. Skirtinga jo forma ir laipsnis priklausys nuo moksleivių amžiaus. Pedagogai turėtų patys neužmiršti ir tėvus skatinti dvasiniam bendradarbiavimui su ugdytiniais; be jo moralinis lavinimas virsta moralizavimu. Šis bendradarbiavimas ypač svarbus tais atvejais, kada tėvų dėmesys vaikų ugdymui nepakankamas.
Programa remiasi visuminiu (holistiniu) asmenybės supratimu, pabrėžiančiu žmogaus fizinių, psichologinių ir dvasinių galių vienovę. Vietoj "lytinio švietimo" programoje vartojamas lytiškumo ugdymo terminas. Žodis "lytiškumas" aprašo vaikino vyriškumą arba merginos moteriškumą kaip fenomeną, nes žmogiškumas reiškiasi per lytinį tapatumą, kuris yra didelis asmens turtas; lytiškumo ugdymas turėtų brandinti vaikino kaip vyro ir būsimo tėvo, o merginos - kaip moters ir būsimos motinos savivoką. Tuo tarpu terminas "lytinis" labiau priimtinas vartoti siauresne prasme, kalbant apie lyties fiziologiją ir anatomiją. Vietoj termino "švietimas" vartotinas žodis "ugdymas", kaip tiksliau atspindintis autentiško vyriškumo ir moteriškumo brandos prasme.
Programos nuostata, pagal kurią brandaus lytiškumo ugdymas įmanomas tik tada, kai jis suvokiamas kaip neatskiriama dorinio ugdymo dalis, remiasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme formuluojamais mokyklos uždaviniais; ja siekiama ugdyti vientisą, nesuskaidytą asmenybę. Suvokimo, kad asmens lytiškumas yra neatsiejama jo dorinės saviraiškos dalis, nėra galima pasiekti, iš pradžių suteikiant moksleiviui informaciją apie lyties fiziologiją ir "saugaus sekso" metodus, o paskui dar primenant, kad patartina laikytis dorovės principų. Tokia mokymo taktika nužemina dorovę iki formalių, iš išorės primestų elgesio taisyklių, taip pat skatina utilitarinį lytiškumo suvokimą. Asmeniniame gyvenime nėra moralės požiūriu neutralių poelgių; kaip tik dorovė integruoja įvairias asmenybės galias į harmoningą visumą. Todėl rengimas šeimai ir lytinis ugdymas neįmanomas be moralinio mąstymo lavinimo. Šio mąstymo centre turėtų būti meilės samprata: jos kultūra ir išmintis, jos reikalaujamas nuolatinis dvasinis atsinaujinimas, skaistumas, aukos dvasia ir asmenybę ugdantis potencialas. Nuoseklus meilės prasmės atskleidimas skatina moksleivius susidaryti tokią vertybinę orientaciją, kuri yra atspari šeimos gyvenimo pamatus griaunančiam moraliniam reliatyvizmui.
Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa yra pozityvi: lyties fenomeną ji pateikia ne kaip pavojaus dorovinėms normoms šaltinį, tačiau pirmiausia kaip asmens potencialą patirti laimę bei kūrybišką išsiskleidimą. Pedagogo uždavinys yra paskatinti moksleivį susimąstyti ir išugdyti jo pajėgumą įgyvendinti tokias nuostatas, kurios padės jo lytiškumo grožiui ir galiai tapti ne nusivylimo, bet gyvenimo pilnatvės šaltiniu.
Ugdomos šios nuostatos:
• pagarba savo ir kito lytiškumui; lyties grožio suvokimas fizinio ir dvasinio vaisingumo, pašaukimo tėvystei ir motinystei kontekste;
• požiūris į meilę ne vien kaip į jausmą, bet ir valingą apsisprendimą, susijusį su įsipareigojimu ir sąmoninga pastanga;
• suvokimas, kad intymus ryšys tarp vyro ir moters gali pilnavertiškai išsiskleisti tik santuokoje, kur sutuoktiniai drauge siekia psichologinio bei dvasinio tobulėjimo ir perduoda gyvybę, išreiškia savo asmenybės unikalumą ir brandą;
• atsparumas vartotojiškos sekso "kultūros", fiziologinio kūno kulto reklamos šūkiams, jų dehumanizuojančio poveikio asmenybei suvokimas;
• pagarba žmogaus gyvybei nuo jos prasidėjimo momento iki natūralios mirties kaip nuostata, ginanti kiekvienos žmogiškos būtybės nepažeidžiamumą ir teigianti besąlygišką, pragmatiniams kriterijams nepavaldžią individo vertę.
