Mergvakario žaidimas „Pažaisk su žodžiais“
Pasinerkite į pikantiškas mįsles ir limerikus* – tai puikus būdas pasilinksminti ir pasilepinti, tuo pačiu pasukti smegenis. Užduokite mįsles, kupinas dviprasmybių, ir leiskite komandoms dirbti kartu, kad rastų atsakymą.
*Limerikas (angl. limerick) lietuvių kalboje reiškia humoristinį, linksmą penkiaeilį eilėraštį, turintį griežtą ritmą ir rimavimo struktūrą
Būsite nustebinti, kokia kryptimi pasisuks kai kurios diskusijos, o bandydami išspręsti šiuos juokingus uždavinius, garantuotai juoksitės iki ašarų.
Viena panelė iš Kauno marios
Turėjo naktimis idėjas barias:
Ji vyro „daiktą“ matavo,
Kol džiaugsmo bangą sugavo,
Dabar abudu lovoj sau kariauja!
Kita mergina iš gilaus Panevėžio
Ant lovos krašto kojas ištiesė.
Kai vyras priėjo arti,
Ji tarė: „Būk mandagus, broli,
Bet šią naktį manęs nepagailėki!“
Jaunoji mūsų iš Vilniaus miesto
Mėgo saldumynus vietoj sviesto.
Bet vyro „bananas“ saldesnis,
Jo skonis kur kas geresnis,
Šiąnakt ji gaus jį vėl paliesti!
Sako, viena nuotaka iš pajūrio
Į vyro kelnes labai jau žiūri.
Ten slepiasi didelis turtas,
Ne veltui tas planas sukurtas,
Kad gautų jį visą sau į būrį!
Gyveno Klaipėdoj gundanti dama,
Kuri naktimis virto tikra drama.
Kai viršuje ji pradeda šokti,
Kaimynams belieka tik rėkti,
Nes lova braška kaip sena mama!
Viena grakšti nuotaka iš Šiaulių
Nemėgo nuobodžių, ilgų kalbų.
Ji drabužius greitai numetė,
Ir vyrą į glėbį pastvėrė,
Kad lovoj neliktų jokių paslapčių!
Mergina iš mažo Marijampolės kaimo
Surado lovoj didžiausią laimę.
Kai vyras į rankas ją paėmė,
Pamiršo ji baimę ir gėdą,
Tik šaukė: „Greičiau, daryk man palaimą!“
Nuotaka mūsų labai jau karšta,
Naktį jai lovoj vieta per ankšta.
Ji mėgsta ir viršuj, ir apačioj,
Ir virtuvėj, ir vonioj karštoj,
Kol vyro jėga lieka visiškai baigta!
Viena gražuolė iš Alytaus miesto
Svajojo apie naktį be jokio protesto.
Kai sužadėtinis raumenį įtempė,
Ji garsiai iš džiaugsmo aiktelėjo,
Nes „prietaisas“ viršijo lūkesčius testo!
Paskutinė istorija apie naktį tą ilgą,
Kai nuotakos akys iš laimės sužvilga.
Žiedelis ant piršto jau spindi,
O lovoj aistros vėl kunkuliuoja,
Tegu ta santuoka laimę tik gimdo!
Laisvės paukštė paskutinį kartą gieda,
Tuoj ant piršto užsimauksim žiedą!
Dingo laikai, kai kavalieriai eilėj stovėjo,
Dabar tik vienas liks... kuris atlaikys vėją.
Šią naktį pamirški puodus ir lygintuvą,
Šampanas lai liejasi, kol protas sugriūva!
Šoksim iki ryto, kol kojos pakitęs,
O jaunasis namie tegu nagus sau graužia, paslaptį matęs.
Lai šis vakaras lieka tik merginų paslaptis,
Kur dingo gėda, kur dingo rimtis!
Ženk į santuoką drąsiai, iškelta galva,
Bet šiąnakt tu – mūsų laukinė karalienė, laisva!
Mėnulis šviečia, pagalvė minkšta,
Ir kūnas šaukiasi ramaus miego,
Tačiau tamsa staiga virsta karšta,
Kai antklodė į šalį nubėgo.
Geri ketinimai išgaruoja greit,
Kai pirštai švelniai nugarą randa.
„Rytoj į darbą anksti reikės eit...“ –
Bet lūpos tildo šią rimtą komandą.
Ir prasideda naktinis tas šokis,
Kur dejuoja lova, girgžda grindys.
Čia taisyklės jokios, joks mokslas nepadės –
Tik aistra, kurią naktis ši gina.
O ryte žadintuvas vėl klyks be jėgų,
Akys merksis, o kava bus karti.
Bet abu šypsosis, nors bus ir sunku –
Verta buvo tą naktį prarasti.
Įvertinkite straipsnį
Jūsų įvertinimas: