Interviu su Vladimiru Simonko

Gėjai Lietuvoje yra atstumtoji kasta. Jei nori išlikti, privalo gyventi su kauke. Taip tvirtina Vladimiras SIMONKO, Lietuvos gėjų lygos valdybos pirmininkas. Jo teigimu, Lietuva nepakančiausia šalis Europoje, seksualinėms mažumoms čia atvirai demonstruojama neapykanta .

- Ar lietuviai skiriasi nuo kitų Europos šalių piliečių?

- Dvidešimt pirmojo amžiaus pradžioje, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, seksualinėms mažumoms Lietuvoje lengvai ir atvirai demonstruojama neapykanta. Tai vyksta visur: gatvėje, spaudoje, per televiziją.

Reikia pripažinti, kad Lietuva yra pati homofobiškiausia, nepakančiausia seksualinėmis mažumoms šalis Europoje.

Tai įrodo Europos kultūros instituto bei Lietuvos agentūros "Vilmorus" neseniai atlikti tyrimai.

Argi neverta susimąstyti: kas trečias Lietuvos gyventojas nenori matyti šalia savęs mūsų orientacijos žmonių. Pusė apklaustųjų pateisina diskriminaciją darbe dėl seksualinės orientacijos, jie mano, kad tai normalu.

- Kodėl, jūsų nuomone, lietuviai yra netolerantiški?

- Pirmiausia, tai didelė katalikų bažnyčios įtaka. Ji neslepia savo požiūrio į seksualines mažumas. Neseniai buvo paskelbtas vyskupų laiškas Vyriausybei ir Lietuvos žmonėms, kuriuo raginama atnaujinti baudžiamąją atsakomybę už homoseksualumo propagavimą. Ar tai nėra neapykantos pilietinėje visuomenėje skatinimas?

- Didesnė dalis žmonių homoseksualumą laiko pasileidimu. Kaip, jūsų nuomone, yra iš tikrųjų: tai prigimties ar žmogaus pasirinkimo dalykai?

- Patys mokslininkai dėl šito nesutaria. Yra dvi teorijos: viena - jog lemia genai, kita socializacija. Manyčiau, yra ir to, ir to.

- Kai kurie skaitytojai mano, jog tolerancija netradicinės orientacijos žmonėms visuomenei gali būti pražūtinga.

- Noriu pasakyti viena: homoseksualūs žmonės tikrai nekalti dėl to, kad visuomenė nepagimdo daugiau vaikų. Blogai, kai dauguma savo problemas ir kaltes suverčia mažumoms. Tai absurdas.

- Kaip jūsų pakraipos žmonės jaučiasi darbo vietose? Koks yra darbdavių požiūris?

- Jie jaučiasi puikiai, kol yra laikomi normaliais žmonėmis. Tol, kol tyli, neturi jokių problemų.
Orientaciją Lietuvoje reikia griežtai slėpti. Pastarųjų savaičių skandalas dėl ponios Grybauskaitės tik paryškino, kokia pas mus vyrauja neapykanta. Kilo toks ažiotažas, spaudimas, nė neįsitikinus, kaip yra iš tikrųjų. Galbūt visai niekuo dėtam žmogui suduotas šitoks smūgis. Tai baisu.

Jei Lietuvoje Vyriausybės narys prisipažintų esąs homoseksualus, tai lygu politinei savižudybei.

- O kaip elgiasi artimieji? Atsiriboja, nusigręžia ar susitaiko su tuo, kaip yra?

- Teko girdėti labai daug dramatiškų istorijų, kai žmonės išvaromi iš namų, nutrūksta visi ryšiai su artimaisiais.
Pagal Vakarų valstybių praktiką žmonės su mūsų orientacija dažniausiai važiuoja į didelius miestus, sostines, kad galėtų būti savo bendruomenėje. Tokios bendruomenės yra Los Andžele, Majamyje, Niujorke, Berlyne, Frankfurte, Londone.

- Tiesa ar mitas tai, jog seksualinių mažumų daugiausiai yra tarp menininkų?

- Meno sritis yra viešesnė, labiau matoma, todėl atrodo, kad tarp menininkų jų yra daugiau. Tarp darbininkų netradicinės orientacijos žmonių yra tiek pat, bet jie neturi tokios saviraiškos laisvės, kokią turi menininkai, užtat yra mažiau pastebimi.

- Ar ne jūs buvote vienas iš pirmųjų Lietuvoje, viešai prisipažinęs, jog esate gėjus?

- Taip, tai buvau aš. Man užteko proto, subrendau tai padaryti, nors po to smarkiai nukentėjau. Buvau baisiai sumuštas.

- Gal šiandien jums lengviau nei tiems, kurie slepiasi?

- Vienintelis privalumas: man nebereikia slėptis, nebereikia gyventi svetimo gyvenimo.

Dauguma iš mūsų gyvena svetimą gyvenimą. Pavyzdžiui, dirbant kolektyvuose, reikia pasakoti apie išgalvotą laisvalaikį, nebūtus dalykus, kurti ne savo gyvenimą. Juk nesakysi, kad vakar vakarą leidai su draugu. Niekas nesupras.

- Ar neketinate emigruoti į labiau tolerantišką šalį?

- Tikrai ne. Esu Lietuvos pilietis, suprantu savo teises ir aš už jas kovosiu. Todėl, kad aš lygiai taip pat moku mokesčius Lietuvos valstybei, esu jos globojamas pilietis.

Nuo Naujųjų metų Lietuvoje pradės veikti Lygių galimybių įstatymas. Tikimės, jog formaliai iš valdžios pusės tai bus gražus žingsnis, ginant mūsų teises. O kaip bus iš tikrųjų žiūrėsime.

Kalbėjosi Sigita Stonkienė