Programos vertybines nuostatas mokykla turėtų perteikti remdamasi naujausiais pedagogikos pasiekimais, kuriuos Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo universaliajai bei specialiosioms programoms dėstyti pasirengęs mokytojas panaudotų moksleivių aktyvumą skatinančiame mokymo procese pokalbiais ir diskusijomis, psichologiniais žaidimais, darbu grupėse, videofilmų stebėjimu ir jų aptarimu; kita šio ugdymo paveikumo sąlyga yra paties pedagogo gebėjimas asmeniškai liudyti perteikiamas vertybes. Toliau pateikiamas programos turinys ir dėstymo ypatumai atskiroms amžiaus grupėms. Išsamiau susipažinti su programos turiniu ir dėstymo metodais pedagogai galės jiems skirtuose seminaruose.
4 RENGIMO ŠEIMAI IR LYTIŠKUMO UGDYMO PROGRAMA IKIMOKYKLINIS AMŽIUS TIKSLAS
Tenkinti vaikų pažintinius poreikius apie gyvybės atsiradimą, lyčių skirtumus, padėti vaikams suvokti savosios lyties tapatumą, kas jis (ji) — mergaitė ar berniukas, kurti aplinkos sąlygas, skatinančias vyriškumo ir moteriškumo pasireiškimą.
TEMA
Ikimokyklinukų klausimai dažnai būna spontaniški, todėl svarbu į juos atsakyti, kai vaikas klausia, o ne kada tai planuoja pedagogas. Išankstinis temos planavimas netikslingas. Studentų ir pedagogų rengime aptariamos temos:
1. Kaip paaiškinti:
a) apie gyvybės prasidėjimą ir vaiko gimimą;
b) kuo skiriasi mergaitės ir berniukai?
2. Kaip reaguoti į vaikų domėjimąsi priešinga lytimi?
3. Ką gyvenime veikia vyrai ir moterys, tėveliai ir mamytės?
4. Kaip elgtis ankstyvos masturbacijos metu?
VYKDYTOJAI
Ikimokyklinių įstaigų pedagogai, psichologai, socialiniai pedagogai, įgiję žinių apie šio amžiaus vaikų raidos ypatybes, rengimą šeimai ir lytiškumo ugdymą.
PASTABOS
Ikimokyklinio amžiaus vaikams dažnai kyla spontaniškų klausimų apie gyvybės prasidėjimą, vaiko gimimą ir pan. Aiškus ir paprastas, į anatomijos detales perdėm nesigilinantis tėvų atsakymas patenkina natūralų šio amžiaus vaikų smalsumą. Sveikoje aplinkoje augantiems vaikams didesnis susidomėjimas lyties dalykais pradiniame mokykliniame amžiuje (per vadinamąįį ,,latentinį" periodą) nebeiškyla iki paauglystės. Tačiau tuo atveju, jei šeimoje vaikas atsakymų į jam rūpimus klausimus neišgirsta, jis turės polinkį užduoti juos mokytojui ir pradiniame mokykliniame amžiuje.
Paskaitos, konferencijos, diskusijos tėvams ikimokyklinėse įstaigose: “Kodėl reikia kalbėti su vaikais apie žmogaus gimimą ir intymųjį gyvenimą ir kaip?". “Tėvų įgūdžių kalbantis šia tema formavimas, patenkinant pažintinius vaikų poreikius”.
5 PRADINIS MOKYKLINIS AMŽIUS TIKSLAS
Ugdyti moksleivių gebėjimus kokybiškai suvokti artimiausią aplinką ir šeimą socialinių vaidmenų kontekste, pažinti tarpusavio santykius, jausmus, mokėti juos konstruktyviai išreikšti, ugdyti toleranciją kitų atžvilgiu ir vengti lytiškumo traktavimo vien anatomine fiziologine prasme, formuoti integralaus lytiškumo suvokimo pagrindus.
TEMA
1. Aš ir mano šeima - mama, tėtis, brolis, sesuo.
2. Tarpusavio pagarba, meilė, susitarimai, konfliktai ir jų sprendimo būdai.
3. Jausmai, žodinė ir nežodinė jų raiška.
4. Poreikiai, norai, galimybės šeimoje.
5. Vaiko pradėjimas ir jo raida iki gimimo. Pagarba prasidėjusiai gyvybei.
6. Su lytiškumu susijusios problemos. Lytinis erzinimas.
7. Fizinė/seksualinė prievarta ir jos prevencija.
VYKDYTOJAI
Pedagogai, psichologai, socialiniai darbuotojai, įgiję žinių apie šio amžiaus vaikų raidos ypatybes, rengimą šeimai ir lytiškumo ugdymą.
