Turiu puikų vaikiną, bet susitinku dar su 2 vedusiais, tai mane slegia
Teksto dydis: +1, +2, normalus.Klausimas:
Sveiki,
manau, kad turiu rimtą problemą, kuri kuo toliau juo labiau mane slegia… Draugauju su vaikinu daugiau kaip 2 metus. Kartu gyvename pusmetį, santykiai atrodo tikrai puikūs, tiek bendravimo atžvilgiu, tiek laisvalaikio leidimu kartu, galbūt finansinė padėtis, norėtųsi, kad būtų daug geresnė, bet kol kas, tai ne problema… Tačiau esmė tokia, kad aš nuolat bendrauju ir susitinku su pora vaikinų, su kuriais man labai patinka bent trumpą laiką pabūti kartu, atitrūkti nuo kasdienybės, patinka jų mąstymas, požiūris į gyvenimą. Bendravimas neapsiriboja vien bendravimu, palaikomi ir santykiai. Vienas vaikinas mano gyvenime atsirado dar prieš susipažįstant su esamu draugu, kitas jau turint draugą… Tiek vienas, tiek kitas yra vedę ir turi po vaikutį. Man iš jų nereikia nieko, nieko nereikalauju, man tiesiog patinka jų rūpestis, dėmesys, bendravimas, kuris atrodytų suteikia pilnavertiškumo manam gyvenimui… Ir dažnai savęs klausiu, kodėl aš taip elgiuosi, kodėl rizikuoju, kodėl susitinku. Žinau, kad taip negerai kaip aš elgiuosi, bet jaučiu norą palaikyti ryšį su tais žmonėmis be jokios materialinės naudos..
Iš anksto dėkoju už atsakymą.
Karina (vardas pakeistas)
Atsakymas:
Laba diena, Karina,
Jūsų situacija turbūt pažįstama ir aktuali daug kam – daugelis iš mūsų pasirenkame partnerį, kuris neužpildo visų mūsų poreikių, ir tuomet ieškome, kas tą galėtų padaryti. Rašote, jog jūsų santykiai su draugu yra puikūs. Vis dėlto, paanalizuokime, ko juose trūksta.
Laiške minite, jog bendraudama su kitais dviem vaikinais atitrūkstate nuo kasdienybės, mėgaujatės jų rodomu dėmesiu, rūpesčiu, bendravimu. Galbūt iš savo draugo viso to gaunate per mažai? Galbūt po dviejų metų draugystės jis jums rodo mažiau dėmesio, galbūt šiek tiek pakito intymus gyvenimas, norisi daugiau įvairovės bei dažniau jaustis mylimai, nešiojamai ant rankų?
Sugebėjimas abiems partneriams išlaikyti santykius, nuolat stengtis abiems išvengti monotonijos, suteikti vienas kitam tai, ko abiems trūksta – tai sunkus, tačiau įmanomas darbas.
Pabandykite pasikalbėti su savo draugu – atvirai išsakykite savo mintis, pasiūlykite, kaip sujaukti kasdienybę, sugalvokite, ką galite nuveikti naujo, įdomaus. Jei jūsų draugas atidus ir jam rūpi jūsų gerovė, jis atkreips dėmesį į jūsų pastabas ir abu ieškosite būdų, kaip išlaikyti tvirtus, artimus, pilnaverčius santykius.
Psichologė Rožė Joffė
Įvertinkite straipsnį

