Viešas pasitenkinimas – ekshibicionizmas

Žvilgsnis į pasibaigusios vasaros pabaigą: linksmybės pajūryje, saulės kaitroje įdegę kūnai ir begalinis noras išnaudoti kiekvieną saulės blyksnį, kas dieną – atsiverti saulei, rengtis nerūpestingai, provokuojamai, net šiek tiek begėdiškai. Ir televizijos reitingų viršūnėse – kasdienis ir buitiškas apsinuoginimas – realybės šou.

Tikrieji ekshibicionistai

Norvegų seksologas Thore Langfeldtas rašo, kad šis reiškinys labiausiai paplitęs tarp vyrų. Tiesa, ar moteris ekshibicionistė, įrodyti yra sunku – mat neaišku, ar viešai apsinuogindama ji patiria seksualinį pasitenkinimą. Ir kiti seksologai šį reiškinį priskiria vyrams. Moterys apsinuogina visai dėl kitų priežasčių: siekdamos savotiško pripažinimo ar savo vertės pajautimo. (Nepaisant emancipacijos, vyrams svarbiausi savivertės rodikliai – karjera ir pinigai, moterims – išvaizda). Nors tyrimai ir teigia, kad kai kurios striptizo šokėjos apsinuogindamos irgi patiria didžiulį pasitenkinimą.

Klaidinga manyti, kad ekshibicionistai – potencialūs prievartautojai. Paprastai tai uždari, silpnavaliai, infantilūs ir nepavojingi asmenys. T. Langfeldtas teigia, kad vieni apsinuogina, nes tiesiog jaučia didžiulį lytinį pasitenkinimą stebimi moterų, kitais atvejais tai susiję su sadistiniais ar mazochistiniais pasitenkinimo būdais. Pirmu atveju pasitenkinimą teikia moters išgąstis, antru – gėda prieš save patį ir baimė būti nubaustam (daugelyje šalių tai baudžiama kaip chuliganizmas). Todėl geriausia į tokį elgesį nereaguoti, sako specialistai.

Beje, Skandinavijoje, kur visuomenė pakankamai informuota ir į ekshibicionistus moterys tiesiog nereaguoja, labai smarkiai sumažėjo tokių išpuolių.

Suaugusiųjų apsinuoginimas prieš savo lyties asmenis itin retas – kiek dažniau pasitaiko tarp berniukų ir jaunuolių. Paradoksalu, bet homoseksualumą jie vertina labai neigiamai ir savo lyčiai nejaučia jokio potraukio.

TV reiškiniai

Vakarų pasaulyje gatvėse, autobusų stotyse ar parkuose netikėtai pasirodančių ir staiga drabužius nusimetančių iškrypėlių mažėja. Mažėja ir moterų, kurias tai išgąsdintų. Vis dėlto ekshibicionizmas transformuojasi ir persikelia iš nuošalių skverų ir parkų į televizijų ekranus. Televizijos kritikas Skirmantas Valiulis sako, kad asmeniškumas ir intymumas vis labiau keliamas į viešumą ne tik televizijose, bet ir fotografijoje, dailėje, net teatre ir literatūroje. Tai susvetimėjusios visuomenės bruožas, kai žmogus stebėdamas kitų asmenines kasdieninio gyvenimo akimirkas bando pabėgti nuo savo vienatvės ir bent televizijos ekrane pamatyti savo problemų, vilčių ar kasdienybės atspindį.

Priežastys

Specialistai yra ištyrinėję tapimo ekshibicionistais priežastis. Neretai tėvai labai sunerimsta, kai jų 2–5 metų vaikai nori lakstyti namuose nuogi. Kai kurie tėvai ar seneliai priverčia juos apsirengti, kiti ima visaip gėdyti ar gąsdinti. Pasak seksologo Viktoro Šapurovo, tai netinkamiausia reakcija – geriausia yra nekreipti į tai dėmesio ir leisti vaikui palakstyti.

Toks mažylių apsinuoginimas, seksologo teigimu, neturi jokios seksualinės potekstės – tuo labiau nieko bendra su ekshibicionistiniais polinkiais. O būtent negatyvi ar emocionali suaugusiųjų reakcija gali įtvirtinti tokio elgesio užuomazgas. Beje, fiziškai silpni ar ligoti vaikai apsinuogina retai, sveiki – dažniau, bet dažniausiai – psichiškai nesveiki.

Pasak Sigmundo Freudo, į ekshibicionizmą yra linkusios narcizistinės asmenybės (labai svarbu išvaizda ir jos demonstravimas), kurios paauglystėje yra patyrusios sukrėtimų. Dažniausia situacija – kai besimasturbuojantį paauglį kas nors užtinka. Tada gėdos jausmas ir baimė dar labiau sustiprina susijaudinimą, paauglys patiria labai stiprų orgazmą ir vėliau, siekdamas panašių potyrių, ieško ir kuria analogiškas situacijas.

Pagalba

V. Šapurovas sako, kad ekshibicionizmas yra psichologinė problema. Pasitelkus individualią psichoterapinę pagalbą ją galima sėkmingai išspręsti. Kaip ir visos psichologinės bėdos, kuo greičiau ir profesionaliau veikiama, tuo didesnė tikimybė sėkmingai ją įveikti.

Televizinis ar visuomeninis ekshibicionizmas nėra pripažintas elgesio sutrikimas ar psichologinė problema – galbūt todėl, kad tai dar naujas reiškinys, o galbūt todėl, kad nepaisant kritikos noras tapti savo miesto ar miestelio žvaigžde yra ne tik įvairių realybės šou dalyvių, bet ir kai kurių juos keiksnojančių žiūrovų ar kritikų svajonės. Galbūt todėl viešo kūno ir dvasios apsinuoginimo kritika tėra nukreipta prieš dėmesio centre atsidūrusias „žvaigždes“, bet ne prieš patį reiškinį, paslapčia viliantis vieną dieną atsidurti jų vietoje.