PASTABOS
Pedagogai, dėstantys šį dalyką turėtų žinoti amžiaus tarpsnių psichologiją. Žinios perteikianiamos etikos, tikybos arba aplinkos pažinimo dėstymo kontekste, nagrinėjant meilės ir bendravimo šeimoje, paslaugumo ir draugiškumo, broliuko ar sesutės gimimo, kūdikio gyvenimo iki gimimo ir kt. Temas. Šio amžiaus vaikų lytinio brendimo dėsningumai aptariami su moksleivių tėvais, orientuojantis į vaikų poreikius.
PAAUGLYSTĖ
TIKSLAS
1. Palaikyti ryšį su moksleivių tėvais, derinti su jais mokymo programą.
2. Patvirtinti, kad kiekvienas žmogus trokšta būti mylimas ir mylėti. Duoti meilės esmės supratimą.
3. Ugdyti suvokimą, kas yra vaisingumo dovana; pagarbą galimybei tapti tėvais ir su tuo susijusias teises bei atsakomybę.
4. Ugdyti atsakomybės jausmą už ikivedybinius lytinius santykius.
5. Ugdyti suvokimą apie lyčių atsakomybę santuokoje.
6. Suvokti TV, žurnalų, muzikos, filmų įtaką besiformuojančiam požiūriui į lytiškumą.
7. Siekti, kad moksleivis susidarytų tam tikrą “imunitetą" lytiškumą suprimityvinantiems aplinkos poveikiams. 6
8. Suteikti konkrečių žinių, reikalingų būsimam šeimos gyvenimui. Sudaryti sąlygas individualioms konsultacijoms.
TEMA
1. Susitikimas su tėvais - abipusis susitarimas. Gali būti atskira programa tėvams pagal jų pageidavimą ir galimybes.
2. Abipusis susitarimas su mokiniais.
3. Skirtingi tėvų ir vaikų požiūriai ir dialogo galimybės.
4. Lytiškumas — žmogaus asmens raiška. Jo esmė ir prasmė. Tiesos ir prasimanymai apie lytiškumą.
5. Vyras ir moteris. Jų pašaukimas ir paskirtis, socialinis vaidmuo.
6. Moters kūno ypatumai. Cikliškumo slėpinys ir hormonai.
7. Moters vaisingumas. Jo pažinimo būdai. Kasdienis savęs stebėjimas ir fiksavimas.
8. Vyro anatominiai ir fiziologiniai ypatumai.
9. Jaunuolio lytinio brendimo tarpsniai.
10. Vyro subrendimas vaisingumo funkcijai. Erekcija ir lytinis susijaudinimas: fiziologiniai ir psichologiniai aspektai.
11. Vyro ir moters jausmų ir lytinių reakcijų skirtingumas - žmogaus asmens išraiška.
12. Masturbacija: prietaringas, hedonistinis ir išbalansuotas šio reiškinio vertinimas. Poveikis asmenybės raidai, problemos įveikimo keliai.
13. Lytinė orientacija: heteroseksualinė, homoseksualinė ir biseksualinė. Požiūriai ir vertinimai.
14. Homoseksualizmas; genetinis defektas ar psichologinis asmenybės raidos sutrikimas? Socialinės - kultūrinės reiškinio priežastys.
15. Meilė ir jos rūšys: instinktyvioji, emocinė ir dvasinė. Skirtumas tarp meilės ir įsimylėjimo. Sąlyga, reikalinga, kad draugystė neliktų seksualinio ir emocinio susižavėjimo lygyje.
16. Laisvės ir atsakomybės sąvokos meilėje.
17. Grėsmės motyvas meilėje. Meilė ir prievarta.
18. Lytinis erzinimas (priekabiavimas). Buitinė prievarta. Vulgarūs žodžiai ir posakiai.
19. Lytiniai nusikaltimai: išprievartavimas, incestas (kraujomaiša), vaikų tvirkinimas (pedofilija). Fizinės, emocinės ir dvasinės pasekmės.
20. Pomografija, prostitucija. Jų poveikis požiūriui į lytiškumą. Jų vieta visuomenėje.
21. Tyros ir skaistos samprata. Natūrali drova. Dvasios, jausmų ir kūno skaista. Susilaikymas, medicininiai ir psichologiniai aspektai.
