Ar reikia sporto komandai seksologo?

Seksas olimpinėse platumose - neuždraustas vaisius

Lėmė ne reklama

Pasak Vilniaus sporto medicinos centro vyriausiojo gydytojo E.Švedo, kol kas pas mus seksologo paslaugų neprireikė nė vienos sporto šakos komandai. Jauniems sportininkams ir seksologas, ir psichologas dažniausiai yra treneris. O vyresni vadovaujasi savo protu.

"Žalgirio" krepšinio komandos vyriausiasis treneris Algirdas Brazys pajuokavo, kad seksologė gal ir praverstų vyrams streso metu. "Jeigu rimtai, seksologo konsultacijų krepšininkams tikrai nereikia". A.Brazys prisipažino iš "Ekstros" pirmą kartą išgirdęs, jog sportui gali talkinti šios srities medikas.

Kauno II klinikinės ligoninės vertebroneurologijos skyriaus vedėjas seksologas Vitalijus Žukas teigė, kad Sidnėjuje olimpinių žaidynių dalyviams dalijami aukštos kokybės prezervatyvai nėra vien tik reklaminis triukas. Prezervatyvų firmos atstovus tapti rėmėjais įtikino faktas, kad iš Atlantos olimpiados dalyvių kambarių valytojos kiekvieną dieną sušluodavo tūkstančius panaudotų prezervatyvų.

"Šiais laikais seksas ypač turi būti saugus. Tai žino ir sportininkai. Užsienio medikai atliko tyrimus, kaip seksas veikia sporto rezultatus, ir nustatė, jog saugus seksas yra sporto sąjungininkas", - sakė gydytojas V.Žukas.

Keičiasi požiūris į seksą

Nuo antikos laikų buvo manoma, kad lytinis susilaikymas teigiamai veikia sportuojančio žmogaus savijautą. Sovietiniais laikais prieš svarbias varžybas sportininkus laikydavo "karantine", kad neturėtų lytinių santykių. Tačiau, pasak seksologo, kiekvienas sportininkas yra individualybė ir sekse. "Yra sportininkų, kurių rezultatams gyvenimas be sekso gali net labai pakenkti", - pasakojo V.Žukas.

Mokslininkų atlikti tyrimai nustebino ir vienos, ir kitos teorijos šalininkus. Panašius rezultatus per varžybas pasiekė sportininkas, lytinį aktą baigęs prieš šešias valandas, ir kitas dalyvis, savaitę susilaikęs nuo sekso.

Gydytojas V.Žukas teigė, kad seksas mažina įtampą ir padeda susikoncentruoti varžyboms. Bet yra ir kitokia nuomonė. Lašo spermos praradimas tolygus 40 kraujo lašų netekimui, o tai reiškia, jog seksas sportininką pavojingai alina. Tiesa, tyrimais tai dar neįrodyta.

Kiekvieno sportininko seksualumą galima nustatyti testais. Tačiau mūsų sportininkai tokio intymaus tyrimo dar nepasigedo. "Manau, kad būtent dėl žmogiškos prigimties savybių nežinojimo kyla konfliktai ir ginčai dėl drausmės pažeidimo tarp trenerių ir žaidėjų. Ne kiekvienas seksualus vaikinas gali sutramdyti savo lytinį pajėgumą, kad ir kaip iš jo šito reikalaujama", - tikino kaunietis gydytojas.

Sportuojant išsiskiria daugiau hormonų, stiprinančių lytinį potencialą, aiškino gydytojas. Reguliariai bėgiojantis žmogus po kelių mėnesių gali pajusti dvigubą lytinį poreikį. Specialistai ištyrė, kad aerobikos pratybos net 30 procentų padidina seksualinį potraukį.

NBA žvaigždė krepšininkas Magicas Johnsonas knygoje "Mano gyvenimas" aprašo erotinį savo bei draugų gyvenimą, kuris buvo intensyvus, tačiau bent jau jo žaidimui nekenkė. "Daugelis tų merginų eksperimentuodavo su mumis. Esu tai daręs ir ant viešbučio stogo, ir paplūdimyje, ir telefono būdelėje. Patys suprantate, tokiam aukštaūgiui tai didis menas, - rašo garsus krepšininkas. - Mano kolegos turėdavo po 1-2 drauges kiekviename mieste. Šioje srityje nebuvau paskutinis".

Legendinio krepšininko W. Chamberlaino autobiografijos faktai stulbina: šis vyras per savo gyvenimą (nuo 15 metų) turėjo 20 tūkstančių moterų. Vidutiniškai po 1,2 partnerės per dieną...

