Leninizmas ir orgazmas
Visuomet maniau, kad rašymas yra labai patraukli seksualumo forma. Visa tai, žinoma, neturi nieko bendra nei su heteroseksualumu, nei su homoseksualia ar lesbine orientacija. Net homoerotizmas ne visuomet čia apsireiškia slėpiningaisiais savo pavidalais. Sadomazochistinė, narcisistinė ar edipinė, dildo terminologija kalbant apie rašymą labiau tinka, nes rašymas kiekvienu atveju yra savotiškas transvestizmas. Kad ir kaip žvelgtum, tai visuomet turi "persirengimo", persikeitimo ir persikūnijimo ženklų bei kontrapunktų. Supraskite mane teisingai – tai visai nepanašu į saugų distancinį virtualų seksualinį aktą ar masturbacijos patetiškumą. Ir apskritai su saugumu visa tai nesusiję – kaip žinoma, geriausiai rašančiųjų gyvenimai dažnai ne itin smagiai baigdavosi. Štai kad ir keletas itin garsių pavardžių, patvirtinančių rašymo keliamus pavojus – dėl preciziškai jautraus pastabumo nepralenkiama Virginia Woolf, Ernestas Hemingwayus, ką ir kalbėti apie Seneką, kuris aiškiai pareiškė savo poziciją gyvenimo ir mirties klausimu: "Kai kuriems mirtis yra bausmė, kitiems – tai dovana, o daugeliui – tai malonė".