Mano tėtis (44 m.) nuolat pliaukši man per užpakalį (man 16 metų).
Anksčiau jau sakiau jam liautis ir net įtraukiau mamą, bet ji beveik nieko nedarė. Vėliau, po kelių įvykių, tapo aišku, kad man tai iš tikrųjų labai nepatinka, ir tėtis nustojo taip elgtis.
Tačiau dabar, praėjus keliems mėnesiams, jis vėl pradėjo.
Jaučiuosi taip, lyg būtų pažeistos mano asmeninės ribos. Kartu man kyla abejonių, gal aš perdėtai reaguoju, bet pati nebežinau.
Aš jam labai aiškiai pasakiau, kad jis neturi manęs taip liesti, tačiau dabar, kai jis vėl tai daro, nežinau, ką turėčiau daryti.
Dar šiek tiek konteksto: buvau pagrasinusi pranešti apie jo elgesį, kad jis pagaliau liautųsi. Tačiau užuot nustojęs, jis ant manęs šaukė ir gėdino, sakydamas, kad noriu „sugriauti savo šeimą“. Todėl kreiptis tokiu būdu man nėra geras pasirinkimas.
Autorės vardas neskelbiamas
Tu neperdedi
Tavo jausmai yra pagrįsti. Tu jau ne kartą aiškiai pasakei tėčiui, kad nenori, jog jis tau pliaukšėtų per užpakalį. Jis žino, kad tau tai nepriimtina, tačiau vis tiek vėl pradėjo taip elgtis.
Net jei jis teigia, kad tai tik juokai ar meilės išraiška, tai nesuteikia jam teisės ignoruoti tavo aiškiai išsakytų ribų. Tu neprivalai toleruoti prisilietimų, dėl kurių jautiesi nejaukiai, net jei juos atlieka tavo tėtis.
Tau nereikia įrodyti, kad jo elgesys yra pakankamai blogas, kad galėtum pasakyti „ne“. Vien to, kad nenori būti taip liečiama, pakanka.
Kodėl jo reakcija į tavo grasinimą pranešti kelia susirūpinimą?
Kai pasakei, kad kreipsiesi pagalbos, jis pradėjo šaukti ir kaltinti tave noru sugriauti šeimą. Tačiau atsakomybė už šią situaciją nėra tavo.
Šeimos problemų įvardijimas nesugriauna šeimos. Jei suaugęs žmogus nepaiso paauglės ribų, atsakomybė už tokį elgesį tenka jam, o ne vaikui, kuris bando jį sustabdyti.
Suprantama, kad po tokios reakcijos bijai kreiptis pagalbos. Tačiau pagalbos prašymas nėra tas pats, kas noras nubausti tėtį ar išardyti šeimą.
Ką galėtum daryti dabar?
- Pasikalbėk su patikimu suaugusiuoju, kuris nėra priklausomas nuo tėčio reakcijos. Tai gali būti mokyklos psichologas, socialinis pedagogas, mokytojas, giminaitis ar kitas suaugęs žmogus, kuriuo pasitiki. Papasakok konkrečiai, kad jau prašei tėčio liautis, kad elgesys atsinaujino ir kad jis tave gėdino, kai bandei ieškoti pagalbos.
- Nesivelk į ginčą, jei tai gali pabloginti situaciją. Tau nereikia dar kartą įrodinėti, kodėl tavo ribos svarbios. Jei jautiesi saugiai, gali trumpai pasakyti: „Aš jau aiškiai prašiau manęs taip neliesti. Nustok.“ Jei bijai jo reakcijos, pirmiausia ieškok pagalbos.
- Jeigu gali saugiai tai padaryti, užsirašyk įvykius. Pasižymėk, kada tai įvyko, ką pasakei ir kaip jis reagavo. Tai gali padėti paaiškinti situaciją žmogui, į kurį kreipsiesi.
- Neprivalai pati spręsti, ar jo elgesys atitinka kokį nors teisinį apibrėžimą. Gali paprašyti patikimo suaugusiojo padėti įvertinti situaciją ir rasti saugų būdą ją spręsti.
Jeigu esi Lietuvoje, gali anonimiškai pasikalbėti su Vaikų linija telefonu 116 111. Taip pat galima kreiptis į Vaiko teisių liniją telefonu 0 800 10 800 ir pasitarti dėl savo teisių bei galimų veiksmų. Jei kada nors jausiesi tiesiogiai pavojuje, skambink 112.
O ką daryti su mama?
Tu jau bandei ją įtraukti, tačiau ji tavęs tinkamai neapgynė. Gali jai dar kartą pasakyti, kad problema neišnyko, bet neprivalai apsiriboti vien jos pagalba. Jei ji ir toliau nereaguoja, turi teisę kreiptis į kitą patikimą suaugusįjį.
Noriu, kad prisimintum vieną dalyką
Tu gali mylėti savo tėtį ir kartu nenorėti, kad jis tave taip liestų. Šie dalykai vienas kitam neprieštarauja. Tau nereikia rinktis tarp savo asmeninių ribų ir šeimos.
Tu nesi atsakinga už tai, kad tėtis supyksta, kai pasakai „ne“. Tau priklauso teisė jaustis saugiai savo namuose, o suaugusieji turėtų padėti tau tą saugumą užtikrinti.
Įvertinkite straipsnį