Sekso vergės pasigenda pareigūnų atjautos
Teksto dydis: +1, +2, normalus.Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) duomenimis, pernai į seksovergiją buvo parduotos 56 lietuvaitės. TMO ir penkių nevyriausybiniųorganizacijų pateikta ataskaita paneigė vyraujančią nuostatą, kad įseksualinę vergovę patenka tik neišsilavinusios provincijos gyventojos.Net 45 proc. pernai registruotų prostitucijos aukų gyveno Klaipėdoje,Šiauliuose, Kaune ir Vilniuje.
TMO Vilniaus vadovė Audra Sipavičienė prognozuoja, kad kita sekso vergių karta gali tapti emigrantų vaikai.
Aukos lieka užsienyje
Pasak TMO projektų vadovės Ritos Augutienės, vos 1 proc. ištrūkusių merginų pagalbos kreipėsi pačios, dažniausiai informacija apie į sekso vergijas pakliuvusias lietuvaites gaunama iš teisėsaugos institucijų (pernai 41 proc.). Įdomiausia, kad nemažai aukų į Lietuvą negrįžta. Jos bijo sutenerių keršto arba neigiamos aplinkinių nuomonės.
Negrįžti į Lietuvą arba slėpti patirtas kančias, Lietuvos Caritas projekto „Pagalba prekybos moterimis ir prostitucijos aukoms“ vadovės Kristinos Mišinienės teigimu, merginas verčia ir policijos požiūris į jų gyvenimo dramą. „Policijos departamente, kitose centrinėse teisėsaugos institucijose problema suvokiama tinkamai, tačiau provincijos komisariatuose moterims tenka išgirsti ir tokių kaltinimų: „Prisidirbai, o dabar, kai patekai į bėdą, jau ateini pagalbos? Ar per mažai sumokėjo? Ar patiko dirbti prostitute?“
Beje, policijos pagalbos į prostitucijos tinklą patekusios moterys sulaukia retai. Iš 10 Carito nagrinėtų atvejų tik pagal tris pradėti ikiteisminiai tyrimai. Atsisakymo pradėti tyrimą priežastys kartais skamba gana neįtikinamai. „Viena auka - ne auka“, - paaiškina pareigūnai.
„Štai mergina iš didelio miesto buvo parduota į Olandiją, raudonųjų žibintų rajoną. Šioje šalyje jos suteneriai gavo 11 metų kalėjimo, tačiau Lietuvoje ją pardavę žmonės nepatraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes nusikaltimas įvykdytas užsienyje, ir Lietuvos pareigūnai esą yra bejėgiai“, - pavyzdį pateikė K.Mišinienė.
Dar viena iš sutenerių išplėšta mergina iki šiol guli psichiatrijos ligoninėje, todėl negali duoti parodymų.
Beje, pastebėta, kad sekso vergijos aukomis vis dažniau tampa ir proto negalią turinčios moterys.
Išvaduotos iš sutenerių pinklių, jos nesugeba prisiminti nei datų, nei vardų.
Įkliūva jaunos bedarbės
TMO duomenimis, tarp parduotų į prostituciją merginų daugiausia 17-23 metų (46 proc.), daugiau nei penktadalis - nepilnamečių (21,4 proc.) ir tik vos 5 proc. sudaro vyresnės nei 27 metų. Pusė aukų turi tik pagrindinį išsilavinimą arba iš viso nėra baigusios 10 klasių, net 42 proc. jų iki kelionės į užsienį buvo bedarbės, 21 proc. sudarė moksleivės ir tik 2 proc. turėjo nuolatinį darbą.
Nedarbas ir prastas išsilavinimas - dar viena priežastis, kodėl merginos nesugeba apsiginti grįžusios į Lietuvą. Jos nežino įstatymų, nesugeba nusisamdyti advokatų. „Mes susiduriame su problema, kad prostitucijos aukos turi gėdos stigmą. Jos dažnai išsislapsto po provinciją, nenori su niekuo turėti jokių kontaktų ir mums jas pasiekti būna labai sunku. Kita vertus, teismo procesai rodo, kad kaltinamieji gali pasisamdyti geriausius advokatus, kurie įtikina perkvalifikuoti kaltinimus, ir procesas pakrypsta ne moteriai palankia linkme“, - pastebėjo K. Mišinienė.
Grėsmė - emigrantų vaikai
Pusė į sekso vergiją pakliuvusių moterų augino vaikus, todėl teigia, jog į užsienį vyko vien tam, kad užtikrintų jiems geresnį gyvenimą. Tačiau, pasak TMO Vilniaus biuro vadovės Audros Sipavičienės, jau pastebima, kad prekybos žmonėmis aukomis tampa būtent emigrantų vaikai. „Nors oficialių duomenų, patvirtinančių šiuos nuogąstavimus, neturime, tačiau baiminamės, kad prekeiviai žmonėmis vis dažniau naudosis tokių darbo migrantų paliktais vaikais. Taigi nepilnamečių statistika šioje srityje gali augti“, - nuogąstauja A.Sipavičienė.
Tyrimo apie migracijos išskirtas šeimas duomenimis, Lietuvoje yra apie 10 proc. šeimų, kurių tėvai gyvena užsienyje, o vaikai palikti Lietuvoje. Gali būti, kad tokių vaikų šalyje yra apie 25-30 tūkst., o gal ir daugiau.
Kol kas specialistams žinomas vienas probleminis rajonas, kuriame uždarbiauja nepilnametės - per Marijampolės rajoną einanti magistralė „Via Baltica“. Tarp pakelėje stovinčių moterų galima rasti ne vieną nepilnametę. „Dažniausiai tai iš vaikų globos namų ar šeimų pabėgusios paauglės. Įdomiausia, kad vaiko teisių apsaugos tarnyboms jos žinomos, tačiau ieškomos vangiai. Tuo tarpu policija pirmiausia domisi, ar nepilnametė turi sutenerį“, - teigė A. Sipavičienė. Neabejojama, kad šie TMO pateikti skaičiai nėra tikslūs ir į prostitucijos pinkles pakliuvusių merginų yra daug daugiau. Tačiau tyrimas atskleidė ir kitą faktą - apie 32 proc. moterų žinojo, jog važiuoja dirbti pasilinksminimų sferoje.
Šalys, į kurias vežamos merginos, nesikeičia keletą metų. Tai Didžioji Britanija (19 atvejų), Ispanija, Vokietija, Italija, Airija, Olandija. Antra vertus, net 22 aukos į vergiją buvo parduotos Lietuvoje.
Įvertinkite straipsnį
Viršutinis paveikslėlis: © Karina Karina

