Nutylima tema. Plikabambės ir atsuktuvas

Užėjus norui kalbėti apie globalius dalykus geriausia eiti virtuvėn išsivirti arbatos. Taip būsi apsaugotas nuo dviejų pagundų: grafomanijos ir tau neduotos galios teisti kitus. Tačiau šiuo metu prie kompiuterio pelės garuoja kavos puodelis, o su nusidėjimu jau irgi beveik susitaikiau, tad nelieka nieko kito, kaip tik papostringauti apie seksualumą.

Išimtinai moterišką, nes vyriško, ačiū Dievui, nesuprantu. Tiesą pasakius, atrodo nelabai jau suprantu ir minėtą moterišką seksualumą, nes aplink tvyrančiose „seksualumo miglose“ sunku susigaudyti, kas ir kaip. Mistinis seksualumas veržiasi iš visų pašalių: pasirodo, esama kažkokių seksualių drabužių, nors visada maniau, kad toks gali būti tik kūnas. Būna dar ir seksualių automobilių arba spalvų, ar dar kažko. Iš visų pusių tvinstantis seksualumas (pradeda nusibosti net pats žodis) semia smegenis ir, paėmęs į rankas atsuktuvą, pradedi svarstyti: seksualus jis ar ne?

Vadinamoji Vakarų civilizacija nugrybavo į šalį. Moters kūnas niekam nieko nebereiškia. Gal tik sovietmečiu gimusiems puritonams (tai joks ne „pliusas“, o tik objektyvi realybė) keistai ir papiktinamai atrodo „Triumph“ apatinio trikotažo reklama didelio formato plakatuose. Bet juk ir dauguma kitų, sveikų vyrų, tik vienu akies krašteliu žvilgteli į tas seksualumu varvančias formas. Nebeįdomios jos, tuščios.

Kartais, kai gerai nusivalau akinius ir sielos optiką, perėjęs Laisvės alėją, jaučiuosi taip, lyg būčiau išprievartavęs kokias tris keturias moteris. Ne dėl to, kad šito siekiau, bet kad jos pačios lindo į akis iš reklaminių stendų, vitrinų ir net praeivių minios. Visai to nenorėjau, bet taip išėjo.

Beje, praeivių minia verta kelių atskirų sakinių. Praėjusių ir, atrodo, šių metų merginų apsirengimo tendencija verčia jas dėvėti kelnes žemu juosmeniu. Plikabambių gausybė net viduržiemį nieko nestebina. Gerbiu tas plikabambes ir mėlynkojes nuo šalčio dėl švento jų įsitikinimo, kad gamtos stichija negali įveikti moters seksualumo (iš tikrųjų taip ir yra, tik neįveikiamas yra moters grožis, o ne noras atrodyti seksualiai).

Supainiojus grožį su seksualumu, o meilę su seksu, viskas susiveja į neišpainiojamą nesąmonių kamuolį. Vyrai netolimoje ateityje pasmerkti tapti impotentais, nes moters kūnas dėl aplink tvyrančio seksualumo tankio tapo beveik kaip skelbimų lenta. (Nors gal esama seksualių skelbimų lentų?) Ant tos lentos kabinama viskas: apatinis trikotažas, baldai, automobiliai ir dar bala žino, kas. Svarbu tik kad kainą turėtų.

Jei atvirai, tai sunkiai įsivaizduoju, ką dar galėtų „parodyti“ reklamos kūrėjai, kad jų kūrinyje esanti moteris atrodytų seksualiai ir priverstų vyrus-pirkėjus kažkuo susidomėti. Nors talentas - visur talentas. Tiksliai nepamenu, kieno tai buvo reklaminis klipas, lyg kažkokios pieno perdirbėjų bendrovės, tačiau ten parodyta moteris net sapnavosi. (Ar žinote, kad pieno produktų reklamoje visos moterys turi būti stuomeningos ir su didele krūtine?) O juk nuogas buvo tik jos veidas, net plaukai paslėpti po kepuraite...

Seksualumu grįstas aplinkos suvokimas veda į niekur. Nes ilgai melžiama karvė vieną dieną „užtrūksta“. Jei ir toliau bus einama panašia kryptimi, tai nebetoli tas metas, kada vyras, žiūrėdamas į visiškai nuogą moters kūną, tik gūžtelės pečiais ir tykiai spūdins toliau. Ieškoti labiau apsirengusios.

Taigi nelieka nieko kito, kaip tik pavydėti arabiškojo pasaulio vyrams, kuriems vis dar kažką reiškia šmėstelėjęs kelis ar netyčia atidengta alkūnė. Jiems pasaulis vis dar turi daug paslapčių. Nežinomas, bauginantis, gundantis bet traukiantis ir geidulingas Dievas ir moteris, kurios reikia siekti – kas gali būti geriau?

Na štai, kava išgerta, grafomanijos priepuolis numaldytas. Einu ieškoti atsuktuvo, nes nieko seksualesnio aplink nesimato (pro langą regiu dvi iš sportinio automobilio lipančias plikabambes blondines).