Merginos yra priklausomos nuo „patinka“, todėl skelbia pusnuogias asmenukes: bendraamžių tarpininkavimas, normatyvumas ir tapatybės kūrimas internete (4)

Metodika

2013 ir 2014 metais Europoje atlikome du didelius kokybinius tyrimus, vykdydami ES Vaikai Internete (EU Kids Online) (Smahel & Wright, 2014) ir „Net Children Go Mobile“ (Haddon & Vincent, 2014) projektus. ES Vaikai Internete tyrimas buvo skirtas ištirti internetinių rizikų reikšmę vaikams iš to, ką patys vaikai apibrėžia kaip problemišką internete. Lauko tyrimai buvo atlikti devyniose šalyse (t. y. Belgijoje, Čekijoje, Graikijoje, Maltoje, Italijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje) nuo 2013 m. vasario iki rugsėjo mėn. Interviu ir fokus grupės apėmė vaikų veiklą internete, vaikų suvokimą apie problemiškas situacijas internete, jų pačių patirtį su internetinėmis rizikomis ir įveikos strategijas bei prevencines priemones.

„Net Children Go Mobile“ tyrimas rėmėsi panašiu tyrimo dizainu. Nors šis projektas taip pat galiausiai domėjosi mobiliųjų interneto technologijų rizika ir saugumu, tyrimų apie vaikus ir išmaniuosius telefonus bei vaikus ir planšetinius kompiuterius trūkumas paskatino išsamesnį vaikų mobiliosios žiniasklaidos ir mobiliojo interneto patirčių tyrimą. Atitinkamai, interviu ir fokus grupės nagrinėjo šias temas: išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių prisijaukinimas (t. y. suvokimas, patirtis, kasdienė praktika, mėgstamiausia veikla, pokyčiai, susiję su naujais įrenginiais), problemiškos situacijos (t. y. suvokimas, patirtis, įveika ir prevencija) ir tėvų bei mokyklų veiklos tarpininkavimas. Interviu ir fokus grupės su vaikais buvo atliktos nuo 2014 m. sausio iki rugsėjo mėn. devyniose šalyse (t. y. Belgijoje, Danijoje, Vokietijoje, Airijoje, Italijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje).

Siekdami suprasti, kaip jauni žmonės įsitraukia į savęs pristatymo procesą socialinėje žiniasklaidoje, mes sutelkėme dėmesį į duomenis, surinktus Italijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje, vykdant abu projektus, ir iš 11–13 bei 14–16 metų amžiaus grupių. Šis sprendimas yra pagrįstas įrodymais. Mes pasirinkome šalis ir amžiaus grupes, kuriose vizualinio savęs pristatymo socialinių tinklų svetainėse problema ir jos lytinis pobūdis buvo labiausiai aptariami ir kur pasireiškė didesnė įtampa tarp idealizuotų modelių ir faktinių savęs pristatymo pasirodymų. Abiejuose tyrimų projektuose kiekvienoje šalyje buvo numatytos 4 fokus grupės (po vieną su berniukais ir po vieną su mergaitėmis kiekvienai amžiaus grupei) ir 8 individualūs interviu (po 4 kiekvienai lyčiai, su tuo pačiu amžiaus pasiskirstymu), iš viso sudarant 24 fokus grupes (N = 107) ir 50 individualių interviu (N = 50). Dalyviai buvo atrinkti iš mažiausiai trijų skirtingų mokyklų, siekiant užtikrinti įvairesnę imtį.

Abiejuose projektuose fokus grupės ir interviu buvo transkribuoti nacionalinėmis kalbomis, o reikšmingos ištraukos taip pat buvo išverstos į anglų kalbą. ES Vaikai Internete projekte nustatytas analizės modelis buvo atkartotas ir pritaikytas „Net Children Go Mobile“ projekte. Analizė susidėjo iš dviejų etapų. Pirmajame kodavimo etape (Rennie, Phillips, & Quartaro, 1988) du tyrėjai iš kiekvienos nacionalinės komandos kodavo bent du transkriptus ir dalijosi jais su koordinatoriumi, siekdami užtikrinti kodavimo proceso patvirtinimą (Smahel & Wright, 2014). Tai apėmė trumpus medžiagos aprašymus anglų kalba, kurie vėliau buvo tematiškai analizuojami kitos tyrėjų komandos, naudojant antrojo lygio kodavimą, pagrįstą šiomis sritimis: a) tyrimo sritis: problemiškos situacijos patirtis, problemiškos situacijos poveikis, problemiškos situacijos suvokimas, prevencinės priemonės, veikla internete, tarpininkavimas, raštingumas, galimybės, tyrėjo komentarai, nukrypimas nuo temos; b) Problemiška situacija: nepažįstami žmonės, patyčios ir priekabiavimas, seksas, nepageidaujamas turinys, komercinės rizikos, techninės problemos, sveikata ir perteklinis naudojimas; c) Platforma: socialinių tinklų svetainės (SNS), el. paštas, iššokantieji langai, svetainės, pokalbiai ir žinutės, vaizdo platformos, žaidimai ir virtualūs pasauliai, internetiniai telefoniniai ir vaizdo skambučiai, mokyklų platformos, lentos ir forumai, mobilieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai; d) Dalyviai – kas dalyvavo: respondentas, draugas, bendraamžis, brolis/sesuo, tėvai, mokytojai ir mokykla, žiniasklaida, kiti žmonės; ir e) Jaustukai: jei buvo išreikšti kokie nors jausmai. Remiantis šia patirtimi, „Net Children Go Mobile“ tyrimas (Haddon & Vincent, 2014) pritaikė panašų kodavimo vadovą, kuris apėmė atskirą kodą įrenginiams (pvz., išmanieji telefonai, mobilieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai, kiti mobilieji įrenginiai, el. knygų skaityklės, nešiojamieji kompiuteriai, staliniai kompiuteriai, žaidimų konsolės, IRT) ir platformoms (pvz., „Facebook“, „Twitter“, „Instagram“, kiti SNS, „Whatsapp“, kiti momentiniai pranešimai, žaidimai ir virtualūs pasauliai, „YouTube“, svetainės, el. paštas, pokalbiai, programėlės, „Google“, iššokantieji langai, „eBay“ ir „Amazon“, internetinis telefonas, mokyklų platformos, internetinis forumas, vietos sekimas), taip pat kodus išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių prisijaukinimo procesui vaikų tarpe (pvz., nuosavybė ir bendras naudojimas, įrenginio/platformos pasirinkimas, motyvacija, kaina, naudojimo vieta, laikas).

Siekdami suprasti, kaip buvo aptariamas vizualinis savęs pristatymas, pirmojo lygio kodai buvo ieškomi tematiškai, naudojant antrojo lygio kodus (pvz., derinant platformą ir problemišką patirtį) ir raktinius žodžius (pvz., nuotraukos, vaizdai, „patinka“). Pažymėtina, kad žodis „asmenukė“ nebuvo taip plačiai naudojamas vaikų ir jaunų žmonių mūsų tyrimo laikotarpiu (2013–2014 m.). Vietoj to, jie kalbėdavo apie autoportretus arba fotografavimą savęs, o ne „asmenukės“ darymą.