Sekso kultūra: „svetur ir namie“

,,The Independent“ skelbia, jog naujajame Susanos Quilliam knygos „The Joy of Sex“, pirmąkart išleistos dar 1972 metais, leidime galima rasti net 43 naujus skyrius, kurie nebuvo įtraukti į originalų leidinį. Seksas telefonu, internetinės intymių prekių parduotuvės ir seksas su besilaukiančia moterimi, - tik kelios papildytos knygos temos. Ši knyga buvo perleista net keturis kartus ir iš viso parduota daugiau kaip aštuoni milijonai jos kopijų.

Faktai

1931 metais vyras iš Saliamono salų buvo dviem metams įkalintas už lytinius žaidimus su tunu. Richardo Bairno tyrimo duomenimis, net 60 % Jungtinės Karalystės parkų yra populiariausia vieta ekshibicionistiniam seksui (arba tiesiog stebėjimui, kaip kiti užsiiminėja seksu).

Svingeriai - vienas normaliausių „reiškinių“ Italijoje. Skelbiama, jog beveik ketvirtadalis iš 8 milijonų aktyvų lytinį gyvenimą gyvenančių porų keitimąsi partneriais suvokia kaip savaime suprantamą veiksmą.

„Homoseksualumas“ kaip terminas pirmąkart užfiksuotas 1869 dviejuose australų vertėjo, kuris save apibūdino kaip „seksualiai normalų“ ir prisistatė Karlo Marijos Kertbeny vardu, informaciniuose lankstinukuose.

Remiantis 2004 gegužės mėnesio „Seksualinių nusikaltimų“ aktu, zoofilija (seksualinis potraukis gyvūnams) ir nekrofilija (seksualinis potraukis lavonams) buvo įvardinti kaip vieni rimčiausių lytinių nusikaltimų Jungtinėje Karalystėje. Už nekrofiliją baudžiama iki dviejų metų laisvės atėmimu. Tačiau puse lūpų prasitariama, esą tokių atvejų pasitaiko taip retai, jog atskiras įstatymas net nebūtinas.

Vienaip ar kitaip, 2004 metų akte nusikaltimu laikomas ir žiūrėjimas kaip mylimasi, jei nėra duotas leidimas tai daryti. Be to, sukonkretinta orgijų, kaip nusikalstamos veikos, samprata, - jos įvardintos kaip „belytis“ seksualinis nusikaltimas, kadangi anksčiau orgijos buvo nelegalios, jeigu jose nedalyvaudavo nė vienas priešingos lyties atstovas, ir legalios, jei dalyvaudavo.

1990 rugsėjį 16 vyrų buvo nubausti baudomis arba laisvės atėmimu dėl įsitraukimo į ekstremalią, tačiau visų dalyvavusiųjų bendru sutikimu grįstą orgiją, į kurią buvo įtraukti ir tokie aštrūs daiktai kaip nagai, plaktukai (dauguma „besilinksminusiųjų“ patyrė rimtus genitalijų sužalojimus). Byla, žinoma kaip Spanner byla, tapo priežastimi atsirasti Spanner Trust organui, remiančiam seksualinę toleranciją.

O 1993 prezidentas Billas Clintonas išleido įsakymą, leidžiantį homoseksualiems asmenims stoti į Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenę, tik jei šie viešai neafišuos ir neužsiiminės lytiniais santykiais.

„Ann Summers“ - didžiausia sekso prekių parduotuvė Didžiojoje Britanijoje, kuri kasmet parduoda daugiau nei pusantro milijono seksui paįvairinti skirtų „žaisliukų“ ir 2007 – 2008 uždirbo 117,3 milijonus svarų. Tačiau kadangi šis parduotuvių tinklas neįregistruotas kaip „sekso parduotuvės“, tai reiškia, jog tik tam tikra dalis produktų, kuriais prekiaujama, gali būti naudojami kaip sekso „žaisliukai“.

O kaip gi lietuviai? Ar mūsiškiai turi sekso erotikos kultūrą?

Kas ta sekso kultūra?

