Mano mokykla paskyrė mane į tą pačią klasę su žmogumi, kuris praėjusiais metais mane seksualiai išnaudojo

Iš esmės viskas pasakyta pavadinime. Man 14 metų, esu mergina, tačiau tuo metu, kai visa tai vyko, man buvo 12–13 metų.

Iš esmės šis vaikinas prieš mane seksualiai smurtavo, prašė atsiųsti nuogų nuotraukų, priekabiavo, grasino mane nužudyti, o vieną kartą sugriebė už kaklo, pakėlė ir grasino jį sulaužyti.

Mes mokomės toje pačioje mokykloje, esame toje pačioje klasėje pagal amžių ir mokomės tame pačiame mokyklos korpuso sparne.

Mano mama apie tai pranešė policijai, todėl į situaciją įsitraukė ir mokykla. Galiausiai atsisakiau tęsti bylą, nes visa ši situacija mane vedė iš proto, tačiau mokykla nieko nepadarė.

Jie paliko mus toje pačioje klasėje ir pasakė, kad „negali mūsų perkelti į skirtingas klases, jeigu neturiu įrodymų“.

Tai mane nepaprastai įsiutino, o šiais mokslo metais jis vėl mokosi mano klasėje.

Mokyklos darbuotojai tiesiog atsisako perkelti jį į kitą klasę. Jeigu pati persikelčiau, būčiau perkelta į kitą mokyklos korpuso pusę, toli nuo visų žmonių, kurie turėtų mane apsaugoti nuo jo.

Nesuprantu, kaip mokyklai gali taip mažai rūpėti mokinio psichinė sveikata, kai tuo pat metu ji tvirtina daranti viską, ką gali, dėl savo mokinių.

Jaučiuosi taip, tarsi mokykla būtų mane visiškai palikusi likimo valiai – ir šioje situacijoje, ir kitose.

Kaip manote, kaip galėčiau pabandyti išspręsti šią situaciją? Gal turite patarimų, kaip prie jos prieiti?

Autorės vardas nežinomas

Atsakymas

Pirmiausia noriu pasakyti: tai, ką aprašei, yra labai rimta. Seksualinis priekabiavimas, grasinimai nužudyti ir smurtas prieš kaklą nėra įprastas konfliktas tarp mokinių. Tu buvai labai jauna, kai visa tai patyrei, ir visiškai suprantama, kad dabar jautiesi pikta, išsigandusi, nusivylusi ar palikta likimo valiai.

Ypač skaudu, kai po tokios patirties suaugusieji, kurie turėtų užtikrinti tavo saugumą, atrodo, nesuteikia reikiamos pagalbos.

Tu neturėtum būti verčiama rinktis tarp galimybės mokytis saugioje aplinkoje ir galimybės būti šalia žmonių, kuriais pasitiki.

1. Pasakyk mamai, kad problema vis dar neišspręsta

Kadangi tavo mama jau anksčiau kreipėsi į policiją, siūlyčiau pirmiausia dar kartą su ja pasikalbėti. Paaiškink ne tik tai, kad vaikinas vėl yra tavo klasėje, bet ir kaip ši situacija veikia tavo savijautą, saugumo jausmą bei galimybes susikaupti mokantis.

Jeigu sunku apie tai kalbėti garsiai, gali parašyti jai laišką ar žinutę. Pavyzdžiui:

„Aš vis dar nesijaučiu saugi, nes jis vėl mokosi mano klasėje. Man labai sunku žinoti, kad turiu kasdien būti šalia žmogaus, kuris man taip elgėsi. Nenoriu, kad dėl šios situacijos turėčiau pati persikelti į kitą mokyklos pusę ir atsiskirti nuo žmonių, kurie man padeda jaustis saugiai. Man reikia, kad padėtum man rasti kitą sprendimą.“

Svarbu, kad mama suprastų, jog tai nėra vien nepatogumas ar nenoras mokytis su konkrečiu žmogumi. Tai susiję su tavo saugumu ir emocine sveikata.

2. Paprašyk oficialaus susitikimo su mokyklos vadovybe

Jeigu iki šiol kalbėjaisi tik su mokytojais, verta paprašyti oficialaus susitikimo su mokyklos direktoriumi ar kitu už mokinių saugumą atsakingu darbuotoju. Geriausia, kad kartu dalyvautų mama ar kitas suaugęs žmogus, kuriuo pasitiki.

Pokalbio metu susitelkite į konkrečius klausimus:

• Kokiais veiksmais mokykla užtikrins, kad jaustumeisi saugi?
• Kodėl vieninteliu sprendimu laikomas tavo perkėlimas į kitą klasę, ypač jei dėl to prarastum kasdienę paramą?
• Ar įmanoma pakeisti jo klasę, pamokų tvarkaraštį, sėdėjimo vietą ar kitus organizacinius dalykus?
• Kas bus atsakingas už tavo saugumo plano įgyvendinimą?
• Į ką galėsi nedelsdama kreiptis, jeigu jis vėl grasins, prie tavęs priekabiaus ar bandys likti su tavimi viena?

