Kuo skiriasi vyrų ir moterų seksualumas?

Moterų skeksualumas ilgainiui keičiasi kur kas labiau nei vyrų: kartu su pažiūrų, pomėgių supanašėjimu, socialinių sąlygų, visuomeninės padėties, išsilavinimo, auklėjimo lygio pasikeitimu. Moteris vis labiau tampa lygiateisė, ekonomiškai nepriklausoma, teigiamai žiūri į seksą, turi patikimų apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, didėja jos reikalavimai vyrui ne tik kaip sekso partneriui, bet ir kaip asmenybei.

Moterims didesnės reikšmės nei vyrams turi socialinės vertybės – partnerio asmenybė, charakteris, elgesys, tarpusavio santykiai, meilė. Būtina normalaus moterų seksualumo išsivystymo sąlyga – meilė partneriui, emocinis prisirišimas. Daugelis moterų dažniau patiria nepasitenkinimą dėl šaltų, abejingų santykių iš partnerio pusės, o ne dėl nesėkmingo seksualinio kontakto.

Intelektualinė vyro raida, jo vidaus pasaulis, emocionalumas moteriai turi didesnės reikšmės negu jo išvaizda. Vyrui, atvirkščiai, stipresnis seksualinis stimulas yra moters grožis, išvaizda. Vyrų seksualinė vaizduotė labiau išvystyta. Moterys rečiau domisi pornografija, o kai kurioms ji netgi slopina seksualumą.

Moterų seksualiniai sutrikimai dažniau nei vyrų susiję su griežtu auklėjimu vaikystėje: jos daugiau girdi draudimų negu berniukai. Be to, jų stipresnis romantinis, platoniškas, erotinis, o ne seksualinis potraukis. Mergaitės lytiškai bręsta 1-2 metais anksčiau už berniukus. Šis procesas vyksta ramiau, tolygiau. Iš pradžių formuojasi jų psichologinio, emocinio kontakto su išrinktuoju poreikis, o tik po to – erotinis potraukis.

Berniukų hiperseksualumo periodas apibūdinamas didesniu lytiniu jaudrumu, kuris greitai į antrą vietą nustumia psichologinius, romantinius išgyvenimus. Tačiau pastaraisiais metais vis labiau ryškėja vyriškesnis mergaičių elgesio modelis.

Moterys turi daugiau erogeninių zonų nei vyrai. Jos gali patirti malonių pojūčių prisilietus prie daugelio kūno vietų, o vyrų erogeninės zonos dažniausiai išsidėsčiusios genitalijų, krūtinės, burnos srityse. Vyrai turi vieningą "ejakuliacijos-orgazmo-pasitenkinimo" bloką, o moterims gali būti normalu patirti orgazmą be pasitenkinimo ir pasitenkinimą be orgazmo. Dauguma moterų dažniausiai orgazmą pradeda jausti kuriam laikui (savaitei, mėnesiams, metams) praėjus nuo reguliarių lytinių santykių pradžios (fiziologinio frigidiškumo arba "snaudžiančio seksualumo" periodas).

Suteities metu moterų susijaudinimą gali nutraukti pašalinės mintys, netinkama nuotaika, pablogėję tarpusavio santykiai, nesutampantis partnerių priimamumo diapazonas. Tačiau moterys gali patirti įvairesnį orgazmą – ir trukmės, ir pasikartojimo, ir atsiradimo vietos prasme. Daugkartinio orgazmo metu kiekvienas kitas moterų orgazmas yra stipresnis, vyrų – silpnesnis. Po santykių vyrui reikia ilgesnio ar trumpesnio poilsio fizinėms jėgoms, potraukiui, spermos "atsargoms" atgauti. Moterų refrakterinio (nejaudrumo) periodas praktiškai neišreikštas. Vyrų frustracija dažniausiai pasireiškia prieš sueitį ir yra aktyvinamojo pobūdžio, moterų – po sueities be pasitenkinimo ar orgazmo ir gali išprovokuoti anorgazmiją, frigidiškumą, neurozę, lyties organų uždegimą, nevaisingumą, gimdos miomą ir endometriozę.

Tokie yra pagrindiniai vyrų ir moterų seksualumo skirtumai. Pabaigoje galima pasakyti, kad seksualumo normų ir patologijos tyrinėjimai – sudėtingas uždavinys, tačiau teisingiausias šiuolaikinis būdas, pagrįstas gretutinių medicinos žinių integracija.