22. Pasimatymai, draugystė, glamonės. Nėvedybiniai lytiniai santykiai.
23. ,,Saugaus sekso" fiziologiniai ir psichologiniai aspektai.
24. Bendraamžių spaudimas. Teigiamo savęs įvertinimo galimybės ir įgūdžiai.
25. Šeima kaip emocinė sistema.
26. Šeima kaip meilės bendruomenė, kaip atskiro žmogaus ir bendruomenės gerovės pagrindas.
27. Lietuvių vestuvinės apeigos - socialinės ir moralinės darnos pavyzdys.
28. Vestuvių kulminacija — sugultuvės — lietuvių pasaulėjautoje ir šiandienos kultūros sampratoje.
29. Natūralus šeimos planavimas.
30. Naujos gyvybės pradėjimas. Pagarba žmogaus gyvybei nuo jos prasidėjimo.
31. Nėštumo laikotarpio svarba būsimo kūdikio fizinei ir emocinei sveikatai.
32. Gimdymo slėpinys. Pasiruošimas jam.
33. Natūralus maitinimas, įsiklausymas į kūdikį.
34. Abortas ir jo pasekmės.
35. Kontracepcija, įvairios jos rūšys ir aspektai.
36. AIDS ir kt. Lytiškai plintančios infekojos, jų išvengimo būdai. Ligos ir pasirinktos gyvensenos ryšys.
37. Dirbtinis apvaisinimas ir su juo susijusios problemos.
38. Natūrali mirtis. Eutanazija. Požiūriai ir vertinimai.
39. Sutuoktinių santykiai. Skyrybos šeimoje. Jų įtaka vaikų formavimuisi.
40. Sveikos autonomijos šeimoje poreikis. Sugebėjimas gerbti kito skirtingumą. Susirišimo ir laisvės pusiausvyra šeimoje.
41. Atviro bendravimo svarba santykių darnai.
42. Aktyvus teigiamų ir neigiamų jausmų išreiškimas — gero sutarimo pagrindas. “Teiginių apie save" principo svarba.
43. Tėvų ir vaikų santykiai šeimoje.
44. Tėvai — svarbūs lytiškumo ugdymo programos partneriai.
VYKDYTOJAI
Specialiai pasirengę pedagogai, psichologai, socialiniai pedagogai, išklausę rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo kursą, modulį. Pageidautina, kad vaikinams kai kuriuos užsiėmimus vestų vyras, merginoms — moteris.
PASTABOS
Pateiktos diskusijos temos dėstomos atsižvelgiant į amžiaus tarpsnių psichologinius ypatumus spiralės principu, laipsniškai kartojant ir gilinant temas. Kursas dėstomas trečdalį laiko skiriant individualiam darbui su moksleiviais, jų savistabos žurnalams analizuoti, laikantis visiško konfidendalumo ir demokratiško bendravimo principų. Pamokose naudojami skaidrių komplektai, videofilmai, muzika. Daug laiko skiriama vaidybiniams žaidimams, diskusijoms. Organizuojami kūdikių, vaikų namų ir neįgalių vaikų aplankymai. Pokalbiai, diskusijos, grupiniai susitikimai galėtų vykti ne įprastinėje mokyklos aplinkoje, bet išvykų, ekskursijų, popamokinės veiklos metu, kad vaikai būtų imlesni, neveiktų stereotipiniai mokytojo ir moksleivio tik informacijos pateikimo ir “sugėrimo" santykiai ir susidarytų pozityvus emocinis fonas. Jausdamasis psichologiškai saugus, mokinys pats formuoja požiūrį ir pats daro pozityvius sprendimus.
JAUNYSTĖ
Šiuo amžiaus periodu nagrinėjamos ir gilinamos tos pačios temos, atsižvelgiant į jų aktualumą atskirose klasėse, pačių mokytojų pastebėjimus dėl iškilusių problemų ir pačių moksleivių pageidavimus.