Gali būti, kad mokykla turi tam tikrų administracinių apribojimų, tačiau tai nereiškia, kad ji neturi ieškoti kitų būdų sumažinti riziką.

3. Kreipkitės raštu, o ne vien žodžiu

Jeigu mokykla iki šiol apsiribojo žodiniu atsakymu, paprašyk mamos pateikti oficialų rašytinį kreipimąsi. Jame reikėtų nurodyti ankstesnius įvykius, policijai pateiktą pranešimą, dabartinę situaciją ir tai, kodėl siūlomas perkėlimas tau nėra tinkamas sprendimas.

Taip pat paprašykite rašytinio atsakymo, kuriame būtų paaiškinta, kokių priemonių mokykla gali imtis ir kodėl ji atsisako svarstyti kitus variantus.

Jeigu mokykla sako, kad būtini įrodymai, paprašykite patikslinti, kokių konkrečiai įrodymų ji reikalauja ir ar gali įvertinti jau turėtą informaciją. Tai, kad nusprendei nebetęsti bylos, savaime nereiškia, kad tavo patirtis netikra ar kad mokykla neturi pagrindo imtis prevencinių saugumo priemonių.

Tau taip pat nereikia pačiai rinkti naujų įrodymų rizikuojant savo saugumu ar bandyti išprovokuoti jo elgesį.

4. Jei mokykla ir toliau nieko nedaro, kreipkitės aukščiau

Jeigu vadovybė atsisako spręsti problemą, mama gali kreiptis į mokyklos steigėją ar savininko teises įgyvendinančią instituciją, o Lietuvoje – pagal situaciją ir mokyklos statusą – į savivaldybės švietimo skyrių, mokyklos veiklą prižiūrinčią instituciją ar Vaiko teisių apsaugos tarnybą.

Taip pat galima pasitarti su vaiko teisių specialistais, kaip geriausiai užtikrinti tavo saugumą ir kokia skundų nagrinėjimo tvarka taikoma konkrečiai mokyklai.

Jeigu vaikinas vėl grasintų, fiziškai prie tavęs liestųsi, bandytų tave sugriebti ar kitaip keltų tiesioginį pavojų, pasitrauk į saugią vietą ir nedelsdama kreipkis į patikimą suaugusįjį. Esant tiesioginiam pavojui, skambink 112.

5. Neprivalai viena spręsti šios problemos

Kai patiri tokį smurtą, o vėliau tenka kasdien matyti žmogų, kuris jį sukėlė, gali būti sunku atsipalaiduoti net tada, kai nieko tiesiogiai nevyksta. Gali nuolat stebėti, kur jis yra, nerimauti dėl kitos dienos, sunkiau miegoti ar jausti pyktį vien pagalvojusi apie mokyklą.

Tai nereiškia, kad esi silpna ar kad nesugebi judėti pirmyn. Tokios reakcijos gali būti suprantamos po bauginančių patirčių.

Jei dar neturi galimybės pasikalbėti su psichologu, paprašyk mamos padėti rasti specialistą, su kuriuo jaustumeisi saugiai. Tau nereikia laukti, kol situacija dar labiau pablogės, kad galėtum gauti pagalbą.

Ir labai svarbu: tau nereikia įrodinėti, kad esi pakankamai išsigandusi, kad nusipelnytum apsaugos. Tavo savijauta verta dėmesio ir be to, kad kiekvieną dieną nutiktų naujas incidentas.

6. Tu nekalta dėl to, kad atsisakei tęsti bylą

Rašei, kad nutraukei bylos nagrinėjimą, nes situacija tave emociškai išsekino. Noriu pabrėžti, kad tai nereiškia, jog esi atsakinga už dabartinę padėtį.

Kai žmogus patiria smurtą, procesas gali būti labai varginantis. Kartais norisi tiesiog pabėgti nuo visko, kas primena tai, kas įvyko. Tai, kad tuo metu nebegalėjai tęsti bylos, neatima iš tavęs teisės dabar prašyti pagalbos ir saugumo.

Tau nereikia iš naujo išgyventi visų detalių vien tam, kad įtikintum kitus, jog tavo baimė yra pagrįsta.

Svarbiausia – tavo saugumas, o ne tai, kad tu pati prisitaikytum prie situacijos, kurią sukūrė kito žmogaus elgesys.

Tu turi teisę mokytis, jaustis saugi ir turėti suaugusiųjų paramą. Jei mokykla iki šiol tavęs neišklausė, tai dar nereiškia, kad niekas negali tau padėti. Pasitelk mamą ir kitus patikimus suaugusiuosius, reikalauk konkretaus veiksmų plano ir neleisk, kad visa atsakomybė už šios problemos sprendimą būtų užkrauta tau vienai.