"Žalgirio" legionieriai Anthonie Bowie ir Tyusas Edney buvo ne tik Kauno ponių ir panelių numylėtiniai. Energingi krepšininkai taip pat neslėpė savo simpatijų dailioms merginoms. Sklido gandai, kad Kaune atsiras juodaodžių palikuonių. Gandai lyg ir nepasitvirtino. Bet tai nereiškia, jog jie neturėjo jokio pagrindo. Gali būti, kad savo vaidmenį čia puikiai atliko sargiai.

"Alitos" legionieriaus Jemeilo Richo žiovavimo per treniruotes bei rungtynes paslaptį žinojo draugai, kurie juodaodį krepšininką supažindindavo su merginomis. Neretai žaidėjas į sporto salę ateidavo toks, lyg būtų linksminęsis su merginomis visą naktį.

V.Garastas buvo demokratas

Barselonos ir Atlantos olimpinių žaidynių Lietuvos krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Vladas Garastas įsitikinęs, kad prezervatyvus gaminančiai firmai veltui Sidnėjaus olimpiečiams dalijami sargiai yra puiki reklama. "Kaip kas išmano, taip tas užsidirba pinigų. Tačiau sportininkai, išskyrus retus atvejus, nėra tokie sekso gigantai, kad jiems per žaidynes būtų reikalingi tokie daikčiukai. Remdamasis savo patirtimi, apie krepšininkus galiu pasakyti, kad tokiu atsakingu momentu ne lovos reikalai rūpi vyrams. Po varžybų meilės nuotykiai yra natūralus dalykas, bet tai jau nesusiję su sportu", - sakė garsus treneris.

Sklido gandai, kad pernai per Europos čempionatą Prancūzijoje ketvirtfinalio rungtynes su ispanais Lietuvos krepšininkai pralaimėjo dėl to, jog išvakarėse pas juos atvyko žmonos. Ar tikrai?

"Pats užsienio spaudoje skaičiau nusistebėjimą, nejaugi ispanai ar italai mažiau myli savo žmonas nei lietuviai. Netvarka buvo. Žmonų kelionės organizatoriai padarė sportininkams meškos paslaugą. 100 procentu esu įsitikinęs, kad pralaimėjome dėl to. Vyrai nepailsėjo", - neslėpė treneris.

Kuris jo laikų rinktinės krepšininkas buvo labiausiai pašėlęs vaikinas, V. Garastas diplomatiškai nutylėjo: "Visi buvo protingi vyrai ir jautė atsakomybę. Pasitikėjau savo žaidėjas, jie pasitikėjo manimi. Jeigu kuris ir nuklysdavo į lankas, tai neilgam".

O kodėl treneris nepalikdavo savo žmonos namuose ir neretai veždavosi su savimi?

"Žmona man - labai artimas žmogus. Su ja galėdavau pasitarti, padiskutuoti, nusiraminti. Aš juk nebuvau žaidėjas, - nebandė teisintis garsus treneris. - Krepšininkai į tai reaguodavo ramiai. Aniems laikams elgiausi netradiciškai. Tai labai nepatiko partijos funkcionieriams".

Pas slidininkę atvykdavo vyras

Sovietiniais laikais aukštos klasės sportininkas didžiąją laiko dalį - beveik 10 mėnesių - praleisdavo ne namuose. Stovyklos trukdavo po 30-40 dienų. Manoma, kad sportininkus nuo lytinio iškrypimo gelbėdavo ne tik dideli fiziniai krūviai, bet ir laikini sekso partneriai.

Pasak seksologo V.Žuko, moterims sportininkėms psichologiškai sunkiau pakeisti partnerį. Vyrai sekso problemą sprendžia paprasčiau.

Kalgario olimpiados (1988 m.) čempionė (10 km distancijoje) ir bronzos medalio laimėtoja (5 km distancijoje) Vida Vencienė sakė, kad dabar sportas tapo demokratiškesnis, o sportininko gyvenimas laisvesnis ir paprastesnis.

"Man sunku vertinti, ar tai yra gerai. Tačiau kai kurie pavyzdžiai manęs nedžiugina. Anais laikais sportininkų dienotvarkė (net laisvalaikis) buvo surikiuota minutės tikslumu. Po keturių treniruočių per dieną nebuvo nei noro, nei galimybių linksmoms pramogoms. Knygą menu kaip geriausią poilsį", - V.Vencienė.

V.Vencienė prisiminė, kad prieš olimpiadą trejus metus be šeimos sutikdavo Naujuosius metus. "Sausio pradžioje vykdavo atrankos varžybos. Man net nekildavo mintis viską mesti ir važiuoti pas vyrą. Nebūčiau klausiusi ir trenerio, jeigu būtų leidęs išvykti. Tuo metu siekiau sportinės karjeros ir man tai buvo svarbiausia. Pas mane į stovyklas atvykdavo mano vyras. Šeimos nariams nebuvo trukdoma bendrauti. Mums išskirdavo atskirą kambarį viešbutyje. Tokių pasimatymų turėdavome ir per vasaros stovyklas", - neslėpė garsi slidininkė. Ji tikino, kad vyro viešnagės jai tik padėdavo.