LITERATŪRA
1. Bajorūnas Z. Šeimos edukologija. - V., 1997.
2. Baroki L., Nilsonas L. Žmogaus gyvybė - pirmasis stebuklas. - K, Farmacija, 1997
3. Berdiajevas N., Fromas E., Veiningeris 0. Meilės menas. - V, Asvėja, 1999.
4. Billingsai D.E. Kuriančioji meilė. - K, 1992 - 63 p.
5. Billings E.VVestmore A. Billingso metodas. - K, 1992.
6. Campbell A. Kaip mylėti savo paauglį. – LVK.1998.
7. Campbell A. Meilė, santuoka, vaikai. - K, 1995.
8. Cappela A. Gyvybės kelias. - K., 1992.
9. Cumico M., Padovani A. Lytiškumo atradimai. Besikeičiantis kūnas. – LVK. – 2000.
10. Daujotytė V. Moters dalis ir dalia. - V., 1992.
11. Ehart T. Pasimatymas, seksas, aš ir Dievas. - V., 1998.
12. Gimbutienė M. Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene. - V., 1994.
13. Gyvenimas kryžkelėje. - V., 1997.
14. Howarel A. Samuel M. Cravex. Filosofiniai ugdymo pagrindai. - V,, 1966.
15. Imelinskis K. Lytinio gyvenimo psichohigiena. - V., 1999.
16. Jankūnas R. Hormoninė kontracepcija. – K., 2001.
17. Joyeux H. Jausmai, seksualumas ir AIDS. - K., 1996.
18. Kiplay Š. Kūdikio žindymas. - K., 1993.
19. Krikščioniškoji šeima. - K., 1992.
20. Lukoševičienė I. Gyvenimo ciklai. - V., 1994.
21. Maceina A. Kultūros filosofijos įvadas. Raštai 11. - V., 1991.
22. Maceina A. Pirminės kultūros pagrindai. Raštai 11. - V., 1991.
23. Maceina A. Didžioji padėjėja. Raštai IV t. - V., 1994.
24. Navaitis G. Psichologinė parama šeimai. - š., 1997.
25. Odenas M. Gimdymo atgimimas. - K., 1994.
26. Paliokas A. Meilei pasibeldus. - K., 1995.
27. Paškus A. Trys meilės. - V., 1994.
28. Patackas A. Žarskus A. Vestuvinis virsmas. - P., 1993.
29. Pikūnas J. Meilės psichologija. - K., 1998.
30. Popiežius Jonas Paulius 11. Enciklika "Evangelium vitae7'. - V., 1995.
31. Rudzinskas V. Vaisingumo pažinimas. - K., 1999.
32. Skrinskas R. Už gyvybę. - V., 1995.
33. Solovjovas V. Meilės prasmė. - V., 1991.
34. Šaulauskienė A. Vaisingumo pažinimas ir valstybinė politika. - K., 1998.
35. Tutkuvienė J. Mergaitė ir jos mama. – K. 2001
36. Ustilaitė S., Purlienė M., Proškuvienė R. Lytiškumas. – V. 2001.
37. Vilkės Dž. Ir B. Gyvybės stebuklas. - K., 1992.
38. Vingras A., Vingrienė A. Lytiškumas ir vaikas. - V., 1998.
39. Vydūnas. Sveikata, jaunumas, grožis. Gimdymo slėpiniai. - K., 1991.
40. Vydūnas. Gimdymo slėpiniai. Raštai II t. - V., 1991.
41. Vyšniauskaitė A. Lietuvių šeima ir papročiai. - V., 1995.
42. Žarskus A. Gyvybės medžio žaizdos. - K., 1995.
44. Popiežius Jonas Paulius II. Enciklika Humanae vitae. Http://www.lcn.lt/b_dokumentai/enciklikos/humanae-vitae.html
45. Popiežius Jonas Paulius II "Evangelium vitae" http://www.lcn.lt/b_dokumentai/enciklikos/evangelium-vitae.html
46. Popiežiskoji sveikatos apsaugos pastoracijos taryba Sveikatos apsaugos darbuotojų chartija http://www.lcn.lt/b_dokumentai/kiti_dokumentai/sveikatos-apsaugos-chartija.html
47. Popiežiskoji šeimos taryba. "Žmogaus lytiskumo tiesa ir reikšme. Auklejimo seimoje gaires. Http://www.lcn.lt/b_dokumentai/kiti_dokumentai/zmogaus_lytiskumo.html
48. Tikejimo ir mokslo kongregacija. Homoseksualitatis problema. Http://www.lcn.lt/b_dokumentai/kiti_dokumentai/homosexualitatis-problema.html
49. Jonas Paulius II. Laiškas šeimoms. Http://www.lcn.lt/b_dokumentai/kiti_popieziaus/gratissimam-sane.html
50. Katalikiskojo auklejimo kongregacija. Žmogiskosios meiles ugdymo gairės. Http://www.lcn.lt/b_dokumentai/kiti_dokumentai/zmogiskosios-meiles-ugdymo.html
Įvertinkite straipsnį
