Sekso vergės – be pagalbos
Teksto dydis: +1, +2, normalus.Lietuvoje dirbančios prostitutės net nežino, kur joms gali būti suteikta pagalba, o jomis besirūpinančios institucijos nepakankamai bendradarbiauja tarpusavyje.
Tai parodė Klaipėdoje, Vilniuje, Panevėžyje ir Šiauliuose atliktas tyrimas, kurį finansavo Atviros visuomenės institutas.
Tyrimo metu apklausta 12 moterų, kurios vertėsi arba tebesiverčia prostitucija.
Į anketų klausimus atsakė ir su prostitutėmis dirbantys teisėsaugos, sveikatos, socialinių ir švietimo įstaigų darbuotojai.
Vilniaus priklausomybės ligų centro Socialinės pagalbos ir prevencijos skyriaus vedėja Aušra Malinauskaitė pasakojo, kad neretai prostitutės bijo kreiptis į institucijas, kurios turėtų jomis pasirūpinti.
Sekso paslaugas teikiančios moterys nuogąstauja, kad net ir užtikrinti anonimiškumą žadančiose organizacijose jos gali būti sekamos ir slapta filmuojamos.
Prostitutės teigė ypač nepasitikinčios teisėsaugos pareigūnais, kurie neretai demonstruoja abejingumą šių moterų problemoms ir reikalauja duoklės už tai, kad šios nebūtų vežamos į areštines.
„Tiesa, ne visi pareigūnai yra tokie. Kai kurie pasirūpina, kad moterys, teikiančios sekso paslaugas, būtų pristatytos ten, kur joms suteiktų pagalbą“, - sakė A.Malinauskaitė.
Pašnekovė neslėpė, kad kai kurios įstaigos taip ir nesulaukia sekso vergių, kurioms turėtų suteikti pagalbą. Dėl nepakankamos informacijos kai kurios merginos net nežino apie šių įstaigų egzistavimą.
Užtikrinti prostitučių apsaugą sunku ir todėl, kad skirtingų jomis besirūpinančių įstaigų darbuotojai nepakankamai bendradarbiauja vieni su kitais.
Nesulaukdamos pagalbos neretai net ir prostitutėmis tapusios prievarta merginos, išvaduotos iš sutenerių, grįžta į gatves ir toliau parsidavinėja, nes kitaip nebemoka gyventi.
Kuo gali būti naudingas tyrimas, kurio rezultatų kūną pardavinėjančios moterys veikiausiai nė nesužinos?
Tyrimo rezultatus pristačiusios koalicijos „Galiu gyventi“ direktorė Jurgita Poškevičiūtė sakė: „Tyrimas skirtas ne prostitutėms, bet su jomis dirbančioms institucijoms. Tai padės prostitucijos problemą sprendžiantiems žmonėms sužinoti apie realią padėtį Lietuvoje ir užtikrinti, kad sekso paslaugų teikėjos gautų efektyvesnę pagalbą“.
Įvertinkite straipsnį