Kaip balsas.lt straipsnyje „Ar lietuviai nusipelnė sekso?“ dėsto Rapolas Rakalas, seksas nėra vien tik pasistumdymas lovoje (nors daugeliui lietuvių tuo jis prasideda ir tuo pasibaigia): seksas žmonijai ne tik išlikimo garantas, seksas - didelis kūrybos šaltinis, tai didžiulė dalis to, ką vadiname kultūra. O kultūra yra tai, kas žmonėms padeda gyventi, kas atveria naujus pojūčius, naujus pasaulio horizontus, naujus gyvenimo būdus. Tačiau, kaip žinia, niekas veltui neduota. Vienos tautos sugeba seksą paversti kultūros varikliu, kitos - ne. Aišku, jei reikėtų pavyzdžių, niekaip negalėtume išsiversti be prancūzų – erotika, seksas smelkte persmelkęs jų kultūrą, teigia Rakalas. Erotika alsuoja literatūroje, mene, netgi kasdieniuose žmonių santykiuose: prancūzai supranta, kad erotika nėra vien tik prezervatyvai ir naktis dviese vienoje lovoje, - tai menas, kurį galima kurti kasdien su kitu žmogumi. Tai praskaidrina mūsų kasdienybę, mūsų gyvenimą. Ir šis menas duotas kiekvienam. Tik reikia mokėti pasinaudoti. Tad ar mes turime bent kažką panašaus į sekso kultūrą? Ir ponas Rakalas atsako tiesiai, - lietuviai neturi sekso kultūros, tad šiuo požiūriu yra necivilizuoti ir atsilikę barbarai. O ar yra dėl ko dejuoti? Jei pažvelgsime į praeitį, suprasime, kad tai mūsų istorinis likimas.

Lietuvių tauta gimė be sekso

2009 metais knygą „Ko trokšta merginos?“ išleidęs lietuvių rašytojas toliau dėsto, jog seksas esą buvo išstumtas iš tautinės sąmonės. Tautinio atgimimo vyrai galėjo pakelti tik dvi meilės rūšis - brolišką meilę ir meilę tėvynei. Jei atidžiau panagrinėtume Maironio kūrybą, tai ten lietuvybės reikalams atsidėti gali tik vyrai. Ir jie mylėti gali tėvynę. O kai lietuvybė yra aukščiau visko, tai erotikai vietos nebelieka.

Tiesa, pasak publicisto, tautinio atgimimo vyrai puikiai suprato, kad vieni jie tautos neatgaivins - moterų reikia bent jau vaikams gimdyti. Tačiau ir čia jie buvo nuoseklūs - tautiškumą iškėlė aukščiau už patrauklumą, meilę, erotiką ir seksą. Užuot savo likimą susieję su jiems patinkančiomis merginomis, jie ieškojo lietuvaičių. Tačiau tuomet į mokslus (o lietuvybę išgalvojo mokslus išėję vyrai) leisdavo sūnus, bet ne dukteris. Tad lietuviai vyrai buvo išsimokslinę, o lietuvės moterys - ne. Ir visai nenuostabu, kad jų tautiniu pagrindu sukurtos šeimos baigdavosi katastrofa. Neišsilavinusios merginos visiškai nesidomėjo nei mokslais, nei - didžiam tautinio atgimimo vyrų siaubui - lietuvybės reikalais. Taip lietuviai vyrai ir liko prie suskilusios geldos - nei šeimos, nei lietuvybės.

Sekso tremtys iš lietuvių kultūros

Kaip teigia rašytojas Rakalas, folkloro specialistai Lietuvių kalbos ir tautosakos instituto archyvų stalčiuose slepia gausybę vadinamųjų talaluškų, kurios buvo dainuojamas per krikštynas, - štai jose sekso yra gausybė.
Beje, pasak publicisto, dorų lietuvių mitą paneigia ir Rusijos imperijos statistika - pasirodo, XIX amžiuje ne taip jau mažai buvo merginų su vaiku, ne taip mažai motinų ryždavosi nužudyti savo kūdikį įsčiose. Ir Vienuolio ,,Paskenduolė“ - tai tik Lietuvos be sekso mitas.

Sovietmečiu seksas dar sykį buvo ištremtas. Rapolas Rakalas akcentuoja, jog tarybinis žmogus nežinojo, kas yra prezervatyvas, erotika ir panašūs dalykai: filmuose vyrai ir moterys buvo pabrėžtinai aseksualūs, tiesa, kaip ir lietuvių atgimimo laikais, buvo labai sveikintina vyriška draugystė, todėl Leonido Brežnevo vyriški bučiniai buvo rodomi stambiu planu. Šiaip ar taip, vyrų - o ypač partijos draugų - pasibučiavimai buvo labai sveikintini. Meilė partijai, vyriška draugystė turėjo nustelbti meilę moteriai.

Ar nepriklausomybė sugrąžino sekso kultūrą?