Meilės romanai mezgėsi stovyklose

1980 m. Maskvos olimpiados plaukimo čempionė Lina Kačiušytė pritarė, jog sportininko individualios savybės lemia jo potraukį į seksą. "Vieną reikia gesinti, o kitą - saugoti nuo pagundų. Manau, kad plaukikai mažiau susiduria su tokiomis problemomis, nors su maudymo kostiumais jie atrodo labai seksualiai, - sakė sportininkė. - Plaukimas yra sunkus, tiesiog "arkliškas" sportas. Man teko matyti, kaip nuo didelių fizinių krūvių po treniruočių alpdavo dvimetriniai sportininkai. Kokia būdavo merginų savijauta, galite įsivaizduoti. Dabar tokių treniruočių neištverčiau".

Lina Kačiušytė pakilo ant aukščiausios apdovanojimų pakopos, būdama septyniolikos metų. Ar negaila savo jaunystės, praleistos be pramogų? "Poilsio stovyklose, kurios vyko kiekvienais metais, atsigriebdavome. Smagiai leisdavome laiką, pokštaudavome, ilsėdavomės. Stovyklose kartais užsimegzdavo meilės romanai. Tokių stovyklų mums gali pavydėti dabartiniai sportininkai", - sakė ji.

Apie savo romanus sportininkė nutylėjo. Gal jų nebuvo? "Nebuvau smarki mergina. Man gaila ne praleistų romanų, bet apleisto mokslo, - pasakojo olimpinė čempionė. - Į sportą atėjau, būdama 13 metų. Sportui skyriau beveik visą savo laiką. Atletiškais raumeningais plaukikais vyrais buvo galima susižavėti. Tačiau daugelis jų man buvo ir liko tik geri draugai".

Dabar jau - ne jūreiviai

Kauno "Žalgirio" vyr. treneris A.Brazys aiškino, kad dabar, ne taip kaip seniau, neteisinga lyginti sportininko ir jūreivio gyvenimo būdą: "Palyginus su sovietiniais laikais, kai krepšininkai išvykdavo į trijų -keturių mėnesių treniruočių stovyklas bei turnyrus, daug kas pasikeitė. Šią vasarą "Žalgirio" krepšininkai turėjo tik vieną keleto savaičių treniruočių stovyklą prie jūros Klaipėdoje. Kitos stovyklos buvo netoli Kauno. Namuose praleidžiame didesnę laiko dalį".

Remdamasis trenerio patirtimi, A.Brazys sakė, kad į "Žalgirį" patenka psichologiškai subrendęs jaunimas, žinantis, ko siekia sporte. Be to, kiekvienas klubo narys supažindinamas su sportinės drausmės taisyklėmis, kurių privaloma laikytis. Už pažeidimus (alkoholis, narkotikai) taikomos nuobaudos arba pašalinama iš klubo.

Pasak "Žalgirio" vyr. trenerio, kai vaikinai domisi merginomis, tai nėra joks nusižengimas. "Toks jausmas yra natūralus ir suprantamas. Kitas dalykas, jeigu meilė jaunam krepšiniui pradeda trukdyti treniruotėms, o yra buvę ir tokių atvejų, - neslėpė populiarios komandos treneris. - Tiesa, kol kas pakako rimtų perspėjimų. Ieškoti žaidėjų baruose ar pas merginas neteko".

Prisiminęs savo žaidimo "Žalgiryje" laikus, A.Brazys teigė, kad treneris V.Garastas buvo labai demokratiškas ir didelės tolerancijos žmogus. "Treneris nevaržė žaidėjų laisvės už krepšinio aikštelės. Jis pasitikėjo savo krepšininkais, - sakė pašnekovas. - Toks V.Garasto požiūris buvo teisingas. Mes negalėjome apvilti savo trenerio".

Pasak buvusio žalgiriečio, jaunystėje jis nebuvo linksmybių mėgėjas. "Buvau iš tų sportininkų, kurie savo uoliu darbu siekė tikslo. Pats atsisakiau daug ko, kuo kiti mėgavosi. Aš ir Gintaras Krapikas dėl elgesio mažiausiai patekdavome į trenerio akis", - prisiminė A.Brazys.

Dabar visų akys ir ausys nukreiptos į Sidnėjų, o tenai tik patys olimpinių žaidynių dalyviai žino, ar sunku atsispirti gamtos šauksmui, ir daugelis patys sprendžia, ar tuos olimpinius sargius vežtis namo kaip suvenyrus, ar...