Apie nepriklausomybės laikus internetiniams portalams omni.lt, balsas.lt, lrytas.lt rašęs publicistas prabyla kiek optimistiškiau: kartu su nepriklausomybe į Lietuvą įsiveržė ir seksas - su vaizdajuostėmis, pirmaisiais blogos kokybės erotiniais leidiniais. Prostitutės pačios legalizavosi laikraščių skelbimų skyreliuose, atsirado pirmieji striptizo barai. Bet ar atsirado sekso kultūra?

Regis, nelabai, nes visa tai yra skirta tik fiziologijai, o ne poezijai ir menui, kuris žmogų pakylėja ir daro dvasingesnį. Prekybininkai, klubų savininkai išpopuliarino Valentino dieną, tačiau, pasak Rakalo, savų tradicijų, kaip ją švęsti, taip ir nesuradome. Todėl užuot buvus įsimylėjėlių, linksmybių diena, ji daugeliui yra depresijų ir niūrumo diena - ypač tų, kurie neturi poros.

Beje, buvo pradėti lietuviški erotiniai serialai, tačiau jie, rašytojo nuomone, apgailėtini - be fantazijos ir išmonės.

Erotiškumą Lietuvoje gali išgelbėti tik moterys

Kadangi Rapolo Rakalo nuomone, lietuvių vyrai yra plėšomi tarp meilės tėvynei ir politikai, laiko moters meilei nebelieka. Ir todėl, pasak publicisto, sekso kultūrą gali išgelbėti tik moterys.

Ir viena pirmųjų šį vaidmenį, rašytojo nuomone, prisiėmė Jurga Ivanauskaitė, - į lietuvių literatūrą „įrašiusi“ tikrus, pilnakraujus santykius tarp vyro ir moters, kurie draskomi ne tik nesutarimų, bet ir neaprėpiamos meilės vienas kitam.

Rakalas svarsto, jog moterims tikriausiai reikia duoti rašyti ir filmų scenarijus, tuomet jie taps įdomesni ir kokybiškesni. Šiaip ar taip, moterys vienintelės gali išgelbėti erotiką Lietuvoje, nes lietuviai vyrai gali mylėti tik tėvynę. Juk svarbu įsisamoninti, jog moterų ir vyrų tarpusavio santykiai nėra kažkas savaime suprantama, bet tai reikia kurti kasdien.

Tačiau ar kartu su sekso kultūra į Lietuvos teisinius aktus nebus įtrauktos baudos zoofilams, ar kur nors mažame Pakruojo rajono miestelyje nebus suimta gera dešimtis vyrų, išdykaujančių su „šakėmis“ ir „dalgiais“? Gal ir gerai, kad lietuviai kiek santūresni ir mažiau erotiški. Vienaip ar kitaip, visa Europa sensta, ir net karštakošiams pietiečiams neišvengiamai gresia tautinis išnykimas. Mums, lietuviams, matyt, šiek tiek greičiau, juk kaip toje Marijono Mikutavičiaus dainoje, „[...] mūsų tik trys milijonai“.

Pabaigai

Dar šių metų balandį išrinkę dešimt populiariausių sekso pozų (smalsuoliai jas gali peržiūrėti dienraščio 15 minučių virtualioje galerijoje, www.15min.lt), lietuviai visgi negali smarkia pasigirti: tyrimo apie lietuvių seksualinės elgsenos ypatumus rezultatus pristatydamas gydytojas psichoterapeutas Olegas Lapinas apgailestavo, kad jeigu lygintume Lietuvą su kitomis šalimis pagal vidutinį lytinių santykių skaičių per metus, „mūsų rezultatai būtų panašūs į pasiekimus „Eurovizijoje“.

Dienraščiui 15 minučių gydytojas atviravo, kad „graikai vidutiniškai per metus mylisi 138, o lietuviai – vos 93 kartus“.
Tyrimo duomenimis, Lietuvos didmiesčių gyventojai lytiškai santykiauja vidutiniškai 1 – 4 kartus per savaitę ir tik kas antras jų yra patenkintas savo lytinių santykių dažnumu. Dar liūdnesnė statistika, anot O.Lapino, yra susijusi su seksualinio gyvenimo kokybe – tik kas penktas lietuvis yra patenkintas savo intymiu gyvenimu. Pastebėta, kad turtingesni žmonės yra labiau patenkinti savo seksualiniu gyvenimu.

Tačiau galime džiaugtis, kad sekso saugumo klausimu lenkiame net Jungtines Amerikos Valstijas – tai rodo, kad lietuvių požiūris į seksą yra pakankamai atsakingas. O.Lapino teigimu, pastebima nežymi tendencija, kad lietuviai dėl malonumo mylėdamiesi ima mažiau saugotis.

Pagal balsas.lt ir 15min.lt informaciją parengė Monika Olbakaitė